Vasara – puikus metas ne tik poilsiui, bet ir kelionėms. Ir visai nebūtina keliauti į tolimus kraštus – Lietuvoje taip pat galima atrasti dar nematytų vietų ir įspūdingų gamtos vertybių.
O šiuo metu pasigrožėti tikrai yra kuo, nes Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) žada sutvarkyti ir naujai pritaikyti lankymui daugiau kaip 50 gamtos paveldo vertybių.
Lietuvos gamta išties žavinga: čia gausu saugomų teritorijų ir išskirtinių gamtos paveldo vertybių – išskirtinių medžių ir riedulių, čiurlenančių šaltinių ar versmių, savo grožiu žadą atimančių atodangų bei kopų.
Tai – lietuviškos gamtos pasididžiavimas ir mūsų krašto vizitinė kortelė. Tačiau tam, kad jų didybe būtų galima džiaugtis kuo ilgiau, jiems reikalinga ypatinga priežiūra ir, žinoma, pagarbus lankytojų elgesys.
Vertybės tvarkomos lankytojų patogumui
Kiekvienais metais saugomos gamtos paveldo vertybės yra tvarkomos ir naujai pritaikomos lankymui. Tiesa, kai kuriems – labiau pažeidžiamiems – vertybėms priežiūros reikia daugiau.
Pavyzdžiui, gamtoje esantys rieduliai gali šimtus ar net tūkstančius metų gulėti, dūlėti ir nepasikeisti. Tuo tarpu medžius reikia prižiūrėti, jais reikia nuolatos rūpintis.
Kaip pasakoja VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, sprendžiant, kaip ir kiek tvarkyti vertybę, svarbiu bruožu tampa prieinamumas ir lankytojų susidomėjimas.
Vienos vertybės yra labiau pritaikytos visuomenei, kitos svarbesnės mokslui arba yra mažiau lankomi dėl prasto prieinamumo. Yra ir tokių gamtos paveldo vertybių, kurios stūkso atokesniuose kampeliuose, tad ne visais atvejais galima nutiesti iki jų takelius ar pravažiavimus.
Šiais metais galima pasidžiaugti, kad net 15 saugomų gamtos paveldo vertybių yra sutvarkytos ir atnaujintos tam, kad juos galėtų išvysti kuo daugiau gamtos mylėtojų.
R. Baškytė pažymi: didelio puošnumo tokiuose vietose nereikia, svarbiausia išlaikyti natūralų gamtos grožį, didybę ir išskirtinumą.
R. Baškytė pasakoja, kad šiais metais imtasi tvarkyti medžių lajas, taip pat Moliūnų ąžuolo, Šventaragių ąžuolo, Lampėdžių liepos, Veisiejų dvaro parko uosio aplinka – čia atsirado saugančios tvorelės, buvo pastatyti ženklai, žinių stendai.
Daujėnų liepa buvo beįauganti į šventoriaus tvorą, tad atlikti tvoros perkėlimo darbai užtikrino, kad liepa ir toliau galės augti netrukdoma.
Prie Žudiškių ąžuolo pastatyta medžio apimtį žemės paviršiuje vaizduojanti tuščiavidurė išpjova su užrašu – joje lankytojai kviečiami nusifotografuoti.
Naujai sutvarkyta ir Papilės atodangos aplinka: čia įrengti stendai, pranešantys apie Jūros laikotarpį šioje vietoje ir tai, kaip atodanga atrodė prieš kelis dešimtmečius.
Lankytojų patogumui pastatyti suoliukai su dinozauru, pašalintas nesaugi lankytojams anksčiau buvusi stoginė.
Kol kas ne visos saugomos gamtos vertybės tvarkomos tinkamai
Stiprieji ąžuolai, gražuolės liepos, uosiai ir kiti medžiai nuo senų laikų buvo neatsiejama lietuvių gyvenimo dalis.
Anot VSTT direktoriaus pavaduotojos, gamtos paveldo vertybės – visuomet yra gamtos kūriniai, tačiau kai kurie medžiai senoliai arba rieduliai, kurie buvo naudojami apeigoms ar istoriniams įvykiams pažymėti, gali turėti ir kultūrinę prasmę. Dėl šios priežasties dažnai kyla nesutarimų dėl tokių gamtos vertybių priežiūros.
