Lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų šventė-varžytuvės „Grįžulai“ – tai jau ketvirtą kartą vyksiančios varžytuvės, besitelkiančios į tradicinio dainavimo pažinimą bei siekiantis skatinti jo profesionalumą.
Varžytuvių rengėjų Godos Kovalenkienės ir Veros Venckūnaitės-Čepulienės teigimu, mintis rengti tokias varžytuves kilo siekiant užpildyti nišą – tokio pobūdžio renginių Lietuvoje trūksta: „Pasvajodavome apie tokį renginį, kuriame pačios norėtume dalyvauti – tokiu požiūriu vadovaujamės ir jį rengdamos.
Siekiame skleisti sumanymą apie būtinumą pažinti pirminį, autentišką paprotį, taip pat – ieškoti įvairumo ir folklore, ir savyje, plėsti savo balso, savo požiūrio ribas“.
Šis išskirtinis renginys nukreiptas į kompleksinį dainavimo manieros, melodijos, tarmės ir jausmo sintezės reiškinį, išlaikant maksimalų atlikimo išskirtinumą.
Šventės-varžytuvių programa išskirtinė tuo, kad čia turi galimybę pasirodyti įvairių amžiaus grupių dalyviai – ir moksleiviai, ir suaugusieji iš visos Lietuvos.
Šiais metais varžytuvės plečiasi ir kviečia prisijungti Pasaulio lietuvių bendruomenes, kurių atlikėjai galės nuotoliniu būdu dalyvauti atskiroje varžytuvinėje programoje.
Šis tradicinio dainavimo varžytuvės išsiskiria savo reikalavimais: „Grįžulų“ dalyviai atlieka po dvi to paties regiono dainas, kurių vieną pasirenka patys, o kitą – iš privalomų dainų sąrašo.
Šiame sąraše – kruopščiai atrinkti išskirtiniai archyviniai įrašai, kuriuose galime girdėti jau, deja, benykstančius vietinius papročius, geriausių lietuvių liaudies dainų pateikėjų balsus ir skambiausias visų Lietuvos etnografinių regionų dainas. Dalyvių atlikimą vertina iš dainuojamojo folkloro žinovų sudaryta komisija.
Varžytuvių formatas neretai folkloro atlikime sutinkamas prieštaringai, kadangi manoma, jog liaudies dainos atlikimas negali tilpti į nustatytus rėmus ar būti vertinamas pagal bruožus.
Tačiau varžytuvių rengėjai paaiškina, kad dėl sovietmečiu kilusio pasipriešinimo bei folkloro sąjūdžio, liaudies daina įgavo socialinį statusą ir tapo simboliu, jog kiekvienas gali dainuoti ir susivienyti dainoje.
Tačiau toks požiūris neskatino gilintis į tradicinį atlikimą, kuris negali būti atsiejamas nuo pačios dainos (kuri dažniausiai suvokiama tik kaip tekstas ir melodija): „Mūsų tikslas, kad „Grįžulų“ dalyviai įprasmintų tradicinę dainą jos atlikimo visumoje, ieškotų savitų raiškos būdų nepamiršdami tam tikrų papročio taisyklių“.
2018 ir 2019 metais vykusiose varžytuvėse-šventėje „Grįžulai“ dalyvavusi ir aukščiausias vietas skynusi Eglė Kašėtienė pastebi, kad jai varžytuvės – tai erdvė mesti sau iššūkį ir tobulėti: „Kadangi didžiąją dalį laiko užsiimu mokomąja ar renginių rengimo veikla etninės kultūros srityje arba mokau folkloro kitus, juk reikia atrasti erdvę, kur ir pati galėčiau sau mesti iššūkį ir tobulėti.
„Grįžulai“ man tai ir yra. Galimybė padirbti su savimi. Susitelkti. Išsikelti tikslą. Nustebti ne vienu atradimu“.
Renginio rengėjos pabrėžia, kad visų pirma „Grįžulai“ – tai tobulėjimui, bendravimui ir gilinimuisi skirtas renginys.
Todėl dalyviai kviečiami dalyvauti ne tik varžytuvinėje programoje, tačiau ir parengiamuosiuose mokymuose. Na, o pagrindinio renginio metu visuomet vyrauja jauki, šeimyniška atmosfera ir juntamas tarpusavio palaikymas.
2022 metais šventė-varžytuvės „Grįžulai“ įvyks vasario 17–19 dienomis Vilniuje.
Renginį rengia Asociacija „Etnoerdvės“.
Renginį remia Lietuvos kultūros taryba.
Registracijos forma, nuostatai ir kitos naudingos žinios – internetinėje svetainėje čia.
Kaip smagu būtų.
” Veros Venckūnaitės-Čepulienės teigimu, mintis rengti tokias varžytuves kilo siekiant užpildyti nišą ” Iš kur dar tokios nišos. Tai skandalas. Kur žiūri valdžia ? Neatlieka pareigų ?