Birželio 29 d. 14 val. Joniškio miestelyje, Molėtų r. bus prisimintas ir paminėtas Birželio sukilimo Joniškio mūšis. Ta proga Joniškyje priešais Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią bus atidengtas vietos lietuvių patriotų pastangomis pastatytas paminklas.
Dvi paras, birželio 28-29 dienomis 1941 m., Joniškyje, vyko sukilusių lietuvių karių ir vietos partizanų mūšis su sovietinių okupantų kariuomene, bandančia prasiveržti per Žeimenos upę.
Šiame mūšyje lietuviai naudojo šarvuotą techniką.
Ištrauka apie birželio 29-osios Joniškio mūšį iš Valdo Striužo rašinio „1941 m. sukilimo, Švenčionių apskrityje, apžvalga“
Birželio 28 d. išleidžiamas LAF Pabradės rinktinės vado plk. ltn. V. Staniulio įsakymas – sudaromas junginys iš Pažeimenės, Pabradės, Joniškio išlikusių dalinių per 80 įvairių ginklų rūšių karininkų, taip pat iš Vilniaus pagalbon atvykusių dalinių (4-rių sustiprintų būrių – 200 vyrų). LAF Pabradės rinktinės tikslai: trukdyti bėgantiems bolševikams, padėti nuo Nemenčinės puolančiai Vokietijos kariuomenei, talkinti apylinkių partizanams saugoti turtą, taip pat būti tarsi avangardu Vilniuje besiformuojančioms Lietuvių kariuomenės dalims. Palaikomi ryšiai su Vilniaus LAF štabu.
Per 50 karių susirinko Joniškyje (dabar Molėtų r.) ir su vietos sukilėliais partizanais pradėjo organizuoti pasipriešinimą bėgantiems plėšikaujantiems bei smurtaujantiems raudonarmiečiams ir sovietiniams aktyvistams.
Birželio 28 d. Joniškio miestelyje susibūrę kariai sukilėliai pradėjo rimtai trukdyti raudonarmiečiams trauktis Pabradės-Švenčionių kryptimi. Tuomet bolševikai puolė Joniškio miestelyje įsitvirtinusius karius sukilėlius, partizanus.
Naktį į birželio 29 d. raudonarmiečiai puolė bent du kartus. Lietuviai sunkiai apsigynė. Birželio 29 d. ankstų rytą Joniškio partizanai susisiekė telefonu su Pabradės rinktine ir prašė pagalbos. Šeštą valandą ryto Pabradės rinktinė – vadas plk. ltn. Staniulis – skubiai išsiuntė joniškiečiams pagalbon vieną tanką ir motorizuotą (sunkvežimiu) 25 pėstininkų būrį, vadovaujamą nežinomo ltn. Š., su dviem sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Sukilėlius rado susispietusius bažnyčios šventoriuje. Po pusvalandžio keliu į Joniškį priartėjo kelios dešimtys bolševikų raitelių.
Likus 200 metrų tiesiu taikymu iš tanko trenkė šūviai. Staiga užklupti raudonarmiečiai šoko nuo arklių ir pasitraukė už kalno, arkliai pasklido po laukus. Sukilėliai išsidėstė pozicijose. Tačiau netrukus ko ne batalionas sovietinių pėstininkų puolė spausdami mūsiškius prie ežero.
Nors ir atkakliai gintasi padedant kulkosvaidžiu ginkluotam tankui, priešai puolė stipriai. Gynimąsi sunkino raižyta vietovė ir aukštų rugių laukas. Kilo apsupties pavojus. Bet pridengiami tanko, kovotojai sėkmingai pasitraukė į Pabradę. Bolševikai ta kryptimi nebepuolė ir dar kiek pabuvę Joniškyje pasitraukė vengdami tolimesnio partizanų ir karių puolimo.
Šiose kautynėse per 70-imt sukilėlių – anksčiau susirinkę kariai ir vietos partizanai, įskaitant 25 Pabradės rinktinės karius – buvo ginkluoti 2 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidžiais, šautuvais ir pistoletais, taip pat minėtuoju tanku su 1 kulkosvaidžiu. O puolančių bolševikų buvo visas batalionas, net su prieštankiniais pabūklais. Žuvo 11 Pabradės apsaugos rinktinės ir Joniškio sukilėlių būrio karių, 4 Joniškio būrio sukilėliai partizanai. Nukauta kelios dešimtys sovietų.
Dėl gerų ryšių laiku atvykus pagalbai, Joniškio sukilėliai kariai gerokai sutrukdė priešams laisvai trauktis į rytus, buvo išgelbėti vietos partizanai, sėkmingai prisidengus, atsitraukta.
Rinktinė drauge su apylinkių partizanais, apsaugojo svarbų Pabradės kelių mazgą, privertė priešus trauktis aplenkiant Pabradę, žvalgė įvairiomis kryptimis, palaikė ryšius su partizanais, juos rėmė; į Joniškį pasiųstoji pagalba išgelbėjo keliasdešimt joniškiečių partizanų, nors ir laikinai, išgąsdino ir privertė priešus panaudoti gausias pajėgas.
Pabradėje buvo priglaudžiami iš bėgančių į rytus vilkstinių pasitraukę lietuviai kariai. Išsaugota daug karinio turto. Saldutiškio sukilėlių rinktinei birželio pabaigoje, dėl kautynių Joniškyje pavėlavus, buvo išsiųsta ginklų, šaudmenų.
Sukilėlių karių ir partizanų, žuvusių Joniškyje ir apylinkėse, kautynėse su sovietiniais okupantais ir aktyvistais, sąrašas:
viršila Jonas Adomaitis, g. 1901-08-27 Kukarskės k., dab. Šakių r. Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) 9 Lietuvos kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulko (toliau – PP), okupantų Raudonosios armijos (toliau – RA) 215 šaulių pulkas (toliau – ŠP) / Pabradės apsaugos rinktinės (toliau – PAR) karys sukilėlis. Žuvo 1941-06-24;
eilinis (toliau – eil.) Pranas Busius, LK karys, PAR Joniškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-24-25-26 prie Joniškio;
eil. Dominykas Grigaliūnas, LK karys, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-24-24-25-26 (?);
grandinis (toliau – gr.) Juozas Merkevičius, LK karys / RA 259 ŠP, PAR karys sukilėlis. Žuvo 1941-06-26 prie Joniškio;
Alfonsas Piliponis, 42 m., buv. šaulių būrio vadas, sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941 07 13 Joniškyje – mirtinai sužeistas sprogusios granatos kautynėse su sovietų okupantais ir aktyvistais;
Juozapas Tarakavičius, 30 m., gyv. Dirvoniškio vnk., Joniškio vlsč. Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-28 Joniškyje;
Petras Tarakavičius, 26 m., gyv. Dirvoniškių vnk., Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-28;
Juozas Žuromskas, 41 m., gyv. Lieponių k., Inturkės vlsč. Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-28 Joniškyje;
Konstantas Žuromskas, 26 m., Joniškio parapija. Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-28 Joniškyje;
Alfonsas Žvikevičius, 24 m., gyv. Šarkių k. Sukilėlis partizanas, PAR, Joniškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-28 Joniškio apylinkėse;
7 (septyni ?) nežinomi (neišaiškinti) LK kariai sukilėliai. Žuvo 1941-06-24 Joniškyje ir apylinkėse.
Daugumos šių aukų kapų užlaidota. Apytikrėje liudininkų parodytoje kapavietėje 2001 06 14 pastatytas, įrengtas bendras paminklas.
Okupantų enkavėdistai ir sovietiniai aktyvistai traukdamiesi 1941-06-28 nužudė Dirvoniškių k, Joniškio parapijos gyventojus: Joną Cijūnaitį, 42m., Oną Cijūnaitienę, 46 m., Antaną Cijūnaitį, 44 m. Cijūnaičiai palaidoti Joniškio kapinėse, atskirame šeimos kape, yra paminklas.
O kaip tą sukilimą pagerbia Lietuvos valdžia ? Kur tada buvo Lietuvos valdžia ? Ar buvo valstybė ? Ar ji yra ? Ha ha : – )