„Sudėtinga saugoti ir susitarti dėl vertybės, kai vieniems jis yra svarbus kaip gamtos kūnas, o kitiems – kaip kultūros ar istorijos paveldas. Jeigu tai gamtos paveldas, jis turi būti natūralia gamtos dalimi savo natūralioje aplinkoje, o kultūros paveldai, priešingai, turi būti prižiūrimi, puoselėjami“, – sako R. Baškytė.
Žinovė pasakoja, kad svarbiausiu bruožu rūpinantis saugomomis gamtos paveldo vertybėmis turėtų būti natūralumo išlaikymas. Deja, ne visais atvejais šiomis išskirtinėmis gamtos dovanomis rūpinamasi tinkamai.
„Pavyzdžiui, Kavarsko šaltinis yra tiek kultūros, tiek paveldo vertybė. Tačiau rūpinantis juo kaip kultūros vertybe, buvo padaryta žala jam kaip gamtos paveldo vertybe.
Reikia suprasti, kad šaltinį – natūralią gamtos vertybę – pavertus šuliniu iš kurio galima atsigerti, prarandame gamtos verybę. Tai yra ne kas kita, kaip gamtos kūno pritaikymas žmogaus poreikiams.
Deja, tokių netinkamai sutvarkytų saugomų gamtos paveldo vertybių turime ir daugiau. Tuo tikslu išleidome metodinius patarimus, kurie turėtų padėti ateityje“ – pasakoja žinovė.
Žmogaus indėlis gamtos paveldo vertybės išsaugojimui taip pat svarbus
Jokių abejonių: tiek saugomas teritorijas, tiek saugomas gamtos vertybes būtina vertinti, tinkamai jomis rūpintis tiek pačiai valstybei, tiek ir kiekvienam iš mūsų.
„Net ir tais atvejais, jei saugoma gamtos paveldo vertybė yra privačioje žemėje, jo negalima naikinti, žaloti ar perkelti į kitą vietą.
Tiesa, šie įsipareigojimai galioja tik tuo atveju, jeigu žmogus jau įsigijo ar išsinuomojo žemę, kurioje yra saugoma gamtos paveldo vertybė.
Kitu atveju net ir išskirtinės gamtos vertybės gali taip ir likti niekieno nesaugomais, – pasakoja R. Baškytė. – Norint paskelbti naują saugomą gamtos paveldo vertybę, su tuo turi sutikti ir pats žemės savininkas.
Jei žmogus nesutinka, jokių priemonių priverstinai tai padaryti nėra. Deja, ne visi žemių savininkai pageidauja, kad jų valdose lankytųsi pasigrožėti išskirtinėmis gamtos vertybėmis norintys praeiviai.“
Pamiršti nereikėtų, kad pareigų turi ir kiekvienas saugomos gamtos paveldo vertybės lankytojas. VSTT direktoriaus pavaduotoja džiaugiasi, kad visuomenė tampa supratingesnė ir pažeidimų pasitaiko vis rečiau.
„Pastaraisiais metais žmonės tikrai tvarkingiau elgiasi prie saugomų gamtos paveldo vertybių. Nebepasitaiko atvejų, kuomet lankytojai sumąsto užkurti laužą ąžuolo drėvėje.
Tiesa, problemų dar pastebime, ypatingai kalbant apie kopų ir atodangų lankymą. Kai kurie lankytojai sumano nusileisti jų šlaitais, o tai ne tik nesaugu, bet ir niokoja paveldą – laipiojimas paspartina vertybės slinkimą ir irimą. Tokias vietas reikia gerbti.
Juk bažnyčioje atsisėdę neišsitraukiame priešpiečių dėžutės su sumuštiniais. Išlaikome pagarbą, aplankome ir išeiname“, – teigia R. Baškytė.
Neseniai sutvarkytų gamtos paveldo vertybių sąrašas:
1. Papilės atodanga (Ventos RP);
2. Žudiškių ąžuolas;
3. Stelmužės ąžuolas;
4. Moliūnų ąžuolas;
5. Lampėdžių liepa;
6. Karvelių ąžuolas;
7. Veisiejų dvaro parko uosis;
8. Kengių liepa;
9. Šventragių ąžuolas;
10. Daujėnų bažnyčios liepa;
11. Saidžių šaltinis;
12. Lakajos akmuo;
13. Žalsvasis šaltinis;
14. Kiaunorių ąžuolas;
15. Tervydžių kaimo dendrologinis rinkinys.