Atviras laiškas Seimo nariams dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), susipažinusi su spalio 12 d. Seimo posėdyje teikiamu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimų projektu Nr. XIVP-879, ragina nepritarti šiam projektui.

Pabrėžiame, kad siūlomos įstatymo pataisos kelia daug etinių dilemų ir klausimų, kurie reikalauja rimtų diskusijų visuomenėje. Siūlomi pakeitimai neišdiskutuoti nei su bioetikais, nei su teisininkais, nei su kitais ekspertais. Įstatymo pataisų vertintojai, galimai supainioję privačius ir viešus interesus, neatstovauja visų šios profesijos ekspertų.  Atkreipiame dėmesį, kad pagalbinio apvaisinimo klausimų negalima redukuoti tik iki vaisingumo klinikų patiriamų kaštų.

1. Teikiamos pataisos nelogiškos, nenuoseklios.

Vienose teisės akto nuostatose  embrionas (kol planuojamas implantavimas)  traktuojamas kaip žmogus ir rūpinamasi jo saugojimu, kitose, reguliuojančiuose embrionų naikinimą – kaip medicininė atlieka (pasibaigus jo saugojimo laiku), nors tai yra tas pats embrionas.

2. Embrionų šaldymo termino įvedimas prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, suformuluotiems Europos žmogaus teisių teismo doktrinoje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Įstatymo projekto teikėjai būtinybę įvesti embrionų saugojimo terminą argumentuoja tuo, kad vaisingumo klinikos patirs daug kaštų dėl neterminuoto embrionų saugojimo, o šias lėšas jos neva galėtų panaudoti “medicinos teikimo gerinimui ir plėtrai”. Tačiau embriono apsauga negali būti grindžiama vien ekonominiais, merkantiliniais skaičiavimais.

Europos Žmogaus teisių teismo (toliau EŽTT) doktrina neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga (byla Parrillo prieš Italiją). Lietuvos teisinėje sistemoje žmogaus gyvybę iki gimimo saugo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 punktas, kuris  nustato, kad kiekvienam vaikui iki gimimo turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. Todėl akcentuodami vien vaisingumo klinikų patiriamą finansinę naštą, įstatymo projekto teikėjai pažeidžia teisėtą embrionų teisinę apsaugą.

3. Egzistuojanti įstatymo įtvirtinta embrionų šaldymo praktika neatitinka naujausių taikomų pagalbinio apvaisinimo būdų, kurie leidžia išvengti perteklinių embrionų kūrimo ir šaldymo bei naikinimo.

Embrionų šaldymas kenkia patiems embrionams: 2014 metais atlikta visų iki tol surinktų elektroninių duomenų ir studijų metaanalizė[1] rodo, kad embrionų konservavimas šalčiu daro didelį poveikį jų DNR ir kad egzistuoja didžiulis žinių trūkumas tiek klinikiniuose tyrimuose, tiek apskritai fundamentaliuose moksliniuose tyrimuose apie žmogaus embrioną. Kituose moksliniuose tyrimuose nurodoma, jog vieno embriono perkėlimas, išvengiant daugiavaisio nėštumo, yra pagrindinis veiksnys, padedantis pasiekti geresnių rezultatų pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu.[2]

4. Siūlymas atsikratyti embrionais sudaro paskatą surogacijai.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija jau yra užregistravusi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuriuo numatoma įteisinti gestacinę surogaciją. Toks įstatymas vaiką vertina, kaip daiktą, kurį bet kokia kaina siekia įsigyti suaugusieji, o moterį paverčia išnaudojamu objektu – inkubatoriumi, skirtu kitų tėvų vaikams išnešioti ir pagimdyti. Primename, kad Seimas yra priėmęs rezoliuciją „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“ (2020 m. birželio 25 d. Nr. XIII-3160), kuria smerkia bet kokios formos surogacijos praktiką, tvirtina, kad bet kokios formos surogacija yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma; pabrėžia, kad nėra jokių teisinių ar etinių priežasčių įteisinti šią moteris ir vaikus žeminančią praktiką.

4. Įteisinus surogaciją, būtų pažeidžiama JT vaiko teisių konvencija, nepaisoma vaiko interesų viršenybės principo.

Vaikas šiuo atveju traktuojamas kaip nuosavybė, kuria galima disponuoti. Nėra iki šiol atsakyta į daug moralinių, socialinių ir teisinių klausimų. Tėvai “užsisako” išnešiot jiems sveiką kūdikį, tačiau dirbtinio apvaisinimo atveju iki 10 proc. yra tikimybė apsigimimo.

Tuomet kyla klausimas, kas turės rūpintis neįgaliu vaiku, kai jo pageidavę tėvai, sužinoję apie negalią, vaiko atsisakys? Dabartiniai mokslo duomenys rodo, jog prenatalinė žmogaus gyvenimo fazė daro didžiulę įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, psichinei ir fizinei sveikatai.

Surogacijos atveju užprogramuojamas vidinis moters konfliktas: moteris, nešiojanti kūdikį ir pagal prigimtį turinti užmegzti su juo ryšį, šiuo  atveju stengsis šio ryšio neužmegzti ir prie vaiko neprisirišti, kas gimsiančio kūdikio psichikoje sukelia gilią atmetimo reakciją.

Kūdikiui trauma bus ir tuo atveju, jeigu motina vis tik užmegs ryšį ir prisiriš prie kūdikio, nes itin ankstyvame amžiuje – iškart po gimdymo- jis bus atskirtas nuo jam artimiausio žmogaus. Kas nutiks tada, jei moteris, pagimdžiusi kūdikį, jo nenorės atiduoti? Taip pat kyla ir kiti klausimai. Kada baigiasi surogacija?

Ar kūdikio žindymas yra surogatinės motinystės dalis? Kas bus su vaiku, jeigu nėštumo metu pora iširs (skyrybų ar mirties atveju) ar persigalvos dėl surogacijos?

5. Tokie siūlomi drastiški pokyčiai kelia grėsmę demokratijai ir visuomenės sandarai.

Valdančiųjų šią sesiją bus teikiamas ir tos pačios lyties asmenų partnerystę pripažįstančio įstatymo projektas. Tiek pagal dabartinį, tiek pagal pakeistą teisinį reguliavimą teise pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis turės ir registruotą partnerystę sudarę asmenys – taigi ir tos pačios lyties asmenų poros.

Taigi, tiek prigimtinės šeimos samprata, motinos ir tėvo vaidmuo, galiausiai vaiko kilmės klausimai – visi šie visuomenėje itin jautrūs klausimai, teikiami vienas po kito, neaptarti visuomenėje, kelia didelę grėsmę tiek demokratijai, tiek pačiai visuomenei.

Nuorodos:

[1]  Julia Kopeika, Alan Thornhill, Yacoub Khalaf. “The effect of cryopreservation on the genome of gametes and embryos: principles of cryobiology and critical appraisal of the evidence”// Human Reproduction Update, Vol.21, No.2 pp. 209–227, 2015. Apžvelgtos visos studijos publikuotos  prestižinėse elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Embase and Cochrane Systematic review, CENTRAL nuo pat jų atsiradimo iki 2014 m. (Bendras mokslinių publikacijų skaičius – 2783).

[2] Wennerholm UB, Bergh C. Perinatal outcome in children born after assisted reproductive technologies. Ups J Med Sci. 2020 May;125(2):158-166. doi: 10.1080/03009734.2020.1726534. Epub 2020 Mar 3. PMID: 32124667; PMCID: PMC7720966.