Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Stebimas Baltijos jūros vandens „žydėjimas“

www.alkas.lt
2021-07-30 15:33:43
0
Stebimas Baltijos jūros vandens „žydėjimas“

Žydinti jūra | aaa.lrv.lt nuotr.

Šiuo metu Baltijos jūros pakrantėje nuo Klaipėdos iki pat Šventosios atkarpomis pastebimi plotai su į krantą išmestais dumbliais. Nuo birželio antros pusės vyravusios aukštos ne tik oro, bet ir vandens temperatūros – palankios sąlygos tiek makro, tiek mikrodumblių vystymuisi.

Pakilusi vandens telkinių temperatūra ir ramios meteorologinės sąlygos sudaro labai gerą terpę mikrodumblių dauginimuisi, kitaip dar vadinamu vandens „žydėjimu“.

Priklausomai nuo „žydinčių“ dumblių, vandens masė gali įgauti įvairią spalvą: melsvai žalią, gelsvai žalią, pilką, rudą ar net raudoną. Vandens spalva pradeda keistis, kai dumblių koncentracija artėja prie 1 mg/l. Vandens „žydėjimą“ sukeliantys mikroskopiniai dumbliai vėjų ir bangų gali būti sunešami į paplūdimius.

Dumbliais nuklotas krantas stebimas kasmet skirtingose priekrantės vietose.

Baltijos jūroje sutinkama apie 2000 skirtingų mikroskopinių dumblių, dar vadinamų fitoplanktonu, taksonų, Lietuvos jūros rajone – iki 1000. Iš jų prie potencialiai toksiškų rūšių priskiriamos apie 30. Tarp mikroskopinių dumblių vyrauja melsvabakterės, titnagdumbliai ir šarvadumbliai, o vasarą didžiausia biomase ir kiekiu pasižymi melsvadumbliai.

Melsvabakterės yra vieni seniausių Žemėje gyvenančių organizmų. Jų savybė išskirti deguonį pakeitė planetos atmosferos sudėtį, o tai smarkiai pakeitė egzistuojančias gyvybės formas Žemėje. Dėl savybės fiksuoti atmosferos azotą, azotą fiksuojančios melsvabakterės nėra tiek priklausomos nuo su upėmis atnešamo azoto kiekio, kaip kiti dumbliai ar augalai. Iš atmosferos azotą savo vystymosi procesams „paimdamos“ melsvabakterės Baltijos jūrą azoto kiekiu kasmet gali papildyti apie 300–600 tūkst. tonų, o tai yra antra tiek, kiek azoto patenka su upėmis. Palyginimui, 2018 m. su upėmis į Baltijos jūrą buvo atnešta apie 530 tūkst. tonų azoto.

Aphanizomenon flos-aquae ir Nodularia spumigena – pagrindinės melsvabakterių rūšys, kurių intensyvus dauginimasis vasarą sukelia vandens „žydėjimą“ – giedrais, be debesų orais ryškiai fiksuojamą palydovinėse nuotraukose. Intensyviai vasarą dauginantis Nodularia dumbliams vandens paviršius tampa panašus į tirštą, žalsvai geltoną žirnių sriubą. Toks „žydintis“ vanduo gali būti toksiškas gyvūnams dėl Nodularia gaminamo toksino – nodularino.

Tyrimai rodo, kad nodularino randama tiek paviršiniame Baltijos jūros sluoksnyje gyvenančiuose organizmuose – zooplanktone, strimelėse, tiek ir ant dugno gyvenančiuose organizmuose – moliuskuose midijose, plekšnėse.

Toksiškų dumblių žydėjimas gali apnuodyti ar nunuodyti jūros organizmus, sutrikdyti ekosistemos funkcionavimą, sukelti žmogaus sveikatos sutrikimų, ekonominių nuostolių. Yra fiksuoti atvejai, kai apsinuodijusios melsvabakterėse esančiais toksinais nugaišo žuvys, šunys. Priekrantėje, esant didelei šių dumblių koncentracijai, gali būti draudžiama maudytis, nes žmogui nuo tokio vandens gali prasidėti odos ar akių uždegimas.

