Studijų kokybė aukštosiose mokyklose turėtų būti užtikrinama kryptingiau, tobulintinas studijų programų rengimas ir vykdymas, daugiau dėmesio reikėtų skirti studijų tarptautiškumo plėtrai, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose“.
Lietuvoje veikia 37 aukštosios mokyklos (18 universitetų ir 19 kolegijų), praėjusiais mokslo metais jose mokėsi apie 105 tūkst. studentų. Iš valstybės biudžeto valstybinėms aukštosioms mokykloms (kurių yra 23) pernai buvo skirta apie 288 mln. eurų.
„Aukštasis mokslas skatina ekonomikos augimą, didina bendrą šalies gerovę, lemia aukštesnį užimtumo lygį, didesnį socialinį stabilumą. Atlikome auditą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip mūsų šalies aukštosioms mokykloms sekasi užtikrinti studijų kokybę.
Visos valstybinės aukštosios mokyklos imasi priemonių, orientuotų į studijų kokybės užtikrinimą, tačiau mūsų auditas rodo, kad šią sritį dar būtina tobulinti“, – sako Kristina Česaitienė, Valstybės kontrolės Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.
Auditas rodo, kad nėra nustatytų rodiklių, kurie leistų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai aukštąsias mokyklas palyginti tarpusavyje ir priimti pagrįstus sprendimus dėl jų. Turint aukštųjų mokyklų veiklos kokybės palyginamus rodiklius ir užtikrinus pažangos stebėseną, būtų galima laiku įgyvendinti kokybės užtikrinimą didinančias priemones ir pasiekti studijų kokybės pažangą.
Socialinių partnerių ir studentų įtraukimas į studijų programų rengimą leidžia geriau suprasti darbo rinkos ir mokymosi poreikius ir paruošti kokybiškesnes programas. Šiuo metu socialiniai partneriai ir studentai į programų rengimo procesą įtraukiami neretai tik „formaliai“, daugiau nei trečdalis studentų atstovybių teigė, kad studentai programų rengime dalyvauja neaktyviai. Kaip rodo auditas, bent 56,5 proc. vykdomų programų šių metų pradžioje nebuvo laiku įvertintos, nors jose mokosi apie 53 tūkst. (60,1 proc.) studentų.
Didesnis dėmesys studijų programų rengimui užtikrintų, kad jos būtų parengtos kokybiškai.
Pasak auditorių, didesnė studijų tarptautiškumo plėtra didintų Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį patrauklumą, skatintų studentų ir dėstytojų judumą, leistų pritraukti talentų iš užsienio. Lietuvoje buvo siekta, kad iki 2020 m. (iki Covid-19 pandemijos) 20 proc. studentų dalį savo studijų būtų mokęsi užsienyje, tačiau jų dalis nesiekė 4 proc.
Dėstytojų mobilumas pagal mokyklų duomenis siekia apie 13,6 proc. kolegijose ir apie 11,2 proc. universitetuose. Kalbant apie atvykstančius studentus, Lietuva du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (22 proc.) pagal užsienio doktorantų dalį šalyje (10,1 proc.).
Didesnis programų, dėstomų užsienio kalba, pasirinkimas ir reikiamas dėstytojų kalbos mokėjimo lygis leistų pritraukti daugiau užsienio studentų, gerintų studijų kokybę, didintų įsidarbinimo galimybes.
Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, kryptingesnės studijų kokybės užtikrinimo priemonės leistų pasiekti geresnę aukštojo mokslo kokybę, studijų programos būtų labiau orientuotos į studentų mokymosi poreikius ir pritaikytos darbo rinkai, studijų tarptautiškumo plėtra prisidėtų prie didesnio studentų ir dėstytojų judumo, leistų įgauti daugiau patirties ir naujų įgūdžių.
