Klaipėdoje vyko antroji mėgėjų teatrų trumpų spektaklių šventė

Rugsėjo 4 d., Klaipėdos dramos teatre vykusi mėgėjų teatrų trumpo metro spektaklių šventė „Memel fest – 21“ į vieną vietą sutelkė šešių teatrų trupes.

Kol kas tai tik antra šiuo pavadinimu rengiama teatrų šventė, tačiau paklausa verčia galvoti, kad tai virs maloniu papročiu.

„Trumpo metro“ teatro sumanymas paimtas iš trumpametražinių filmų švenčių patirties ir esmę sudaro tai, kad per trumpą laiką žiūrovas gali pamatyti net šešis spektaklius.

Kaip pasakojo šio renginio viena sumanytojų ir pagrindinė varomoji renginio jėga, Klaipėdos Gedimino Šimkaus teatras „Artyn“ režisierė, Marta Zubkova – „Po spektaklio Tauragėje, važiuojant namo ir diskutuojant apie teatrų šventes ir jų formatus, apie tai, ko reikia šiuolaikiniam žiūrovui ir kuo galima jį sudominti bei kaip išsiskirti, vienai aktorei kilo mintis pakviesti teatrus vaidinti ne visą spektaklį, bet stipriausias ir paveikiausias ištraukas.

Drauge šią mintį išgryninome ir taip gimė sumanymas surengti trumpo metro teatro šventę Memel fest kurioje būtų rodomos iki 20 min. trukmės scenos.

Po spektaklių daromas aptarimas, kuriame kiekvienas dalyvis gali išsakyti savo išgyvenimus, pojūčius ir įkvėpimus.

Tai geriausias įvertinimas, geresnis už visus apdovanojimus – viskas daroma žiūrovams, tad jų vertinimai viena kertinių šventės dalių. Norėtume, kad ateityje šventėje pasirodytų daugiau teatrų.“

Šventė yra nemokama, žiūrovai gali ateiti ne tik į patį spektaklį, bet stebėti repeticijas, matyti, kaip ruošiamas apšvietimas ir scena, kaip išdėstomi aktoriai, girdėti garso takelių bandymus.

Viena bėda, kad kamerinė Klaipėdos dramos teatro žiūrovų salė, kurioje vyksta šventė, gali sutalpinti labai ribotą žiūrovų skaičių.

„Griežtos atrankos į šventę nėra – kaip teatro vadovė ir režisierė, pasirenku, kuriuos teatrus galime kviesti, išsakau vadovams šventės sumanymą ir užduotis ir laukiame sutikimo.

Ši šventė yra Klaipėdos krašto teatrų šventė, todėl pirmiausia atsirenkame savus, o vėliau kviečiame kitus Lietuvos teatrus.

Šventės geografija gana plati, – šiemet dalyvavo du Aukštaitijos teatrai: Utenos Kamerinis ir Kupiškio rajono Skapiškio miestelio „Stebulės“ teatrai.“ – pasakoja M. Zubkova.

Išskirtinis šventės formatas leidžia per vakarą išvysti visiškai skirtingus pasirodymus menine ir technine prasme, kiekvieno pasirodymo metu kinta scenovaizdis, techninė dalis, pati medžiaga.

Žiūrovas mato pasirengimus prieš kiekvieną pasirodymą, trunkančius iki 7 min, o jų metu teatro režisierius pristato savo trupę, medžiagą, kurią išvys žiūrovas, pasidalina svarbiomis smulkmenomis.

„Šventės esmė – paprastumas. Šventė, tai tarsi komandinė teatrų estafetė, kurią stebi žiūrovas. Manau didelis turtas yra tai, kad žiūrovai gali mėgautis tokiais skirtingais pasirodymais, o teatrai pateikia tokias išbaigtas trumpo metro teatro scenas, kad netgi sunku vertinti, jog tai ne visas spektaklis, o tik jo ištrauka.

Šventėje dalyvauja ir teatrai, turintys trumpo metro spektaklius.“ – teigia M. Zubkova.

Kaip ir dera šventę atidarė šio renginio sumanytojai Klaipėdos Gedimino Šimkaus teatras „Artyn“ žiūrovams pateikdami režisierės Martos Zubkovos režisuotą Daivos Čepkauskaitės pjesę „Pupos“.

Tolimiausi svečiai – Utenos Kamerinio Teatro aktoriai parodė Antano ir Juozo Vilkutaičių (Keturakio) komedijos „Amerika pirtyje“ santrauką.

Šį spektaklį, atiduodamas duoklę istorijai ir lietuviško teatro pradžiai teatras pastatė minėdamas 120 metų sukaktį nuo pirmo lietuviško vaidinimo Palangoje.