Nors melsvabakterių sukelto Baltijos jūros vandens „žydėjimo“ reiškiniai žinomi maždaug 7000 metų, nuo 20 amžiaus pradžios dėl žmogaus ūkinės veiklos šie reiškiniai tik intensyvėjo, o nuo 1960 m. dumblių gausumo pikai didėjo. Šiltuoju metų laiku intensyviai vystantis melsvabakterėms, šių dumblių masė gali padengti virš 100 tūkst. km2, t. y. beveik ketvirtadalį Baltijos jūros ploto.

Prie spartesnio dumblių „žydėjimo“ prisideda maistingųjų medžiagų, tokių kaip fosforo, azoto, silicio perteklius vandens telkinyje. Baltijos jūra – eutrofikuotas vandens telkinys, į kurį patenka dideli kiekiai mikrodumblių augimą skatinančių maistingųjų medžiagų, todėl vandens „žydėjimo“ atvejai jūroje vis dažnesni.

Į krantą šiuo metu taip pat metami makrodumbliai, kurie yra tipiška dugno buveinių augmenija. Ji intensyviai dauginasi ir vystosi augalų vegetacijos periodu, kuris paprastai prasideda balandžio pabaigoje ir tęsiasi iki rugsėjo mėnesio. Šiuo metu ant kranto gausu išmestų siūlinių žaliadumblių ir raudondumblių, kurie po stipresnio vėjo ir bangavimo, štormo išmetami į krantą skirtingose vietose.

Lietuvos priekrantė yra atvira vyraujantiems vakarų, šiaurės vakarų vėjams, kurie sukelia štormines sąlygas, todėl čia gali augti tik gerai prie akmenų ir riedulių prisitvirtinančios augalų rūšys.

Toks akmenuotas dugnas plyti išilgai visos žemyninės kranto linijos – į šiaurę nuo Klaipėdos uosto vartų iki pat Latvijos sienos, kur makrodumbliai suformuoja natūralius dumblių sąžalynus, svarbius mūsų priekrantėje bioįvairovės atžvilgiu, suteikia maistą ir prieglobstį patiems įvairiausiems jūriniams organizmams bei nerštavietes žuvims.

Didžiausia buveinių įvairovė Lietuvos priekrantėje būdinga Karklės–Palangos ruožui.

Tuo tarpu Kuršių nerijoje, kur vyrauja smėlėtos dugno nuosėdos, tinkamos tik keletui augalų rūšių. Todėl dumblių metimo Kuršių nerijos priekrantėje praktiškai nėra.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Tomas Jakutis apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Koks sportas naudingiausias sveikatai?
  • Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?
  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai
  • Namo fasadas – ne tik išvaizda, bet ir investicija

Kiti Straipsniai

Ruoniukai

Į jūrą išleisti pirmieji išgelbėti ruoniukai

2025 07 10
Aplinkos ministras Povilas Poderskis

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
„Open Spirit 2025“

„Open Spirit 2025“ pabaigoje – įspūdingi radiniai Baltijos jūroje

2025 05 23
G. Paluckas lankosi Suomijoje

G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais

2025 05 19
Kęstutis Budrys

Aptartos priemonės Rusijos šešėliniam laivynui užkardyti

2025 05 16
Baltijos jūra

Kodėl mums svarbi Baltijos jūra?

2025 05 12
Minų paieškos operacija

Baltijos jūroje – tarptautinė minų paieškos operacija

2025 05 09
Galima susipažinti su Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimu | lrv.lt nuotr.

Galima susipažinti su Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimu

2025 04 29
Kabelių apsauga Baltijos jūroje

Vyriausybė patvirtino algoritmą dėl reagavimo į kabelių pažeidimus

2025 02 27
Jūra | pexels.com nuotr.

Komisija pritarė reagavimo į galimas grėsmes Baltijos jūroje planui

2025 02 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Tomas Jakutis apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Professor Nez apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Padangos | sam.lt nuotr.

Po gaisro Zarasuose gauti tyrimų duomenys

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai