Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės augalas subrandina iki 8 tūkst. sėklų? O kad visos jo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti?
Neabejotinai kiaulpienė – vienas žinomiausių, atspariausių ir ištvermingiausių pavasarinių vaistinių augalų, džiuginantis geltonų žiedų kilimu pievose, pamiškėse, laukuose, pakelėse, tačiau erzinantis daržininkus kaip atkakli piktžolė.
Botaninis apibūdinimas
Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale – F. H. Wigg) priklauso astrinių Asteraceae (Bercht. & J. Presl) šeimai. Daugiametis 10–25 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis – liemeninė, stora, sultinga, geltona ar geltonai ruda, baltu viduriu. Lapai giliai skiautėti, susitelkę skrotelėmis.
Gegužės mėnesį išauga žiedynstiebiai, kurių viršūnėje yra po vieną graižą. Praėjus kelioms savaitėms po žydėjimo, subręsta vaisiai – šviesiai rudi lukštavaisiai su skristukais, kuriuos platina vėjas. Graižas – tarsi pūkinė galvutė. Augalas paplitęs Europoje, Azijoje ir kt.
Vertingas vaistinis bei maistinis augalas
Vaistinė augalinė žaliava – kiaulpienių šaknys (Taraxici radix). Jos kasamos antrųjų arba trečiųjų auginimo metų rudenį (rugsėjį–spalį, augalų vegetacijos pabaigoje) arba anksti pavasarį (prieš vegetacijos pradžią).
Kiaulpienių lapai (Taraxici folium) renkami atželiantys (balandžio–gegužės mėn.), o kiaulpienių žiedynai (Taraxici flos) skinami balandžio–gegužės mėnesiais. Europos farmakopėjoje aprašoma vaistinė augalinė žaliava – kiaulpienių šaknys kartu su kiaulpienių lapais (Taraxaci radix cum herba).
Paprastosios kiaulpienės tiek antžeminėje, tiek požeminėje dalyse kaupiasi biologiškai veiklieji junginiai, todėl visos augalo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti. Pastaruoju metu pasaulyje įvairiapusiškai tiriamos šio augalo cheminės, gydomosios, toksikologinės savybės, o jų gydomosios savybės pagrindžiamos klinikiniais tyrimais.
Kiaulpienių šaknyse kaupiasi terpenai, triterpenai: taraksasterolis, β-taraksasterolis; jų 16-hidroksi junginiai: arnidolis ir faradiolis, α-amirinas, β-amirinas, β-sitosterolis, β-D-gliukopiranozidas, stigmasterolis; fenoliniai junginiai – fenolinės rūgštys (kavos, kavos ir vyno (tartaro) rūgšties esteriai – kaftaro rūgštis; cikoro rūgštis; kavos ir chino rūgšties esteris – chlorogeno rūgštis (3-kafeoilchino rūgštis) ir jos izomeras kriptochlorogeno rūgštis (4-kafeoilchino rūgštis), p-kumaro, vanilino, siringo, protokatecho ir ρ-hidroksibenzenkarboksi rūgštys; kumarinai: umbeliferonas, eskuletinas, skopoletinas, eskulinas, cikorijinas.
Be to, šaknyse yra inulino, karotinoidų (liuteino), riebalų rūgščių (miristino rūgštis), mineralų, cukraus (fruktozės, gliukozės, manitolio), vitaminų, gleivių, pektininių medžiagų.
Kiaulpienių lapuose nustatyti terpenai – seksviterpeniniai laktonai. Lapams kartų skonį suteikia taraksininės rūgšties β-D – gliukopiranozidas, 11, 13-dihidrotaraksininės rūgšties β-D-gliukopiranozidas, p-hidroksifenilacto rūgštis, β-sitosterolis.
Juose gausu vitaminų (B1, B2, B5, B6, B12, C, D) ir mikroelementų (geležies, silicio, magnio, natrio, kalio, cinko, mangano, vario ir fosforo), beta karotino, ksantofilų, chlorofilo.
Kiaulpienių žieduose kaupiasi fenolinės rūgštys: kaftaro, cikoro ir chlorogeno; flavonoidai: liuteolinas ir jo glikozidai (cinarozidas (liuteolino-7-O-gliukozidas), liuteolino-7-O-digliukozidas, laisvas chrisoeriolis (liuteolino 3-metileteris). Žieduose randama karotinoidų, iš kurių svarbiausias yra liuteino epoksidas.
