Vandens, higienos ir prausimosi ritualai toli gražu ne visiems vaikams prigyja ir patinka vienodai. Dalis – vandenį vertina kaip pramogą, kiti – būtinus „reikalus“ susitvarko skubotai, o dar kitus užsukti į vonios kambarį kartais tenka ir varu varyti. Štai kodėl tokios erdvės turi būti įrengtos saugiai, apgalvotai ir dar žaismingai.
Ypatingai ten, kur tėveliai padėti „susitvarkyti“ atžaloms negali ir ypač šiais laikais, kai rankų prausimasis tapo kone dažniausiu dienos įpročiu. Apie vaikams draugiškus vonios kambarius ir kaip jie gali prisidėti prie geresnių higienos įpročių formavimo pasakoja ugdymo specialistai ir sanitarinių sistemų gamintojai.
Paaiškino, kada vaikams į vonią nesinori ir kaip to išvengti
Higienos įpročių formavimas dažniausiai prasideda namų vonios kambaryje, tačiau patekus į kitas vietas – darželį, mokyklą, kavinę ar kt. – visos išmoktos pamokos, pasitaiko, nueina perniek. Pasak ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytojos Lauros Selenytės, kai kuriems vaikams tinkamas higienos įpročių suformavimas gali tapti nelengvu iššūkiu, kurį lemia daugybė priežasčių.
„Jeigu vonios kambaryje esantis praustuvas yra sumontuotas netinkamame aukštyje ir vaikas turi pats prisistumti laiptelį, neretai jis šio veiksmo vengia arba bijo. Vaikas taip pat nenoriai plaus rankas, jeigu vandens maišytuvas veikia netinkamai: turi netinkamą šalto ir karšto vandens sureguliavimą, skleidžia bauginančius garsus. Tas pats, beje, galioja, ir klozetui. Jei jis nepatogiame aukštyje arba jo vandens nuleidimas kelia per daug triukšmo, tai sumažins vaiko norą čia sugrįžti“, – sako ankstyvojo ugdymo mokytoja L. Selenytė.
Pasak pedagogės, svarbų vaidmenį šiame etape turi tėvų ir mokytojų priminimai, padrąsinimai, taip pat higienos procesų sužaidybinimas, pavyzdžiui, dainelės ar skaičiuotės plaunant rankas.
„Neabejotinai į rutinines veiklas įtraukus žaidybinius principus, galima vaikams padėti tinkamai suformuoti teisingus higienos įpročius. Siūlyčiau tiek tėvams, tiek pedagogams naudoti kuo įvairesnius būdus, įtraukiančius vaikus plauti rankas. Žinoma, tinkami, vaikams pritaikyti sprendimai vonios kambaryje šiuo atveju yra būtini“, – įsitikinusi L. Selenytė.
Atitikti higienos standartų jau neužtenka
Tuo tarpu mokyklos direktorė Birutė Mačiulienė sako, jog įrenginėjant vonios kambarius ugdymo įstaigose, neapsieinama be iššūkių, tačiau akcentuoja patogumo ir saugumo svarbą.
„Mūsų mokykloje šie kriterijai buvo pagrindiniai. Siekiame, jog visa įranga ir santechnika ergonomiškai atitiktų mažamečių poreikius, būtų itin kokybiška. Patirtis rodo, kad perkant įrangą gali sutaupyti pradžioje, tačiau turi įsivertinti, ar nereikės daugiau investuoti po kelių metų į remontą, o gal net į įrangos keitimą – juk mažieji dar tik ugdo savo įpročius, savarankiškumo, tad šiame procese pasitaiko visko“, – teigia B. Mačiulienė.
Su šia nuomone sutinka ir sanitarinių sistemų gamintojo „Geberit“ projektų vadovas Vytautas Dinda, teigdamas, jog norinti užtikrinti aukštą kokybę ir komfortą vaikų vonios kambariuose, atitikti keliamų higienos reikalavimų nepakanka – būtina ieškoti išbaigtų, šiuolaikiškų, patogių ir mažųjų vaizduotę žadinančių sprendimų.
Kaip pritaikyti vonios kambarį vaikų poreikiams?
Anot V. Dindos, šiandien vaikų vonios kambarys gali tapti netgi savotiška žaidimų erdve, tačiau kaip nepasiklysti asortimente ir turėti ne tik patrauklų, saugų, bet ir ilgai tarnausiantį rezultatą?
„Pirmiausiai, patarčiau rinktis įrangą, kuri būtų saugi, neturėtų aštrių briaunų, stačių kampų, kur ugdytiniai galėtų užsigauti. Toliau, žinoma, svarbu tinkamas praustuvų ir WC puodų dydis bei įrengimo aukštis. Jei praustuvas bus sumontuotas per aukštai, vaikams neabejotinai bus nepatogu, kels diskomfortą ir stresą.
Tas pats galioja ir standartiniams WC puodams, ant kurių vaikams nepatogu užlipti ir sėdėti, nes kojytės nesiekia grindų. Renkantis sanitarines sistemas tikrai svarbu įvertinti poreikius, apsvarstyti, kiek ir kokių prausimosi zonų numatyta – galbūt reikia ne atskirų praustuvų, o keliaviečių, nes vaikams drauge praustis rankas, paprastai, būna smagiau“, – patirtimi dalijasi V. Dinda, pridurdamas, jog rinkoje jau yra atskirų vonios kambario serijų vaikams.
Jo įsitikinimu, vaikams, kurie vis dar pratinasi prie vonios kambario ritualų, nemažiau nei patogūs įrenginiai, svarbus ir jų amžiui pritaikytas dizainas.
„Ne visuomet sterili balta spalva įkvėps su džiaugsmu grįžti į vonios patalpas ar nuteiks džiaugsmingam ir atsakingam higienos procesų išpildymui. Štai kodėl mažųjų vonios kambaryje svarbiais akcentais tampa ir dizaino sprendimai.
Pavyzdžiui, „Geberit Bambini“ praustuvo maišytuvas su viena rankenėle nė iš tolo neprimena standartinio maišytuvo – tai sužaidybintas personažas, kurio kepurėlės pagalba galima reguliuoti vandens srovę. Taip pat visuomet atkreipiame dėmesį ir rekomenduojame tinkančius termostatus, kurie apsaugo nuo galimų nusiplikymų“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Galiausiai, V. Dindos teigimu, svarbu, kad sanitariniai įrenginiai, tokie kaip vaikų praustuvai, WC puodai ar vonelės, būtų pagamintos iš kokybiškos medžiagos. Vaikams labiausiai draugiški yra produktai, pagaminti iš mineralinės medžiagos – jie primena šilko švelnumą, yra malonūs liesti ir sumažina slydimą. Be to, pastarieji yra puikiai eksploatuojami ir nereikalauja ypatingos priežiūros.
