Nors Lietuva pirmauja tarp Europos valstybių gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, manoma, kad jau netolimoje ateityje nuomininkais tapti gali vis didesnė dalis lietuvių.
Tačiau šiai tendencijai įtakos dar gali turėti valstybės bei bankų sprendimai.
Net 90 proc. Lietuvos gyventojų gyvena turimame, o ne išnuomotame būste – pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos valstybių, rodo naujausi statistikos portalo „Statista“ 2019 m. duomenys.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Rytų Europos šalių, polinkį būtinai gyventi nuosavame, o ne nuomojame būste lėmė ilgą laiką vyravęs sovietinis režimas, sako sutelktinio investavimo į NT nuomos projektus platformos „InRento“ įkūrėjas ir vadovas Gustas Germanavičius.
„Visas Europos valstybes, pasižyminčias didžiausia nuosavą būstą turinčių gyventojų dalimi, sieja bene penkiasdešimtmetis praleistas santvarkoje, grįstoje planine ekonomika.
Tai reiškia, kad butai buvo dalijami „už dyką“, tačiau iš tikrųjų kaina buvo milžiniška. Eilėje kartais reikėdavo laukti ištisus dešimtmečius, būstų taip pat nebuvo galima pirkti ar parduoti. Pasirinkimo, kur gyventi, taip pat beveik nebuvo.
Kadangi didelė dalis lietuvių neturėjo jokios nuosavybės, šiandien vyresni gyventojai laikosi tvirtai įsikibę nuosavo būsto“, – sako G. Germanavičius.
Tokia situacija lėmė, kad 1989 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, nuosavuose namuose gyveno tik 30,9 proc. šalies gyventojų.
Tad atkūrus šalies nepriklausomybę ir įvedus laisvą rinką, lietuviai puolė naudotis proga įsigyti namus. Praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui, 2001 m. surašymo metu, nuosavame būste jau gyveno apie 95 proc. asmenų. Nuo tada situacija beveik nepakito – minėtas rodiklis sumažėjo vos 5 proc., rodo „Statista“ duomenys.
Nepriklausomybės karta trokšta lankstumo
Vakaruose padėtis yra ženkliai kitokia. Pavyzdžiui, Šveicarijoje butus nuomojasi beveik 60 proc. gyventojų, o Vokietijoje ir Austrijoje – beveik 50 proc. žmonių. Pasak G. Germanavičiaus, artimiausiu metu situacija Lietuvoje darysis panašesnė į esančią Vakarų Europoje.
„Nepriklausomybės karta į nuosavybę žiūri kiek kitaip nei sovietmečiu gyvenę žmonės. Šiandien gyvename visuomenėje, kurioje žmonės vis rečiau nori turėti nuosavą būstą, vengia prisirišimo prie konkrečios vietos, būsto išlaikymo, kuris sukelia daug galvos skausmo ir rūpesčių.
Tuo pat metu nuoma suteikia lankstumo ir laisvės, už butą ar namą yra atsakingas savininkas, o gyvenamąją vietą galima greitai ir nesudėtingai pakeisti, derinantis prie atsiradusių poreikių“, – teigia „InRento“ įkūrėjas.
Augančios NT kainos mažina būstų prieinamumą
G. Germanavičius pratęsia, kad artėjančias permainas lemia ir kiti faktoriai. Pavyzdžiui, didelę įtaką gyvenančiųjų nuosavuose ir nuomojamuose būstuose persiskirstymui turi spartus NT kainų augimas bei nuosaikus NT nuomos kainos kilimas.
Lyginant 2020-ųjų rugsėjį su atitinkamu šių metų mėnesiu, butų pardavimo kainos Vilniuje padidėjo 16 proc., o nuomos – 12,5 proc.
„Bent jau Vilniuje artėjame prie panašios situacijos kaip Vakaruose. Jei Lietuvos gyventojų algos nedidės tokiais tempais, kaip auga NT kainos, būstų prieinamumas taps gerokai mažesnis.
Dažnas žmogus jau dabar neturi pakankamai santaupų pradiniam įnašui. Daugelyje valstybių matome net įvairias būsto prieinamumo didinimo programas. Airijoje yra kontroliuojamos butų pardavėjų maržos, Austrijoje gyventojams mokamos subsidijos.
Kitose šalyse pastebimi ir bankų politikos pokyčiai – būsto paskolos išduodamos ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui, o pradinis įnašas siekia vos 5 proc.“, – sako G. Germanavičius.
Ateityje nuoma suteiks papildomų privalumų
„InRento“ vadovas pažymi, kad nuomojamo būsto patrauklumą ateityje turėtų didinti ir pačios nuomos rinkos vystymas.
„Lietuvoje, nuomos sektorius vis dar yra dominuojamas neprofesionalių investuotojų. Nuomotojas bet kada gali parduoti būstą, tad jo būste apsistojęs žmogus nėra saugus, taip pat daugelis butų neturi patogios infrastruktūros.
Tai nėra blogai, tačiau tai neprideda pasitenkinimo vartotojui. Pastaruoju metu Vakaruose į rinką žengianti tendencija – daugiabučiai kompleksai (angl. co-living), kuriuose instituciniai valdytojai įrengia ne tik restoraną, parduotuvę ar sporto salę, bet ir kino teatrą, specialias vietas darbui. Tai suteikia privalumus, kurie perkant būstą gaunami itin retai“, – teigia G. Germanavičius.
Pokyčių mastą nulems valstybės ir bankų politika
G. Germanavičius akcentuoja, kad nors santykis tarp nuosavame ir nuomojame būste gyvenančių lietuvių artimiausiu metu neabejotinai keisis, tokių permainų mastą prognozuoti yra sudėtinga.
„Pokyčiams milžiniškos įtakos turės valstybės ir bankų politika – kokie įstatymai bus priimti, kaip bus reguliuojama nuomos ir NT rinka. Persiskirstymą nulems NT kainų augimo mastas, atlyginimų ir pragyvenimo lygio augimas bei tai, ar žmonės sugebės išlaikyti turtą visą gyvenimą.
Bet kokiu atveju, kol Lietuvos nuomos rinka nėra reguliuojama tokiais mastais kaip kitose Europos šalyse, galima tikėtis neišvengiamo institucinio kapitalo atėjimo į Lietuvą, nes investicinė grąža iš nuomos čia vis dar didelė“, – teigia „InRento“ vadovas.
Kaip veikia žmogų, jo dvasinį pasaulį, jo psichiką SAVO namų ir sodo neturėjimas? Gyvenimas net ne daugiabutyje, o nuomojamame bute, SVETIMOJE nuosavybėje? Ar tai ne gyvenimas ant lagaminų – juk ar maža ką nutars savininkas, maža kas jam nutiks? Ar gali svetimame name gyvenantis jaustis esąs laisva asmenybė?
Taip, gali, nes tikrai ne nekilnojamojo turto nuosavybės faktas nusako žmogaus laisvę.
Pirma, ar asmenybė gali jaustis ar būti nelaisva? Ne. Antra, žmogus gali jaustis bet kuo, bet kada ir bet kur. Net ir asmenybe 🙂 Trečia, kalba turėtų eiti lėšas ir nepatogumus: apie tai, kad savininkas gali įeiti į tavo butą ir patikrinti, ar nelaikai jame gyvūno (gali būti uždrausta), ar butas tvarkingas. Savininkas gali pateikti kosminę sąskaitą už stogo remontą (ją bus daug sudėtingiau užginčyti nuomos atveju). Kai, išeinant į kitą nuomojamą butą, reikės šį priduoti, jei savininkas žulikų žulikas, tai jis prisikabins prie menkiausio įbrėžimo ir dėmelės, ir gausite gražią sąskaitą už visus perdažymus, tinkavimus ir pan. Savininkas gali neleisti jums kalti vinių į sieną, jei norėsite pasikabinti pernai palaidotos mylimos jūrų kiaulytės nuotrauką ar šiuolaikinės tapybos šedevrą, pirktą Pilies gatvėje 🙂
Užsieniečiams (sprendžiu iš pavadinimo „InRento“) niekada nesuprasti gyvenimo prie sovietų. „daugiabučiai kompleksai (angl. co-living)“ – be anglų kalbos pamokėlės niekaip? Nuoma visą gyvenimą – lėšų išmetimas į balą, jei gyveni ir dirbi Lietuvoje. Tai, kas yra tarsi nusistovėję Vakaruose, nebūtinai bus gėriu pas mus. „Šiandien gyvename visuomenėje, kurioje žmonės vis rečiau nori turėti nuosavą būstą, vengia prisirišimo prie konkrečios vietos, būsto išlaikymo, kuris sukelia daug galvos skausmo ir rūpesčių“ – čia rimtai? Idealizuoti nuomą Vakaruose yra daugiau negu naivu. Man ten pasisekė, bet žinau, deja, tokių istorijų, kad…
Taip valstybės piliečiai tampa klajoklių tauta. O klajokliams nėra ką ypatingai branginti, ginti, rūpintis. Jis šiandien čia darbą rado, dirba, kol jį laiko. Kai išmes, čia neradęs, gal už 2000 km ką nors ras ir būstą išsinuomos. Taip ir klajos per gyvenimą, terbelę nuosavos mantos ir porą vaikų vis kitur perveždamas, prie nieko neprisirišdamas.
Gal taip ir naudingiau – tokius nelengva suburti kažkuo nepertraukiamai domėtis ir rūpintis, reikalauti, bet… bet tokius, po savimi tvirto pamato nejaučiančius, lengva sunervinti suklaidinus ir riaušes išprovokuoti.
O argi ne?