„Vyriausybei siūlytume paraolimpiečių premijas didinti du kartus. Tai, mūsų manymu, būtų palankus ir sąžiningas padidinimas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
Dabar paraolimpiečių premijos yra apie 6,5 karto mažesnės nei skiriamos aukštas vietas iškovojusiems olimpiečiams.
Pasak viceministro, nors sportininkai siekdami geriausių rezultatų savo sporto šakose tikrai atiduoda visas jėgas, visų pasiekimus vertinti tik pagal iškovotas medalių spalvas negalima.
Valstybės premija sportininkams skiriama už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus ir Lietuvos vardo garsinimą.
Sporto įstatymo 22 straipsnis numato, kad valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.
Olimpinės, paraolimpinės, kurčiųjų žaidynės iš esmės skiriasi šalių ir dalyvių skaičiumi, atrankos varžybų, kvotų šalims sistema, varžybų rangu. Taip pat minėtose žaidynėse yra skirtinga konkurencija tarp sportininkų.
Skaičiuojama, jog olimpinėse žaidynėse yra apie 4,6 karto didesnė konkurencija nei paraolimpinėse žaidynėse: 2016 m. olimpinėse žaidynėse daugiau nei 11 tūkst. sportininkų varžėsi dėl 306 aukso medalių (vidutiniškai 37 sportininkai rungtyje), 2016 m. paraolimpinėse žaidynėse daugiau nei 4 tūkst. neįgalių sportininkų varžėsi dėl 528 aukso medalių (vidutiniškai 8 sportininkai rungtyje).
Iš Europos Sąjungos valstybių narių 7 valstybėse olimpinių ar paraolimpinių žaidynių 1–3 vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paraolimpiniai komitetai, 5 valstybėse premijos nenumatytos. Pagal valstybės sportininkams mokamų premijų dydį iš ES valstybių Lietuva yra antra.
Įstatymo projekte – vienodos stipendijos
Svarią dalį sportininkų skatinimo sistemoje užima ilgą laiką mokamos stipendijos, kurių dydis priklauso nuo pasiektų rezultatų.
Pavasarį Seime nebuvo patvirtintas ŠMSM kartu su ekspertais parengtas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame suplanuotos aukšto meistriškumo sportininkams reikšmingos permainos. Tarp numatytų pakeitimų – ir didesnės valstybės stipendijos sportininkams bei suvienodinti jų dydžiai.
Sporto įstatymo pakeitimo projekte visas stipendijas siūloma padidinti trimis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiais bei suvienodinti olimpinių ir paraolimpinių bei kurčiųjų žaidynių 1–6 vietų laimėtojams skiriamas stipendijas. Taip pat valstybės stipendiją siūloma skirti ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos ir pasaulio bei Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams.
Šiuo metu didžiausia valstybės stipendija, skiriama už olimpinėse žaidynėse iškovotą pirmą vietą, siekia 1080 eur (27 BSI, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinė socialinė išmoka yra 40 eur). Rudens sesijoje Seimui patvirtinus Sporto įstatymo pakeitimus, olimpinių, paraolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams būtų skiriama 30 BSI dydžio; olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų 1 vietos, paraolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojams – 26 BSI dydžio; olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2, 3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių 1 vietos, paraolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos laimėtojams – 24 BSI dydžio stipendijos.
Valstybės stipendijos mokamos kas mėnesį įstatymo numatytą laiką: olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, paraolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–3 vietos laimėtojams stipendija mokama iki sportinės karjeros pabaigos, iškovujusiems žemesnes vietas – ketverius metus arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių varžybų.
Įstatymo projektas suderintas su neįgaliųjų sporto organizacijomis.
