Rugsėjo 11 dieną 13 valandą Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) vyks išskirtinis renginys – linarovis „Ir nuroviau žalią liną, ramta tydri žalią liną“.
Linų rovimo talkoje laukiami visi, kam įdomus lino gyvenimas – nuo sėmenų iki audinio.
Į linarovį įsijungs ir darbus palengvins nuotaikingas Rozalimo folkloro ansamblis „Sedula“. Linų lauke skambės linarovio dainos, talkininkai sužinos apie papročius, išmoks linus rauti, surišti į „saujas“ ir pastatyti į gubas.
Linarovį užbaigs gardžios vaišės, jomis pasirūpins muziejaus darbuotojai.
Įprastai kaimo gyvenime linarovis likdavo paskutinis iš vasaros darbų. Jo pradžia ir pabaiga, svarbiausieji žingsniai būdavo pažymimi apeigomis.
Kol linai tampa audiniu, reikia įdėti daug darbo: pasėti, užauginti, nurauti, surišti, nuimti galvenas, išmerkti lietuje, išdžiovinti, išminti, iššukuoti, suverpti ir išausti.
Pasak etnologo Liberto Klimkos, tikėta, kad linų auginimą globojąs dievas Vaižgantas, o darbus su lino pluoštu jaujoje – dievas Gabjaujis ar Gavėnas.
Šiandien Lietuvos gamtovaizdį retai bepuošia žiedais mėlynuojantys, vėliau parudavusiomis galvutėmis skambantys linų laukai, suremtos gubos.
Gatvinis Kleboniškių kaimas – vienas iš išskirtinių kampelių, kur tebeauginami mėlynžiedžiai linai „Kastyčiai“ ir baltažiedžiai linai „Snaigiai“. Vasarą čia galima grožėtis linų žydėjimu, o atėjus rudeniui pajausti ypatingą linarovio dvasią.
Po vienkiemių pertvarkos gatvinių rėžinių kaimų paprotys – talkos – ėmė nykti, tad Kleboniškių kaime muziejininkai stengiasi šį paprotį atkurti ir perduoti. Pirmasis linarovis Kleboniškių kaimo buities skyriuje vyko praėjusiais metais.
Linarovis yra projekto „Kasdieniniai ir šventiniai darbai bei amatai Kleboniškių kaimo buities muziejuje“ renginys.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Parengta pagal Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus pranešimą
Gražus sumanymas