Naudojimas
Paprastoji kiaulpienė naudojama įvairių šalių tradicinėje medicinoje kaip natūrali diuretinė priemonė. Dabar Europoje, Azijoje ir Amerikoje jų preparatai pritaikomi šiuolaikinėje medicinoje hipertenzijai, edemoms, priešmenstruaciniam sindromui, necukriniam diabetui, staziniam širdies nepakankamumui, inkstų ligoms, šlapimo takų infekcijoms, glaukomai, kepenų ligoms ir osteoporozei gydyti.
Kiaulpienių lapuose ir šaknyse esantys seskviterpeniniai laktonai pasižymi virškinimą gerinančiomis savybėmis: skatina seilių ir skrandžio sulčių sekreciją bei tulžies veiklą. Dėl šių savybių vaistams pagamintiems iš jų būdingi virškinimą ir apetitą gerinantys, švelniai vidurius laisvinantys poveikiai.
Kiaulpienių šaknyse yra didelis (iki 40 proc.) kiekis skaidulinės medžiagos inulino. Tai turi įtakos gerųjų bakterijų įsitvirtinimui, jų augimo skatinimui ir normalios žarnyno mikrofloros atkūrimui. Be to, inulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
Kiaulpienių šaknų vaistai pasižymi teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių ligų pavojaus veiksniams: nutukimui, hiperlipidemijai, hipertrigliceridemijai ir hipercholesterolemijai.
Kiaulpienių lapų vandeninis ekstraktas turi priešvėžinį poveikį: slopina MCF–7/AF krūties vėžio ląstelių augimą ir LNCaP prostatos vėžio ląstelių invaziją į pirmo tipo kolageną. Kiaulpienių ekstraktų fenolinės rūgštys (chlorogeno ir kavos) pasižymi antivirusiniu poveikiu: in vitro įrodytas aktyvumas prieš Herpes simplex ir paragripo virusą bei gripo viruso dauginimąsi.
Paprastoji kiaulpienė, liaudies medicinoje vadinama „gyvybės šaknimi“, vartojama aterosklerozės profilaktikai, bendrai savijautai gerinti. Kiaulpienių lapai pavasarį yra vitaminų šaltinis.
Kiaulpienių šaknys, iškastos pavasarį, prieš augalų vegetacijos pradžią, dėl didelio inulino kiekio patariamos sergantiesiems cukriniu diabetui.
Kiaulpienių žydėjimo laikotarpiu dažnai sergantiems, prislėgtiems ir pavargusiems patariama kasdien suvalgyti po dešimt žiedų. Kiaulpienių lapų sultimis išoriškai gydomos nuospaudos, karpos ir strazdanos.
Šalutiniai poveikiai
Kiaulpienių negalima vartoti asmenims, alergiškiems astrinių (Asteraceae Bercht. & J. Presl) šeimos augalams, taip pat ir paprastajai kiaulpienei; esant žarnyno ir tulžies latakų nepraeinamumui; tulžies pūslės akmenligės atvejais.
Vaikams negalima ragauti kiaulpienių pieniškų sulčių arba gerti jų šaknų nuoviro, nes gali sukelti šleikštulį, vėmimą, viduriavimą ar net širdies ritmo sutrikimą.
Kitos panaudojimo sritys
Maistinis augalas. Iš šviežių kiaulpienių lapų gaminamos salotos. Pavasarį iš šviežių kiaulpienių žiedų verdama uogienė (medaus skonio), gaminamas „pienių vynas“.
Išdžiovintos ir paskrudintos kiaulpienių šaknys vartojamos kaip kavos pakaitalas.
Medingas augalas. Paprastosios kiaulpienės žieduose gausu nektaro ir žiedadulkių – tai maistas bitėms.
Pašarinis augalas. Kiaulpienių lapai – vitaminingas paukščių ir triušių pašaras.
Svarbu žinoti, kad paprastoji kiaulpienė yra vaistinis augalas, turintis ne tik gydomųjų savybių, bet ir šalutinių poveikių, todėl, prieš pradedant gydytis kiaulpienių vaistais, patariama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Autorė yra Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja.
Parengta pagal VDU pranešimą
