Penktadienis, 27 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

R. Jankūnas. Skiepai nuo C19: Gal yra ką slėpti?

Rimas Jankūnas, www.facebook.com, www.alkas.lt
2021-09-04 23:48:42
26
Sveikatos teisės instituto direktorius, farmakologas, doc. dr. Rimas Jankūnas | Alkas.lt nuotr.

Sveikatos teisės instituto direktorius, farmakologas, doc. dr. Rimas Jankūnas | Alkas.lt nuotr.

Pasisakymas 2021 m. rugpjūčio 30 d. spaudos konferencijoje

Įžanga

Toli nuo mokslo yra tiek antivakseriai, neigiantys vakcinų naudą, tiek masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką. Praeitą žiemą ir pavasarį vakcinos padėjo išgelbėti daug rizikos grupių žmonių gyvybių. Deja, vėliau prasidėjo masinė vakcinacija, kurios nauda moksliškai neįrodyta.

Masinė vakcinacija

Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai taip plačiai vartojami vaistai, kurių klinikiniai tyrimai nebaigti.

Masinės vakcinacijos įtaka užsikrėtimų skaičiui buvo trumpalaikė. Atvejų skaičius po kelių mėnesių vėl pradėjo didėti ir kai kuriose šalyse pasiekė rekordinį. Tą galėjo nulemti suteiktas pranašumas vakcinoms atspariems viruso variantams (pvz., delta) ir jų įsivyravimas. Belgų profesorius Gertas Vandenas Boše (Geert Vanden Bossche) dar pavasarį perspėjo, kad taip bus.

Dabar aišku, kad paskiepyti žmonės taip pat serga C19 ir platina viruso atmainas, ypač tas, nuo kurių vakcinos saugo prasčiau. Dėl to kolektyvinio imuniteto nuo C19 nebūtų net paskiepijus 100 % populiacijos. Galimybių pasai, kaip ir kaukės, gali suteikti apgaulingą saugumo pobūdį ir tokiu būdu dar labiau pabloginti situaciją.

Ką skiepyti?

Pagal pilnai paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes (čia turiu patikslinti – lenkė Suomiją, Švediją ir Norvegiją duomenų rinkimo dieną, t.y. 2021.08.27), tačiau ligoninėse C19 sergančių pacientų turime maždaug tiek, kiek Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje kartu paėmus (žr. paveikslėlį žemiau).

Skandinavai neturi ir neplanuoja nei galimybių pasų, nei privalomų kaukių. Mirčių skaičius šiais metais visose Skandinavijos valstybėse yra panašus į vidutinį per praeitus 5 metus. Lietuva turi kaukes, planuoja galimybių pasą, paskiepijo didesnį dalį gyventojų, bet pas mus per pirmus 7 šių metų mėnesius mirė daugiau kaip 3000 daugiau žmonių negu vidutiniškai per tą patį ankstesnių 5 metų laikotarpį.

Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių – skandinavai paskiepijo ką reikia, o Lietuva – ką papuolė (plg. su Norvegija paveikslėlyje žemiau). Nors pilnai paskiepytų gyventojų Skandinavijoje yra mažiau negu Lietuvoje (žr. paveikslėlį žemiau), tačiau rizikos grupėse paskiepytų procentas pas juos gerokai didesnis (žr. paveikslėlį žemiau). Be to, susikoncentravus į C19, Lietuvoje pablogėjo pagalba sergantiems kitomis ligomis.

C19 pavojingumas skiriasi daugiau kaip 1000 kartų, priklausomai nuo amžiaus ir rizikos faktorių. Per visą laiką Lietuvoje nuo C19 nemirė nė vienas iki 20 metų amžiaus žmogus, o vyresnių kaip 70 metų mirė per 3000. Akivaizdu, kad vieno senolio paskiepijimas duoda naudos daugiau naudos negu 1000 vaikų. Tad kam vaikus skiepyti nuo C19, kai klinikiniai tyrimai neparodė, ar vakcinos apsaugo juos sunkios ligos ar mirties?

Taip pat pažymėtina, kad per paskutinius 3 mėn. Lietuvoje nemirė nė vienas jaunesnis kaip 40 metų žmogus, o tokio amžiaus žmonių mirčių nuo įtariamų nepageidaujamų reakcijų į vakcinas per tą laikotarpį fiksuota. Nėščiąsias iš viso draudžiama įtraukti į C19 vakcinų klinikinius tyrimus, nes būtų neetiška. Tad ar moralu versti skiepytis jaunimą turtingose šalyse, kai neturtingose vakcinų negali gauti rizikos grupių žmonės, kuriems vakcinos galėtų išgelbėti gyvybę?

Atskirai norėtųsi pakalbėti apie persirgusių skiepijimą. Daugybė, gal pusė Lietuvos žmonių jau persirgo koronaviruso infekcija. Imuninei sistemai nesvarbu, ar persirgta LRV nustatyta tvarka, ar persirgimas paaiškėjo vėliau atlikus antikūnų testą ar surinkus epidemiologinę anamnezę.

Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad persirgus susidaro gerokai patikimesnis imunitetas negu pasiskiepijus. Deja, dėl skiepijimo persirgus ar trečios dozės tikslingumą kai kas sugalvoja spręsti pagal antikūnų išlikimą, užmiršdami T ir B limfocitus bei kitas imuninės sistemos grandis. Betgi persirgusių skiepijimo nauda C19 vakcinų klinikinių tyrimų metu nevertinta, jos nežinome. Bet užtat žinome, kad egzistuoja sunkių nepageidaujamų reakcijų galimybė. Jeigu tikime mokslu, tai tokiems žmonėms skiepytis netikslinga.

Prisiminiau vakcinacijos pirmūno Izraelio užsienio reikalų ministerijos birželio 1 d. išplatintą filmuką apie tai kaip jie nugalėjo C19. Izraelis su galimybių pasais mums buvo rodomas kaip kovos su C19 pavyzdys. Dabar ten C19 atveju 5 kartus daugiau negu Lietuvoje! Ar protinga turint tokius duomenis tvirtinti, kad skiepai mažina C19 infekcijos plitimą?

Bet gal Izraelyje mažiau hospitalizacijų dėl C19? Nieko panašaus: praeitą savaitę dėl C19 jame hospitalizuota beveik 3 kartus daugiau žmonių negu Lietuvoje ir 22 kartus daugiau negu Norvegijoje. Įspūdinga net įvertinus gyventojų tankio skirtumus.

Nepaisant to, Lietuvos žmonės toliau spaudžiami skiepytis. Tuo tarpu man nėra aišku, ar spaudimas skiepytis pasinaudojant galimybių pasu labiau apsunkina gyvenimą C19 virusui ar žmonėms. Anot prestižinio medicinos žurnalo The Lancet, išskirtinėms priemonėms yra būtini ypatingai tvirti įrodymai. Gerbiami sprendimų priėmėjai, pasakykite, kur tie neabejotini mokslo įrodymai?

Klinikiniai tyrimai

Klinikiniai tyrimai, kuriais grindžiama C19 vakcinų registracija, parodė rizikos susirgti natūralaus koronaviruso infekcija sumažėjimą.

Dabar norėčiau paminėti straipsnį, rugpjūčio 23 d. publikuotą viename garsiausių pasaulyje medicinos žurnalų The British Medical Journal. Taigi, skiepijimas Pfizer vakcina pagrįstas duomenimis, gautais iki 2021 m. kovo 13 d., kai delta atmainos nė nesapnavome.

O kur vėlesni? Izraelio sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad apsaugos nuo infekcijos ir simptominės ligos veiksmingumas birželio pradžioje sumažėjo iki 64 %, o liepos pabaigoje net iki 39 %.

Klinikinių tyrimų metu tiriamieji dažniausiai paskirstomi į kelias grupes, kad tiriamojo vaisto poveikį būtų galima palyginti su kitu vaistu arba placebu. Tas pats buvo padaryta ir tiriant Pfizer vakciną. Deja, praėjus 4 tyrimo mėnesiams buvo pradėti skiepyti ir iš pradžių gavę placebą.

Kuo remsimės, vertindami ilgalaikį saugumą ir veiksmingumą, jei kontrolinėje grupėje beliko maždaug 7 % tiriamųjų?

EMA nėra atlikusi ekspertizės kaip C19 vakcinos saugo nuo delta varianto. Kaip reaguotumėte, jei rudenį siūlytų skiepytis nuo gripo štamo, kuris buvo pernai?

Laimė, klinikinės praktikos duomenys rodo, kad vakcinos sumažina koronaviruso delta atmainos sukeliamos sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką. Deja, išvadas dėl įtakos mirties rizikai kol kas daryti sudėtinga.

Pavojai ir kaip juos sumažinti

Teiginys, kad sunkios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra labai retos, neatitinka tikrovės. Daugelis žmonių nežino, o kai kurie netgi bijo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) apie patirtas nepageidaujamos reakcijas. Socialiniai tinklai mirga nuo pranešimų apie širdies raumens uždegimą, krešulius, paralyžius ir net mirtis po vakcinacijos. Valstybinės institucijos neskelbia skaidrių duomenų, o tai skatina nepasitikėjimą ir gandus.

Nors trumpuoju laikotarpiu apie C19 vakcinų nepageidaujamas reakcijas jau žinome nemažai, tačiau apie ilgalaikį poveikį nežinome nieko. Kokia C19 vakcinų įtaka vėžio rizikai? Koks jų ilgalaikis poveikis autoimuninių ligų rizikai? Koks poveikis žmonių vaisingumui? Ir negalime to žinoti, nes registracija sąlyginė, visų įprastinėmis sąlygomis būtinų duomenų nėra, o klinikiniai tyrimai baigsis po kelių metų.

Patologinės anatomijos specialistai sako „mortui vivos docent“. Kai gyvieji mokosi iš mirusiųjų, saugomos gyvybės. Bet kokie mirusių nuo C19 skrodimų duomenys? Kokie mirusių nuo C19 vakcinų skrodimų duomenys?

Statistikos departamentas skelbia, kiek žmonių mirė „su C19“, bet atsisakė pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima suskaičiuoti, kiek mirė per 28 dienas po skiepo. Gal yra ką slėpti?

Baigdamas norėčiau paraginti fiksuoti įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir apie jas pranešti VVKT, kad visi būtume saugesni. Taip pat sudarysime galimybę apie jas pranešti STI, kad galėtume atlikti nepriklausomą analizę.

Autorius yra Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius, farmakologas, biomedicinos mokslų daktaras, docentas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gyvybę gelbstintys skiepai: kiek laiko reikia jų atradimui?
  2. „Mokslo sriuba“: kaip veikia skiepai? (video)
  3. Pareigūnai laukia ministrų atsakymo, kada juos pasieks skiepai nuo COVID-19
  4. Nuo erkinio encefalito gelbsti skiepai
  5. Skiepai nuo gripo mažina mirties pavojų
  6. A. Krištapavčius. Trečdalis milijono susirgo ir pasveiko. Kas gins jų minties ir sąžinės laisvę?
  7. A. Gedvilas. Atsakymas politikuojančiam „duomenų mokslininkui“
  8. Jau po savaitės pirmieji skiepai nuo koronaviruso pasieks Lietuvą, biudžete tam lėšų atsirado
  9. „Mokslo sriuba“: Kaip pasaulį pakeitė skiepai? (video)
  10. A. Veryga. Ar aukosimės vardan tų, kurie gaus galimybę išgyventi, ar rinksimės natūralią atranką? (video)
  11. R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei?
  12. V.A. Vaičaitis. Kelios mintys apie 2021 m. gegužės 21 d. ES pirkimo sutartį su Pfizer ir Biontech dėl vakcinos įsigijimo
  13. J. Dapšauskas. Kada imsimės „nepaprastosios padėties“ prieš koroną- lėtines neinfekcines ligas?
  14. M. Puidokas. Būtina nediskriminuoti ir skubiai keisti Galimybių paso naudojimo tvarką aukštosiose mokyklose
  15. A. Gedvilas. Lietuvą vaikų skiepijimo poligonu pavertę SAM atstovai: nieko negirdime, nieko nežinome, nieko nesakysime

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Lietuvė says:
    4 metai ago

    Juk seniai aišku: sunkiai sergančiam žmogui leidžiant vaistus nuo skausmų jie galiausiai nebeveikia ir reikia vis stipresnių ir stipresnių vaistų, tada leidžiamas morfijus…iki tol kol žmogus numiršta…Čia ir su skiepais panašu: bus sukuriami naujoms gripo atmainos vis nauji skiepai ir bus leidžiami tiems žmonėms tol kol jie numirs, nes natūralaus muniteto jie nuo pirmos vakcinos jau nebeturi….

    Atsakyti
  2. Kęstutis says:
    4 metai ago

    Pagarba už žmogiškumą, už sveiką protą, už sukauptas žinias ir pasidalinimą su visuomene…

    Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Įžanga: didžiausia gyventojų dalis, pasisakančiųjų būtent prieš šį skiepyjimą, nėra jokie antivakseriai. Tad kam tuos antivakserius minėti išvis? Klaidinanti pradžia.
    Dėstymas: tekste randame vakcinas, vakcinaciją, skiepus, skiepyjimą. Siūlyčiau apsispręsti. Lietuvių kalboje: skiepai, skiepyjimas. Netvarkingumas (skaitytojo paniojimas: kas yra vakcina, o kas skiepas?) neprideda svorio svarbiam straipsniui, už kurį širdingai AČIŪ 🙂
    P.S. Mes ne „populiacija“, mes – GYVENTOJAI. Bent jau kol kas.

    Atsakyti
    • alis says:
      4 metai ago

      Vakcina (lot. karvių tešmenų pūliai), paklausus matomai leista VLKK, tai ir supūliavo visi.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        4 metai ago

        „„Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) žodžiai vakcina ir skiepas (skiepai) vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai (p. 64)“ – citata iš tos komisijos „konsultacijų banko“. Sugalvok, tu man – konsultacijų bankas, vakcina! Tarp kitko, komisijai tinka baristas, čioperis, kantri, glamūras, glampingas, liposažas, medijos, parkūras ir t.t. Neįsivaizduojau, kam ta komisija gali būti autoritetu.

        Atsakyti
        • Global-Kapitalistas says:
          4 metai ago

          Skiepas -sodininkystės sąvoka. Žmonėms mielas. O va, vakcina – nesuprantama svetimybė. Todėl ir brukat Skiepą ? Šaunuolis.

          Atsakyti
  4. Nieko amžino nėra says:
    4 metai ago

    Todėl gali būti, kad ir skiepai, kaip porą šimtmečių buvusi gana patikima priemonė, išsisėmė ta prasme, kad virusai ,,pakeitė savo orientaciją”, ir žmonijai reikia ieškoti kito būdo dorotis su naujos jų kartos pavojais.

    Atsakyti
  5. Global-Kapitalistas says:
    4 metai ago

    Žmonijos istorijoje buvo daug baisių nusikaltimų dėl turto ir valdžios. Bet šis nusikaltimas įeis į istoriją, kaip pats tobuliausias. Šiam neprilygsta, nei Kryžiaus žygiai šventą žemę vaduoti, nei pagonių atvertimas į šventą tikėjimą, … čia toks šventas reikalas, kad nuginkluoja visus. Bet ar būtų šis nusikaltimas įmanomas, jei būtų reikalaujama finansinio skaidrumo ir atsakomybės už pasekmes ? Ar valdžia prisiima atsakomybę už savo veiksmus ? Kokią ? Baudžiamąją ? Ar žinoma kas ir kaip lobsta iš koronos ir kas atsakingas už pasekmes ? Kokios pavardės ?
    PS : ” Bet kokie mirusių nuo C19 skrodimų duomenys? Kokie mirusių nuo C19 vakcinų skrodimų duomenys? ” O ne todėl mirusieji tuoj pat sudeginami ? Niekas nežino, nei kaip sirgo, nei kaip mirė – tobulas nusikaltimas.

    Atsakyti
    • GPT says:
      8 mėnesiai ago

      nu tai ar pateko į istoriją? 😀

      Atsakyti
  6. LR pilietis says:
    4 metai ago

    Skiepai nuo Covid- bakteriologinis ginklas, skirtas žmonių žudymui, ryšio su Dievu praradimas- tarnystė Liucifieriui ir jo tarnams. .

    Atsakyti
  7. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Pvz., ligoninėje gulėjo 91 metų senukas. Insultas ir paskutinė vėžio stadija. Toje ligoninė jis buvo apkrėstas kovidu. Mirė. Pagal statistiką mirties priežastis kokia?

    Atsakyti
    • Beavis says:
      4 metai ago

      Pagal PSO nurodymus, jeigu zmogus uzsikretes Covid mire per 28 dienas nuo uzsikretimo – priezastis nurodoma kaip Covid. Lygtai taip.

      Atsakyti
  8. Beavis says:
    4 metai ago

    “Tad kam vaikus skiepyti nuo C19, kai klinikiniai tyrimai neparodė, ar vakcinos apsaugo juos sunkios ligos ar mirties?” Tam, kad PSO, uz kurios stovi globalios korporacijos ir ju interesai (Swabas yra tik “kalbanti galva” – uz jo stovi tikrieji utra globalistai-uzsakovai). Dr. Robert Malone, mRNA vakcinos technologijos isradejes pries pora savaiciu vykusioje konferencijoje pasake ta pati ka ir minetas belgu mokslininkas Van den Bosche – masinis vakcinavimas padidins virusini spaudima, ir pades virusui sparciai mutuoti i agresyvesnes formas. Ziureti Youtube “Dr. Robert Malone ~ The Liberty Forum ~ 8-10-2021” nuo 50 minites.

    Atsakyti
  9. Global-Kapitalistas says:
    4 metai ago

    Atrodytų yla lenda iš maišo ir bado akis. Melagiai bus pagauti už liežuvio ir nutempti į cypę ? Ne, tiesiog bus paskelbta, jog vakcina neveikia, nes atsirado naujas , atsparus vakcinai, mutantas. Trukt už vadžių , vėl iš pradžių: visus į narvą , kol bus sukurta nauja vakcina, naujam mutantui. Ir, noriu , nenoriu vakcinuotis nebebus . Privalės visi nuo 6 mėnesių. Genialus verslo planas.

    Atsakyti
  10. Ką valdyti? says:
    4 metai ago

    Nida VASILIAUSKAITĖ: Suvaldyti reikia ne virusą, o politikus
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/nida_vasiliauskaite__suvaldyti_reikia_ne_virusa_o_politikus/

    Atsakyti
  11. TARPTAUT. KONFERENCIJA says:
    4 metai ago

    …………………………………………rugsėjo 9-10 d. …………………………………………………
    ……………………….TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA ……………………………

    ,,Pandemiją galima valdyti ir kitaip. 17 val. kviečiame tiesiogiai stebėti STI mokslinę konferenciją „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“ –

    …………………………..PROGRAMA it TRANSLIACIJA ……………………………..
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/pandemija-galima-valdyti-ir-kitaip.-kvieciame-stebeti-moksline-konferencija

    Atsakyti
    • Stengiausi, kad gražu būtų says:
      4 metai ago

      o kaip atrodo – nei gražu, nei tvarkinga.
      Ir kodėl tiek eilučių pasviro, jei tik 2 turėjo tai padaryti?
      Pripeckiojau, pšeprašam 🙁

      Atsakyti
  12. Global-Kapitalistas says:
    4 metai ago

    Šiandienos oficiali statistika: Švedija – 133,67 šimtui tūkstančių, Lietuva – 321,54. Kodėl Švedijoje nebuvo jokių bangų ir visą laiką padėtis vienoda, ( kaip su sloga) o va , šalyse, kur gaminama vakcina, daugiausia vakcinuota, arba valdo korona mafija – šviesa tunelio gale matosi, bet į ją geriau neiti ? Aš nesuprantu, gal galit kas paaiškinti ?

    Atsakyti
  13. Global-Kapitalistas says:
    4 metai ago

    ”Senelių namuose COVID-19 užsikrėtė net 14 žmonių. Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio miestelyje. Visi globos namų gyventojai ir darbuotojai yra paskiepyti dviem vakcinos dozėmis. A.Paplauskienės teigimu, jeigu nebūtų atlikti greitieji antigenų testai, nebūtų ir paaiškėję, kad žmonės serga kovidu, mat nė vienas nejautė jokių ligos simptomų.” Nesuprantu: paaiškinkit kas nors. Žemyna-Žemaiti , kur jūs ? Juk nuo pat pradžių buvot paranojinės isterijos skambiausioji triuba.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Citata iš lrt lt, BNS, 2021.08.26 08:10, „SAM kanclerė: Lietuva vakcinų nuo COVID-19 yra rezervavusi trejiems metams“: „Pas įvairius gamintojus vakcinų nuo COVID-19 Lietuva yra rezervavusi trejiems metams, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Šiuo metu esame rezervavę tikrai nemenką kiekį vakcinų. Bendras vakcinų krepšelis yra 16 mln., šios vakcinos numatytos tiek šiems metams, tiek kitiems, tiek dar kitiems“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė ji. Anot kanclerės, atsisakyti pirkti rezervuotų vakcinų galimybės nėra.„Tokios žinios, kad galėtume atsisakyti kitų gamintojų vakcinų arba mažinti kiekius, šiandien tokių galimybių neturime“, – tvirtino J. Grebenkovienė.“

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Dėkoju, kad nežiūrint visko, Tamstą domina mano nuomonė. Jei leisite, atsakysiu po paranojinės isterijos priepuolio, prasidėjusio, kai perskaičiau Tamstos žinutę.
      Linkiu kuo geriausios sveikatos ir sielos ramybės.

      Atsakyti
      • Global-Kapitalistas says:
        4 metai ago

        Dovanokit, nenorėjau. Bet juk prasidėjo kartu su karonę. Tai, suprantu, jog užtruks. Jau yra išganymas – vakcina. Na, jei isterinė paranoja gili ir galėjot būt išskridus..

        Atsakyti
      • Global-Kapitalistas says:
        4 metai ago

        Kiek pamenu, isterinė paranoja Tamstai prasidėjo, kai Katalonai nubalsavo už Laisvę. Tikiuosi, jog vaistai kompensuojami iš ne paranojikų kišenės. Jums nekainuos.

        Atsakyti
    • Bent porą mėnesių sklando says:
      4 metai ago

      Skandalas Amerikoje – vidiniai dokumentai atskleidė A. Fauci vadovaujamo instituto sąsajas su Wuhano laboratorija
      – komentaras.lt/skandalas-amerikoje-vidiniai-dokumentai-atskleide-a-fauci-vadovaujamo-instituto-sasajas-su-wuhano-laboratorija/?lang=

      Atsakyti
  14. +++ says:
    8 mėnesiai ago

    Ką tautininkų laikraštyje prie vardo reiškia pastaba ,,3 metai ago” ?

    Atsakyti
  15. Klaustukas says:
    8 mėnesiai ago

    Oho, kiek tada buvo protingų komentarų- kodėl dabar nebėra ? Ar bus kada nors pradėtas tyrimas dėl Koronos sąmokslo prieš žmoniją ? Juk tai nenutiko prieš šimtą metų, pasikėsinta į Žmonija buvo vos prieš keletą metų – kodėl tyli prokurorai ? Hagos tribunolas ? Kodėl nesuimti sumanytojai ir vykdytojai ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
Dviračių sportas
Lietuvoje

Daugės dviratininkams skirtų takų

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Naivus klausimas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Jonas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • skt. apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?
  • Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai
  • EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

Kiti Straipsniai

aciulabai.lt

Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

2025 06 23
Erkė | pixabay.com, Nicooografie nuotr.

Laimo liga – klastinga: nenustačius laiku, pasekmių gali likti visam gyvenimui 

2025 06 23
Lietuvoje lankosi Europos mokslo tarybos prezidentė M. Leptin

Lietuvoje lankosi Europos mokslo tarybos prezidentė M. Leptin

2025 06 11
Mokslo metų apžvalga: ką parodė TAMO e. dienyno statistika? | Asociatyvi nuotr.

Mokslo metų apžvalga: ką parodė TAMO e. dienyno statistika?

2025 06 04
Erkinio encefalito pavojai ir atmintinė | „Tamro Baltics“ nuotr.

Erkių laikas įsibėgėjo: žinovai pataria, kaip apsaugoti save ir artimuosius

2025 06 02
Mokiniai

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Pilvo skausmas | pixabay.com, Derneuemann nuotr.

Kaip atpažinti virškinimo infekciją, o ne kaltinti vakarienę?

2025 05 11
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

2025 05 06
„Sodra“

30 tūkst. gyventojų „Sodra” kviečia teikti prašymus dėl ligos išmokos

2025 04 29
Niežų erkutės

Kur žmonių tyko žmonių erkutės, ir kaip jas nukenksminti?

2025 04 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Naivus klausimas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Jonas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • skt. apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas
  • Rimvydas apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
VDU Botanikos sode Kaune pražydo puošniausios rudens gėlės – gausus jurginų rinkinys

VDU Botanikos sode Kaune pražydo puošniausios rudens gėlės – gausus jurginų rinkinys

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai