Rugpjūčio 9 d. Maskvoje, mirė garsus Sovietų Sąjungos disidentas ir Rusijos žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas. Rusijos kovotojas už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją S. Kovaliovas yra pirmasis 2011 metais Lietuvos Seimo įsteigtos Laisvės premijos laureatas. Šį premija teikiama kasmet Seime per Laisvės gynėjų dieną už nuopelnus laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms.
Sergejus Adamovičius Kovaliovas (gimė 1930 m. kovo 2 d.) į žmogaus teisių gynimo judėjimą aktyviai įsitraukė seaptintajame dešimtmetyje. 1969 m. tapo Žmogaus teisių SSRS gynimo iniciatyvinės grupės – pirmosios šalyje nepriklausomos visuomeninės žmogaus teisių gynimo asociacijos – nariu.
S. Kovaliovas su bendražygiais parengė arba pasirašė daug dokumentų dėl žmogaus teisių pažeidimų Sovietų Sąjungoje. Aktyviai prisidėjo prie pogrindžio spaudos leidybos ir platinimo. Nuo 1971 m. – vienas iš pagrindinių nelegalaus savilaidos biuletenio “Dabartinių įvykių kronika” leidėjų.
Maskvoje S. Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi ir kitais. „Einamųjų įvykių kronikoje“ buvo skelbiama ir apie lageriuose kalinamus lietuvius, tikinčiųjų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidinėjimus bei priešinimąsi valdžios veiksmams Lietuvoje, nuo 1972 m. pranešama apie naujus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numerius. S. Kovaliovas taip pat prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platinimo, jo pastangomis leidinys buvo perduodamas į Vakarus.
1974 m. gruodžio 28 d. S. Kovaliovas buvo suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda ir agitacija ir teisiamas Vilniuje. 1975 m. gruodžio mėn. teismas jam skyrė 7 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežto režimo lageryje, ir 3 metus tremties.
1987 m. grįžęs į Rusijos sostinę žmogaus teisių gynėjas vėl ėmėsi visuomeninės veiklos: Аndrejaus Sacharovo rekomenduotas tapo vienu iš Žmogaus teisių projekto grupės prie Tarptautinio žmonijos išgyvenimo ir plėtros fondo (vėliau – Rusijos ir Amerikos žmogaus teisių grupė) pirmininkų, buvo Tarptautinio humanitarinio seminaro organizacinio komiteto nariu (1987 m.), dalyvavo kuriant spaudos klubą „Glasnost“, organizacijos „Memorial“ steigiamajame suvažiavime (1990 m. tapo vienu iš jos pirmininkų). Tuo pačiu metu S. Kovaliovas tapo Maskvos Helsinkio grupės nariu.
Nuoseklus S. Kovaliovo bendradarbiavimas su Lietuvos laisvės kovotojais tęsėsi iki pat sovietų imperijos žlugimo. Buvo jis kartu su Lietuva ir 1990 m. kovo 11-ąją. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo posėdyje žmogaus teisių gynėjas iš 50 metų trukusios okupacijos į Laisvę einančios Lietuvos veiksmus pavadino stebuklu. Aktyvią S.Kovaliovo paramą Lietuva jautė ir itin sunkiomis 1991-ųjų akimirkomis. Žmogaus teisių gynėjas mūsų šalies gyvenimu nuoširdžiai domisi iki šiol.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo S. Kovaliovos pasuko į oficialiąją politiką. Ėjo įvairias pareigas, susijusias su žmogaus teisių apsauga, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje, Prezidento taryboje.
1991 m. sausį jis perkūrė Rusijos Žmogaus ir civilinių teisių deklaraciją ir buvo pagrindinis Rusijos federacijos Konstitucijos Antro straipsnio (Žmogaus ir piliečio laisvės ir teisės) autorius.
1990–1993 jis buvo išrinktas Rusijos Federacijos Žmonių deputatu, buvo Rusijos Federacijos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo narys ir buvo Prezidento Žmogaus teisių komisijos vadovu, bei Rusijos parlamento, valstybinės Dūmos, Žmogaus teisių Komisijos narys.
1993 ir 1995 m. jis buvo Rusijos Valstybinės Dūmos narys. 1996-aisiais Kovaliovas buvo Europos Sąjungos Parlamento Rusijos delegacijos narys.
1993 m. jis įkūrė judėjimą, o vėliau politinę partiją – Rusijos Pasirinkimas (Выбор России). Dabar ši partija vadinasi Demokratinis Rusijos Pasirinkimas (Демократический выбор России).
Ankstyvaisiais 1994 m. Kovaliovas atvirai prieštaravo Rusijos kariniam įsikišimui į Čečėniją. Jis asmeniškai pranešinėjo apie Pirmojo Čečėnijos karo tikrovę. Jo dieniniai reportai telefonu ir televizijoje nuteikė rusišką publiką prieš karą. Dėl jo aktyvumo buvo pašalintas iš Dūmos posto 1995 m.
Kovaliovas buvo atviras autoritarinių požymių Boriso Jelcino ir Vladimiro Putino administracijoje kritikas. 1996 m. jis paskirtas Jelcino prezidentinės Žmonių teisės komisijos vadovu.
S. Kovaliovas buvo daugelio tarptautinių žmogaus teisių gynimo premijų laureatas. 1992 m. jam įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius.
https://youtu.be/fg96BoCQYJc
