Šiandien, lankydamasis Kaune, susisiekimo ministras Marius Skuodis, aptardamas laivybos upių keliu gaivinimo klausimus su Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovais, išreiškė siekį, kad ilgiausia šalies upė dar iki 2024 m. būtų pritaikyta turistams ir krovininėms baržoms.
Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.
„Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių prioritetų vidaus vandens transporto srityje.
Augantis laivybos potencialas pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje, bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau dėsime pastangas, kad būtų kuriama efektyvi vidaus vandens kelių transporto infrastruktūra, plėtojami uostai bei prieplaukos“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Pasak ministro, šiuo metu vykdomas vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje. Įgyvendinus projektą, apie 225 km ilgio upės tėkmę ir vandens gylį reguliuos ne mažiau kaip 500 naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Vidaus vandens kelių direkcija stato 1800 tonų keliamosios galios baržą, galėsiančią gabenti 80–90 vilkikų atitinkantį krovinį.
Ministro teigimu, per dvejus metus Nemune iki Kuršių marių galės patogiai plaukioti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai, laivyba bus galima visus metus. Upe galėtų būti gabenami bet kokios rūšies didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai: konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai.
Pasak ministro, vandens transportas – ekologiška alternatyva sausumos transportui, patraukli tiek aplinkosaugos ir saugumo, tiek ekonominiu atžvilgiu. Krovinių gabenimas laivais yra keliskart pigesnis nei kelių transportu. Standartinis sunkvežimis perveža maždaug 25 t krovinių, o 1000 t talpos barža perplukdo 40 kartų daugiau krovinių.
„Vandens kelias Nemuno upe turi dideles plėtros perspektyvas. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu iki 2024 m. gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus“, – pažymėjo M. Skuodis.
Siekiant sujungti visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą, rengiama ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa.
Nesąmonė, jau ir Nemuną, kad patenkinus kažkokias lenkiškas Kauno kaip uosto ambicijas, prisireikė paversti variklių kriokykla aplinkiniams lyg kokios autostrados… Keistas, tendencingas yra ir barža pervežamo krovinio svorio lyginimas su sunkvežimiu, o ne su traukiniu… Nutylima ir gamtos – gamtiškojo Nemuno išsaugojimo lietuviui svarba… Tai dar vienas partinių politikų užmojis ES lėšų įsisavinimui be naudos šaliai.
Kur Prezidento balsas – “ne”…