Tai bene žinomiausias teatro repertuaro spektaklis, įvairiose Lietuvos scenose suvaidintas 37 kartus, o veikėjai kalba skambia utenietiška tarme.

Labai įdomiai susiklostė draugystė tarp Klaipėdos Gedimino Šimkaus ir Utenos Kamerinio Teatro. Jie yra beveik bendramečiai. UKT režisierius Šarūnas Kunickas 2019 metais rengėsi tarptautinei teatrų šventei „Theater cluster“, pakvietė trupę, besiruošiančią klaipėdiškiams pristatyti pirmąjį Daivos Čepauskaitės spektaklį „Musė“.

Taip klaipėdiškiams skirtą pristatymą pirmieji pamatė Utenos žiūrovai. Režisierė tuomet ruošėsi tapti mama ir spektaklio pasiruošimui Utenoje vadovavo „nuotoliniu būdu“ telefonu, o po keturių dienų gimė sūnus.

Žydų bendruomenės teatras „Šatil“ suvaidino ištrauką iš Asios Kotliar spektaklio „Man baisus pasaulis, kuriame tavęs nėra“, režisuotą Nerijaus Gedmino.

Asia Kotliar, kurios tikroji pavardė Maja Feldman-Tarachovskaja gyvena Klaipėdoje dirba Maksimo Gorkio mokykloje matematikos mokytoja, vaidina „Šatil“ teatre, šiemet išrinkta metų klaipėdiete.

Jos pjesės sudaro teatro repertuaro pagrindą, o šiame spektaklyje dramaturgė suvaidino pagrindinį vaidmenį. Kaip pajuokavo režisierius šis teatras yra vienintelis šalyje, turintis savo dramaturgę, kurios spektakliai statomi buvusioje sovietų sąjungoje, Kanadoje ir Izraelyje, Norvegijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Vakarų Europoje.

Priskaičiuojama virš keturių šimtų pastatymų. Pjesių temos susijusios su žydų kultūra ir istorija, nes ta tema autorei pažystama geriausiai, spektakliai vyksta rusų kalba – pjesių originalo kalba.

Trupėje be žydų vaidina rusai, ukrainiečiai, – tautinės mažumos susijungia po teatro meno vėliava. Trupė labai atsinaujinusi – dviems trečdaliams aktorių šis spektaklis buvo pirmasis.

Iš Kupiškio rajono mažyčio, vos apie tris šimtus gyventojų priskaičiuojančio Skapiškio miestelio, teatras „Stebulė“ atsivežė režisierės (kartu ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos Prezidentės) Vitos Vadoklytės režisuotą Jurgio Usinavičiaus (tikroji pavardė Napalys Augulis) pjesę „Nulaužytų šakų giesmės“, kurioje autorius pasakoja savo šeimos istoriją, partizano ir tremtinio gyvenimą.

Teatras skatina nacionalinę Lietuvos dramaturgiją, statydamas spektaklius apie savo krašto šviesuolius: „Kupiškėnų vestuvių“ režisierių ir piršlio vaidmens atlikėją Povilą Zuloną, „Lietuvybės lopšį“, skirtą kunigo – švietėjo Jono Katelės, savo parapijoje sukūrusio ir išlaikiusio nelegalių mokyklų tinklą, asmenybei.

Dar vieną, Kretingos rajono KC Egidijaus Radžio teatrą, vieną pirmųjų Lietuvos teatrų, kuriam buvo suteiktas „Liaudies teatro“ vardas Juozo Tumo-Vaižganto spektakliu „Žemės ar moters“ pristatė režisierius Nerijus Gedminas, sakydamas, kad tai, ką pristatome, vadinti spektakliu yra per drąsu, nes kol kas yra kūrybos procese.

„Neišsipildžiusios meilės istoriją“ režisierė Laimutė Pocevičienė su Telšių Žemaitės dramos teatro etiudų grupe pristatė plastika, muzika ir šokiu, pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“ romantiškos jaunystės atpasakotą Severiutės ir Mykoliuko istoriją, išmoktą dar mokyklos suole.

Aktoriams kultūrinėje programoje buvo aprodytas Klaipėdos dramos teatras, ant jūros kranto surengta profesionali foto sesija, nuo kopų stebint didelio būrio išėjusių pasivaikščioti klaipėdiškių.

Šventė praėjo labai sėkmingai, tačiau tai tik antrasis bandymas. Sumanytojų planuose nauji projektai kviesti daugiau kolektyvų, daugiau žiūrovų talpinanti salė. Istorija rašoma šiandien. Tegu tai būna ryškūs pirmųjų teatro švenčių Memel fest puslapiai.