E. Siavris. Medžiotojai vis painiojasi

Kai kalbiesi su medžiotojų atstovais ir pavartoji žodį „nušauti“, tuoj pat esi taisoma, kad taip sakyti negalima, tinkama vartoti „sumedžioti žvėrį“. Taip etiškiau paties gyvūno atžvilgiu. Na, gerai, gal ir tarp medžiotojų yra pacifistų, į žvėrių medžioklę žvelgiančių su pagarba gamtai, be puikybės ir pasididžiavimo savo ginklais, mašinomis ir ryšiais. Suplakti visų medžiotojų pasaulėžiūros į vieną krūvą negalima, – su tuo visiškai sutinku.

Bet vieną dieną girdi, kažkas šerną sumaišė su stumbru; vaikingą briedžio patelę su briedžio jaunikliu; o kitas, žiūrėk, sumedžiojo stirną draudžiamu laiku, ir dar medžiojo su garso slopintuvu, kurio medžioklėje negalima naudoti. Susidaro įspūdis, kad dalis medžiotojų akli, išsiblaškę, neišmanantys taisyklių, brakonieriaujantys. Tai gal etiškiau tokius vadinti ne medžiotojais, o žudikais? O gal tokiems išvis ginklo negalima duoti?

Seime vis pasigirsta siūlymų, kad reikia leisti medžioklėje naudoti garso slopintuvus ir naktinius taikiklius. Gal kažkam tai bus geras biznis, pardavimai priedų suaktyvės, o žvėrims liks mažiau galimybių pasprukti. Žinoma, viską apie medžioklę ir etiką supranta tik patys medžiotojai. Tą mes girdėjome šimtus kartų. O kaip vertina savo kolegų nesąžiningus veiksmus? Tada atsako, čia ne mūsų asociacijos narys, tokio medžiotojo nepažįstu.

Bet gal pats laikas jiems įsivertinti savo sąžinę, patys suprantate, kad kaip dvikojai žinduoliai esate piramidės viršuje. Ir geras medžiotojas yra ne tas, kuris feisbuke puikuojasi prie negyvo žvėries, o tas, kuris nesididžiuoja, o gamtai atiduoda pagarbą už jos suteiktas gėrybes ir visada laikosi įstatymų.