Lietuvos bankas pastebi, kad pastaruoju metu itin padažnėjo skambučių gyventojams iš komercinių banko darbuotojais prisistatančių asmenų, kurie siekia išvilioti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ar kitais būdais pasisavinti gyventojų asmenines lėšas.
Lietuvos bankas atkreipia gyventojų dėmesį, kad šie kiekvieną kartą kritiškai įvertintų netikėtus su jų sąskaitomis susijusius skambučius, neatiduotų asmeninių el. bankininkystės duomenų į sukčių rankas ir nevykdytų jokių pervedimų pagal apsimetėlių prašymus.
„Lietuvos bankas apie riziką dėl sukčių vykdomų bandymų išvilioti gyventojų el. bankininkystės duomenis yra įspėjęs ne kartą, tačiau matome būtinybę apie tai priminti vėl, nes stebime, kad tokių atvejų pastaruoju metu itin padaugėjo. Niekuomet neišduokite savo prisijungimo prie banko kodų, net jei skambinantysis prisistato banko darbuotoju, ir perspėkite dėl to savo artimuosius“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Lietuvos bankas primena, kad mokėjimo paslaugų teikėjai niekada neprašo suteikti asmeninių prisijungimų duomenų, todėl gyventojai turėtų tiesiog ignoruoti skambučius, SMS žinutes ar el. laiškus, kuriais prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą ar paspausti ant siunčiamos nuorodos.
Gyventojai visas finansines operacijas turėtų atlikti tik per saugius mokėjimo paslaugų teikėjų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę ar mobiliąją programėlę.
„Reikia turėti omenyje, kad sukčių tikslas yra įtikinti, kad siunčiamas pranešimas ateina iš gyventojui žinomo ir patikimo šaltinio.
Kai pavyksta tą padaryti, po to paprastai prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, po kurių galima prarasti pinigus, asmeninius duomenis arba užkrėsti virusu kompiuterį. Taigi, nedarykite su savo pinigais nieko, dėl ko nesate tikri, t. y. neatlikite jokių veiksmų, kurių iniciatoriai nesate jūs patys“, – aiškina J. Govina.
Gyventojai pinigus praranda ir susivilioję sukčių siūloma pelningo investavimo galimybė – vien per 2021 m. I pusmetį Lietuvos bankas gavo 28 asmenų, kurie nukentėjo nuo investicinio sukčiavimo, skundus, pagal kuriuos gyventojai prarado 454 tūkst. eurų. Didžiausios sumos, kurias prarado vienas gyventojas: 125 tūkst., 115 tūkst. arba 112 tūkst. eurų.
Lietuvos bankas imasi visų priemonių, kad sukčiavimo schemose dalyvaujančios internetinės svetainės būtų užblokuotos, o informacija apie organizatorius pasiektų teisėsaugą.
2021 m. I pusm. dėl investicinio sukčiavimo blokuotos 4 svetainės ir 1 svetainė, susijusi su mokėjimo paslaugų teikimu, taip pat į nelegalių svetainių sąrašą įtraukta 14 svetainių, LR Generalinei prokuratūrai perduota informacija pagal 4 skundus dėl 3 svetainių.
Visgi gyventojai turėtų įsivertinti, kad skundą gavę mokėjimo paslaugų teikėjai neprivalo grąžinti mokėtojui operacijos sumos, jei ji buvo atlikta dėl mokėtojo sukčiavimo, tyčios arba didelio neatsargumo.
Tie gyventojai, kurie nori prevenciškai apsiriboti savo galimybes sukčiams pervesti dideles pinigų sumas, gali iš anksto nusistatyti mažesnius nei įprasta pervedamų lėšų dienos limitus.
