Teisininkų bendruomenės kreipimasis „Dėl konstitucinių žmogaus teisių ribojimo”

Dar kovo mėnesį Lietuvos teisininkų draugija išplatino viešą kreipimąsi „Dėl konstitucinių žmogaus teisių ribojimo“. Teisininkų bendruomenė ryžosi išsakyti savo „nerimą“ dėl pandemijai suvaldyti taikomų specialiųjų priemonių neteisėtumo ir neproporcingumo.

LTD kreipimasis „Dėl konstitucinių žmogaus teisių ribojimo“

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei

Dėl konstitucinių žmogaus teisių ribojimo

 

Lietuvos teisininkų draugija (toliau – ir LTD), pripažindama Vyriausybės pareigą taikyti ypatingas priemones, siekiant suvaldyti epidemijos protrūkį šalyje, atkreipia dėmesį į tai, kad teisinėje valstybėje taikant minėtas priemones, būtina įstatymuose numatyti jų laikinumą, o taikant konstitucinių žmogaus teisių ribojimus, juos taikyti teisėtai ir proporcingai siekiamam tikslui.

 

LTD atkreipia valstybės valdžios institucijų dėmesį į šiuos nerimą keliančius aspektus:

 

1. Būtina įstatymuose įtvirtinti specialių teisinių režimų laikinumą. Kadangi specialiųjų teisinių režimų (karantino ir ekstremaliosios padėties) atveju gali būti nukrypstama nuo valdžių padalijimo principo ir žmogaus teisių apsaugos įprastinio konstitucinio standarto, todėl įstatymuose turi būti numatytas šių priemonių laikinumas, t.y. konkretus laiko terminas, kaip tai numatyta Konstitucijos 144 straipsnyje. Manytina, kad Civilinės saugos įstatymas, vien ta apimtimi, kuria leidžia plačios apimties konstitucinių žmogaus teisių ribojimą, nenumatant jų laiko trukmės, galimai prieštarauja Konstitucijai. Be to, tas faktas, jog šiuo metu taikomas specialiąsias priemones numato ne vienas, o du skirtingi įstatymai (Civilinės saugos ir Užkrečiamųjų ligų) galimai prieštarauja teisinio tikrumo ir saugumo principams.

2. Konstitucija neleidžia visiškai uždrausti konstitucinių žmogaus teisių realizavimo. Konstitucija leidžia nepaprastosios padėties ar kitais ypatingais atvejais laikinai apriboti kai kurias konstitucines žmogaus teises, tačiau ji net nepaprastosios padėties metu nenumato galimybės, kad jų realizavimas galėtų būti visiškai uždraustas, todėl būtina atsisakyti visiško tam tikrų konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių draudimo praktikos.

Ekstremaliosios situacijos metu šiuo metu Lietuvos Vyriausybė apriboja, o kartais visai draudžia šias konstitucines žmogaus teises ir laisves:

1) susirinkimų laisvę (Konstitucijos 36 str.),

2) teisę į darbą ir verslą nemažam ūkio segmentui (Konstitucijos 48 str.),

3) teisę į sveikatą, kai nenurodytam laikui atidedamos kai kurios medicinos paslaugos (Konstitucijos 53 str.),

4) judėjimo laisvę toje pačioje ar skirtingose savivaldybėse (Konstitucijos 32 str.) ir kitas.

Minėtas besąlygiškas judėjimo draudimas pažeidžia ir Konstitucijos 21 straipsnio ginamą žmogaus orumą bei vaikų pareigą globoti savo tėvus senatvėje (Konstitucijos 38 straipsnis) tuo aspektu, kai ši pareiga būtų vykdoma negalinčių savimi tinkamai apsirūpinti tėvų atžvilgiu, net atlikus viruso testą ar pasiskiepijus nuo jo.

Minėti ribojimai turėtų būti proporcingi siekiamam tikslui ir jais negalima visiškai uždrausti konstitucinių teisių realizavimo, todėl įstatymuose būtina numatyti atvejus ir sąlygas, kai galiojant šalyje karantinui ar ekstremaliai situacijai, bent jau ribota apimtimi galėtų būti realizuojamos konstitucines žmogaus teises.

 

3. Ribojimai gali būti įvesti, tik laikantis teisėtumo reikalavimo. Manytina, jog Konstituciją atitiktų tokia tvarka, jei įstatymuose būtų numatyta, jog laikinųjų specialiųjų teisinių režimų (karantino ir ekstremaliosios situacijos) metu taikomi konstitucinių žmogaus teisių (numatytų Konstitucijos 145 straipsnyje ir kiti) laikini apribojimai turėtų būti sankcionuoti Seimo analogiškai tai tvarkai, kuri numatyta Konstitucijos 144 straipsnyje. Tačiau šiuo metu yra taikoma nemažai konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ar visiško jų draudimo (pvz., teisės į privatų gyvenimą, susirinkimų ir asociacijų teisės, teisės streikuoti ir religijos laisvės), kurie nėra numatyti jokiame įstatyme, kas būtina pagal Konstituciją). Be to, dalis šių ribojimų nebuvo paskelbta Teisės aktų registre. Visa tai gali suponuoti valdžių padalijimo, teisinio tikrumo ir saugumo, atsakingo valdymo bei kitų su teisine valstybe susijusių konstitucinių principų pažeidimus.

 

Dėl aukščiau minėtų priežasčių kviečiame atsakingas institucijas sudaryti darbo grupę dabar galiojančių su specialiaisiais teisiniais režimais susijusių teisės aktų peržiūrai bei atitinkamų projektų parengimui. Tuo pačiu prašome į Ekspertų tarybą prie Vyriausybės įtraukti žmogaus teisių ir konstitucinės teisės specialistus, kurie galėtų padėti išvengti dabar taikomų specialiųjų priemonių neteisėtumo ir nekonstitucingumo.