Po alinančių karščių kylančios liūtys su perkūnijomis ir žaibais ne tik atneša gaivesnius orus, bet neretai pridaro nuostolių Lietuvos gyventojams. Vasaros žaibų sezonui įsibėgėjus draudikai skaičiuoja, kad ir šie metai ne išimtis – toliau daugėja pranešimų dėl žaibų sukeltų žalų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje per metus užfiksuojama daugiau kaip 40 tūkst. žaibų. Daugiausiai šalyje žaibuoja nuo birželio iki rugpjūčio – 70 proc. dienų su perkūnija būna būtent šiuo laikotarpiu. Draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad žaibų sukeltų žalų nuo balandžio pabaigos iki liepos pabaigos jau užfiksuota 50 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
„Dažniausiai per audras kyla elektros įtampos svyravimai arba žaibų sukelti staigūs įtampos šuoliai, dėl kurių gali sugesti net budėjimo režime esantys į elektros tinklą įjungti prietaisai.
Tokie įtampos svyravimai pavojingi praktiškai visiems prietaisams – nuo arbatinuko iki vandens šildytuvo ar garažo vartų. Kai sugenda smulki buitinė technika, neretai pašalinti tokius gedimus yra neįmanoma, nes prietaiso taisymas gali kainuoti kur kas daugiau nei naujo įsigijimas“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Nukenčia buitinė technika
Labiausiai nuo žaibų sukeliamų elektros įtampos svyravimų kenčia televizoriai, kompiuteriai ir buitinė technika. Trenkus žaibus nebeįsijungia skalbimo mašinos, džiovyklės ir indaplovės, nustoja veikti šaldytuvai ir šaldikliai, kavos aparatai ir kiti namuose naudojami prietaisai.
„Daugiausia užregistruotų atvejų dėl žaibo sukeltų žalų šiemet sulaukėme birželį, po Joninių savaitgalio, kai per šalį slinko audros su žaibais.
Tarp registruotų žalų fiksavome ir rečiau pasitaikančius atvejus – trenkus žaibui nebeveikė namų signalizacija, elektriniai kiemo vartai“, – pasakoja A. Žiukelis.
Žaibų sukeltos žalos ne tik paplonina gyventojų pinigines, bet ir sukelia nepatogumų – po žaibo išlydžio neretai sugenda vandens siurbliai, dėl ko nukentėjusieji lieka be vandens.
Pasitaiko ir vandens šildytuvų bei šildymo katilų gedimų. Pastarieji atsieina brangiausiai – didžiausia šiemet išmokėta žala siekė 6,6 tūkst. eurų dėl elektros įtampos svyravimų sugedusio šilumos siurblio.
„Žinoma, daugiausiai nuostolių kyla, kai po žaibo išlydžio užsiliepsnoja nekilnojamasis turtas. Laimei, šiemet turėjome tik vieną atvejį, kai žaibas sukėlė gaisrą. Tiesa, jo metu sudegė beveik visas gyventojų turtas, apdegė namo sienos.
Tarp įvykių turime kitų pavyzdžių, kai dėl žaibo išlydžio kyla nedideli, greitai užgesinami gaisrai, pavyzdžiui, užsidegė televizijos antenos laidai ir prie jų buvę tapetai, laimei, gaisras buvo laiku pastebėtas ir didesnių nuostolių nesukėlė“, – komentuoja A. Žiukelis.
Būtina pasirūpinti turto saugumu
Draudikai atkreipia dėmesį ir į kitus audrų padarinius – pakilus smarkiam vėjui dažnai nukenčia gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogai, išvartomos tvoros, dūžta langų stiklai, apgadinami batutai, kiti lauke esantys lengvai pakeliami daiktai.
„Prieš audras rekomenduojame gyventojams pasirūpinti savo turto saugumu – gerai uždaryti langus ir duris, surinkti iš kiemų lengvai vėjo pakeliamus daiktus, esant galimybei sunešti į vidų ar surišti tarpusavyje lauko baldus, pritvirtinti batutus, pavėsines. Itin svarbu patraukti automobilius atokiau nuo medžių, kad jie neužvirstų ar neužkristų lūžtančios šakos“, – pataria A. Žiukelis.
Prieš audrą taip pat patariama iš elektros tinklo išjungti visus nenaudojamus prietaisus, o žaibuojant stengtis kuo mažiau jais naudotis.
Tiesa, nuo žaibo sukeltų gedimų gali apsaugoti kokybiška elektros instaliacija, tačiau vis tiek rekomenduojama audros metu palikti tik tokias įjungtas sistemas, kurių veikimas turėtų būti nepertraukiamas.
„Itin aktualu apsaugoti namus išvykstant ilgesniam laikui – išjungti iš elektros tinklo televizorius, skalbimo mašinas, kitą buitinę techniką, kad kilusi audra nepridarytų nuostolių.
Tai galioja ne tik vasarą, bet ir ištisus metus – elektros įtampos svyravimus gali sukelti ne tik žaibai, bet ir netvarkinga elektros instaliacija, įvairūs gedimai elektros tinkluose ar dėl statybų bei kelių tiesimo darbų pažeisti požeminiai kabeliai“, – sako A. Žiukelis.
