Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Minimas 30-asis interneto Lietuvoje gimtadienis

www.alkas.lt
2021-10-10 11:50:23
2
Ką reikia žinoti apie saugumą internete: klesti pinigų ir asmenybės vagystės

technologijos.lt nuotr.

Interneto Lietuvoje gimtadieniu laikoma 1991 m. spalio 10-oji, kai prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET kūrimo darbai.

Ant Seimo pastato buvo sumontuota palydovinio ryšio įranga, kuri leido mūsų šaliai pirmą kartą savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Adolfas Laimutis Telksnys, LITNET tinklo įkūrėjas, pabrėžia, kad šį darbą lietuviai mokslininkai padarė per labai trumpą – trijų mėnesių laikotarpį. Finansiškai parėmė skandinavai.

Interneto įvedimas aptartas per konferenciją

Vakarų pasaulyje internetas plačiai naudoti buvo pradėtas 1990 m. Tuo metu, pasak profesoriaus, Sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo atliekami moksliniai tyrimai, bandant sukurti ryšių kanalais sujungtų kompiuterių sistemas, tačiau internetas dar neveikė. Ryšys su pasauliu palaikytas tik per Maskvą.

„Ėjo antrieji atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metai. Lietuvos ryšiai tuo metu vis dar buvo kontroliuojami Sovietų Sąjungos tarnybų. Svetimųjų kontrolės reikėjo atsikratyti“, – prisimena mokslininkas.

Būtent nepriklausomo nuo Maskvos interneto atvedimas į Lietuvą – vienas žinomiausių prof. L. Telksnio darbų. 1991 m. birželį mokslininkas nuvyko į tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją INET 91 Danijoje ir ten su Šiaurės šalių kompiuterių tinklo NORDUnet specialistais aptarė, kaip Lietuvoje būtų galima turėti nepriklausomą kompiuterių ryšį.

Per pasitarimus, vykusius tarptautinės kompiuterių tinklų konferencijos metu, buvo nutarta įrengti Sovietų Sąjungos tarnyboms sunkiau prieinamą palydovinio ryšio kanalą „Lietuva – Internetas“ tarp Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos instituto ir Šiaurės šalių kompiuterių tinklo NORDUnet, kuris tuo metu jau buvo sujungtas su internetu.

Šiai prof. L. Telksnio pasiūlytai idėjai pritarė visi ekspertai: danai, švedai, norvegai, suomiai.

Darbai truko tris mėnesius

„Mums labai padėjo skandinavai. Norvegijos vyriausybė padovanojo Lietuvai palydovinio ryšio antenas, palydovinio ryšio 64 Kbps kanalą „Intelsat“, interneto ryšiui palaikyti būtiną kompiuterį „Norsk Data“. Norvegijoje darbus koordinavo Oslo universitetas, padedamas norvegų verslininko Vidaro Bjerkelando“, – apie kolegų paramą pasakoja prof. L. Telksnys.

Po trijų mėnesių, 1991 m. spalio 10 d., buvo įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas LITNET. Tai buvo pirmas savarankiškas interneto ryšys Lietuvoje, kurį įrengė Lietuvos mokslų akademijos, Matematikos ir informatikos instituto informatikai, bendraudami su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto specialistais.

„Ant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų stogo buvo sumontuota palydovinio ryšio antena, kuri palaikė ryšį su NORDUnet kompiuterių tinklo palydovine interneto ryšio antena. Kompiuterinio palydovinio ryšio kanalas „Lietuva – Internetas“ užtikrino 64 Kbps duomenų perdavimo spartą.

Ryšių kanalo dalis, 9,6 Kbps, buvo skirta skaitmeniniams duomenims perduoti, o likusi dalis buvo naudojama pokalbiams telefonu, faksui ir telegrafui“, – prisimena interneto Lietuvoje pradininkas.

Pirmieji prie šio tinklo prisijungė Matematikos ir informatikos institutas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas. 1993 m. el. paštu ir kitomis paslaugomis jau naudojosi 17 mokslo įstaigų ir per 60 vyriausybinių ir ne pelno organizacijų. LITNET padėjo pamatus dabartiniam lietuviškam internetui. Lietuva tuo metu tapo pasaulio kompiuterių tinklo – interneto nare.

Ateityje – vis spartesnis ryšys ir DI

Kaip pasakoja prof. L. Telksnys, pirmosios nespalvotos nuotraukos siuntimas į Lietuvą LITNET tinklu truko daugiau kaip dvi valandas. Tiek laiko pirmoji elektroninė nuotrauka 1992 m. sausį iš Norvegijos, Oslo universiteto, keliavo į Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institutą.

Dabar nuotraukos atkeliauja akimirksniu, o tobulėjant ryšiui viskas veiks dar greičiau – pvz., filmus ar kitus didelės apimties duomenis bus galima parsisiųsti per kelias sekundes.

„Ateinančios 5G ryšio technologijos padės valdyti savavaldes mašinas. Kai ateis 6G technologijos, o Vokietijoje Miuncheno technikos universitetas jau pradėjo šių technologijų praktinio taikymo mokslinių tyrimų darbus, bus dar įdomiau. Naudojant 6G technologijas ne tik atsiras gudresni, išmanesni įrenginiai, bet ir namuose matysime holoviziją, trimatėje erdvėje kambaryje rodančią gamtos, miestų vaizdus, koncertus, teatrų spektaklius, po kambarį vaikščiojančius aktorius, dainininkus, grojančius muzikantus“, – technologijų ateities vizijomis dalijasi profesorius.

LITNET padėjo pamatus dabartiniam lietuviškam internetui, todėl, pasak lietuviško interneto įkūrėjo, LITNET ir toliau turi likti pažangos katalizatoriumi, kuris perkelia į Lietuvą naujausias technologijas, teikia moderniausias kompiuterių tinklų paslaugas mokslui, studijoms, švietimui, padeda kurti ateities žmonių ir robotų su dirbtiniu intelektu (DI) bendruomenę.

Profesoriaus teigimu, ateinančiais dešimtmečiais LITNET turi padėti kurti išsilavinusių žmonių ir išmaniųjų mašinų visuomenę, kurioje žmonių pagalbininkai bus ne tik pramoniniai robotai, automatai, išmanūs daiktai, bet ir bendraujantys lietuviškai robotai humanoidai bei savavaldės mašinos, judančios žeme, oru, vandeniu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus Universiteto Komunikacijos Fakulteto studentai internetą skatina vartoti atsakingai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Palauksime? says:
    4 metai ago

    M. Skuodis: „SpaceX“ palydovinio interneto paslaugos Lietuvoje – 2022 m. pradžioje
    – vz.lt/inovacijos/2021/10/07/m-skuodis-spacex-palydovinio-interneto-paslaugos-lietuvoje–2022-m-pradzioje#ixzz79NzKDTHT

    Atsakyti
  2. O kaip jums tai? says:
    3 metai ago

    Pasaulio žiniasklaida kalba apie internetą 3.0: kas tai?
    – vz.lt/inovacijos/technologijos/2022/01/04/pasaulio-ziniasklaida-kalba-apie-interneta-30-kas-tai#ixzz7H2axdidR
    ,,Jackas Dorsey, „Twitter“ įkūrėjas, teigia, kad naujos kartos internetą valdys rizikos kapitalistai, o ne vartotojai. Joe Raedle’o (AFP / „Getty Images“ / „Scanpix“) nuotr.”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Mobilus internetas telefone

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04
Susitarimo pasirašymas

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
„Wi-Fi“

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

2025 06 28
Kompiuteris | zum.lrv.lt nuotr.

Netrukus – valstybinės žemės paslaugos tik internetu

2025 06 19
Planeta 55 Cancri e. NASA nuotr.

Panaudoję ypatingą būdą, VU astronomai su užsienio partneriais aptiko išskirtinę naują planetą

2025 06 17
Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitetas siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas | VU nuotr.

Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, VU siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas

2025 06 02
Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU pernai išdalijo rekordinį skaičių specialių stipendijų – kviečia teikti paraiškas ir šiais metais

2025 05 30
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Vis daugiau pradedančiųjų verslininkų renkasi regionus

2025 05 28
Vilniuje pristatomas mokslinis tyrimas apie Dainų šventės poveikį žmogaus savijautai | K. Polubinskos nuotr.

Vilniuje pristatomas išskirtinis mokslinis tyrimas apie Dainų šventės poveikį psichinei ir fizinei žmogaus savijautai

2025 05 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Ryanair“ lėktuvas | Alkas

Aptartas „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Baltarusijoje tyrimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai