Vilniaus universitete įvesta „lyčiai jautri kalba“

Vilniaus universitetas paskelbė „Lyčiai jautrios kalbos gaires“, kurioje lietuvių kalbos taisyklė vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią pasmerkiama kaip „atgyvenusi“ ir „dažnu atveju diskriminacinė“. Lygybės ir pažangos šaukliai turi sprendimą: nuo šiol visur ir visada vartoti „lyčiai jautrią kalbą“. Naujovė tiek inovatyvi ir paremta alternatyvia proto samprata, kad negalėjome jos pristatyti be lašo ironijos.

Dokumente teigiama, kad jos vartojimas nuo šiol apims „visų VU administracijos lygių komunikaciją ir dokumentus, akademines publikacijas, kolegišką bendravimą, bendravimą tarp dėstytojų ir studenčių/-tų, studijų proceso, VU kuriamų mokymo platformų ir priemonių, skirtingų rūšių duomenų bazių kalbą.“

Oficialaus VU dokumento autoriai nepabijo iškelti fundamentalų klausimą: „Ar [egzistuoja] tik dvi lytys?“. Tačiau oficialus VU atsakymas į jį nėra toks tiesmukas, kokį diktuotų mokslas ar elementarus sveikas protas.

Dokumento autoriai, užuot tarę pasenusį „taip“ ar kai kam, matyt, vis dar per drąsų „ne“, rašo: „Tarp Vilniaus universiteto bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės (dvinarės – moteris/vyras) lyties ir gramatinės giminės sistemos, o mūsų spėjimas remiantis išore gali būti klaidingas.

Todėl vadovaujantis bendru pagarbos principu bendraujant žodžiu ir raštu vertėtų kreiptis taip ir vartoti tokias giminės formas ar jų atitikmenis, kokias renkasi pats žmogus.“

Toliau dokumente svarstomos įvairios „strategijos“, kuriomis reikėtų vadovautis bandant žūtbūt išvengti normalios, VU teigimu, atgyvenusios, kalbos, pakeičiant ją gerokai jautresne ir pažangesne. „Strategijų“, kaip tai galima pasiekti, visa laimė, yra daug ir įvairiausių. Čia tik keletas pavyzdžių, siūlomų jėzuitų įkurto seniausio Lietuvos universiteto gairėse:

– Frazę „visų studentų pažymiai turi būti suvesti iki“ pakeisti daug pažangesne „visų stud. pažymiai turi būti suvesti iki“.

– Kiekviename sakinyje nuosekliai ir nenuilstamai kartoti nuorodas į abi (kodėl tik dvi???) lytis: „kiekviena ir kiekvienas iš mūsų“, „mielos studentės ir mieli studentai“, „gerbiami kolegos ir gerbiamos kolegės“, taip pat nuosekliai ir nenuilstamai kreipiant dėmesį į „giminių tvarką (dažniausiai kaitaliojant vyr. ir mot. pirmumą)“.

– Įvairiausiais būdais sudūrinėjant abiejų giminių galūnes, štai keletas galimų pavyzdžių neišsilavinusiems: „žiūrov(i)ų apklausa parodė“, „statistinis respondentų_čių pasiskirstymas“, „visų fakultetų darbuotojas/us pakviesime skiepytis“, „kiekviena (-as) Universiteto bendruomenės narė (-ys) gali naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis nepaisant jokių skirtumų“, ir pan.“ (Tiesa, teksto autoriai, tai yra, atleiskit, autoriai (ės) pamiršo nurodyti, kad „visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis nepaisant jokių skirtumų“ galės naudotis tik paklusę alma mater kvietimui skiepytis, bet išsilavinusiai publikai tai turbūt savaime suprantama).

– Reikia pripažinti, kai kurie siūlymai išties gana blaiviai vertina šiandien susiklosčiusią situaciją, pvz., vyriškos giminės pakeitimas moteriška čia daugiau negu logiškas: „visos rinkimuose dalyvaujančios partijos paskelbė savo ministrių kabinetus“. Nuoseklumo ir pažangos vardan siūlytume dar vieną patobulinimą: „paskelbė savo ministrių kabinetes“.

– Nors žodis „kabinetas“ liko nepajudintas, bet Vilniaus universitetas turi puikų pasiūlymą patobulinti atgyvenusį žodį „žmogus“. Oficialiose universiteto gairėse siūloma (tiesa, geraširdiškai pabrėžiant, kad šio rekomendacijos yra ne „privalėjimo, bet sąmoningumo ir kalbinės kūrybos sritis“) šį žodį pakeisti kur kas pažangesniu „žmoga“, tokiu būdu nevengiant „žmogaus kategorijos kaip ilgą laiką sutapusios su vyriškuoju subjektu“ kritikos.

Nors Vilniaus universitetas šiais laikais ir nepajėgia tiesiai atsakyti, ar egzistuoja dvi lytys, tačiau į dokumente iškeltą klausimą „ar įsipareigojimas lyčiai jautriai kalbai yra ideologinis apsisprendimas?“, atsakoma vienareikšmiškai: „Taip“.

Sveiki atvykę į 1984-uosius. Oi, 2021-uosius. Oi, 2021-ąsias.