Birželio 22 d. Birželio sukilimo 80-tosios metinės paminėtos Vilniaus Nepriklausomybės bei Lukiškių aikštėse.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos surengtas Sukilimo minėjimas vyko vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Prieš minėjimą motociklininkų ir dviratininkų kolona iš Nepriklausomybės aikštės Gedimino prospektu pajudėjo buvusių KGB rūmų link. Čia, prie rūmų esančio sovietinio genocido aukoms skirto paminklo, padėjo gėlių ir, uždegę atminimo žvakeles už Sibiro tremtyje ar kalėjimuose nužudytus savo artimuosius, visus nuo okupacijos nukentėjusius ir už laisvę žuvusiuosius, sugrįžo į aikštę.
Nepriklausomybės aikštėje, aidint Karinių pajėgų orkestro atliekamam himnui, kartu su kariuomenės Garbės kuopos kariais pakeltos vėliavos ir pagerbti 1941m. Birželio sukilimo dalyviai.
Minėjime kalbėjo ir atsiminimais dalinosi ano meto liudininkai bei žinomi Lietuvos istorikai. Trumpą koncertą surengė karių orkestras ir moksleiviai. Susirinkusieji vaišinosi kareiviška koše. Minėjimo dalyviams buvo įteikti padėkos raštai ir vienetiniai kolekciniai vokai su renginiui skirta simbolika, suvenyrais.
Šalia Lukiškių aikštės, prie Konstitucinio teismo buvo surengta Sukilimui skirta paroda. Parodos rengėjai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai Gintautas Šeimyniškis ir dailininkas Gediminas Ruzgys.
Pavakary Lukiškių aikštėje buvo surengtas sukilimo paminėjimo mitingas „Birželio sukilimas amžinai dėkingos tautos atmintyje!“ Mitinge visuomenei buvo pristatyta jaunimo sambūrio „Pro Patria“ lėšomis pagaminta atminimo lenta Sukilimo rengėjui Kaziui Škirpai.
Ją buvo numatyta pakabinti ant Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pastato, kuriame K. Škirpa dirbo 1918 metais. Visgi lentos kabinti neleista – priešingai įprastoms procedūroms, policija įspėjo tokiu atveju įsikišianti ir nutrauksianti darbus jėga. Leidimo pakabinti lentą prašė keliolika iškiliausių antisovietinės rezistencijos dalyvių, Laisvės premijos laureatų ir kitų su atminimo įamžinimu susijusių asmenų. Mitingo organizatoriai teigia gerbiantys policiją, tačiau smerkiantys akivaizdžiai politinį sprendimą jėga stabdyti Kazio Škirpos pagerbimą ir laukiantys kuo skubesnio leidimo išdavimo.
„Dėl biurokratinio susirašinėjimo trukmės į savivaldybę kreiptasi vėlai, tačiau Vilniaus meras, nes tai galiausiai akivaizdžiai jo politinis sprendimas, galėjo ir turėjo įspėti policiją, jog leidimas tokiai lentai bus duotas ateityje ir nėra reikalo trukdyti pagerbti šį didvyrį simbolinę Sukilimo minėjimo dieną.
Tačiau sostinės savivaldybė pasielgė visiškai priešingai – galimai išreikalavo policijos fiziškai trukdyti pakabinti atminimo lentą. Juk įprastas ir normalus elgesys tokiu atveju būtų tiesiog fiksuoti galimus pažeidimus ir po to įvertinti atminimo lentos teisėtumą. Tokį spaudimą policijai, net jei ji to nepripažintų, laikome mero įvykdytu savo galių peržengimu.
Tačiau susirinkusiųjų ir pasirašiusiųjų vardu galime pasakyti tik viena – laukiame kuo greitesnio leidimo išdavimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, kad Kazio Škirpos atminimo lenta galėtų kuo greičiau papuošti Lietuvos sostinę. Bet kokie bandymai ieškoti formalių kliūčių pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio įamžinimui rodytų vienintelį dalyką – Vilniaus mero ir jo bendražygių panieką rezistencijai ir laisvės kovoms“, – teigė lentos gaminimą užsakęs politologas Vytautas Sinica.
Iš pradžių pastatą administruojančiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, o vėliau ir Vilniaus miesto savivaldybei adresuotą prašymą dėl leidimo pakabinti organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva pagamintą atminimo lentą Kaziui Škirpai pasirašė Laisvės premijos laureatai Jonas Kadžionis-Bėda, Albinas Kentra-Aušra, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Juozas Mocius-Šviedrys, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas, taip pat rezistentai vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, Petras Plumpa, Jonas Burokas, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė, skulptorius prof. Gediminas Karalius, architektas prof. Algis Vyšniūnas, istorikas prof. Bronius Makauskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Mitingą Birželio sukilimo atminimui Lukiškių aikštėje surengė Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybinius gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba.
Taip pat birželio 22 d. vakarą, prieš vidurnaktį, Vilniaus Gedimino kalno šlaitą nušvietė lazerių instaliacija su padėkos žodžiais Birželio sukilimo dalyviams ir rengėjams. Užrašai skelbė „Ačiū, Škirpa“, „Šlovė Birželio sukilėliams“, „Birželio sukilimui 80“. Frazės užrašytos taip pat ir anglų kalba. Dar vienas užrašas kalno šlaite skelbė, kad padėkos žodžius siunčia „Pro Patria“. Tą pačią naktį Sukilimui padėką reiškiantys įrašai pasirodė ir ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato.
„Norėjome pasiųsti vaizdingą ir aiškią žinutę Lietuvai ir pasauliui, kad gerbiame Birželio sukilėlius, esame jiems dėkingi už jų laisvės kovą ir sudėtas aukas. Nei Vilniaus, nei valstybės valdžia niekaip nepaminėjo Birželio sukilimo 80-mečio. Visuomenei tad tenka pareiga tą pagarbą parodyti. Birželio sukilimas visam pasauliui parodė Lietuvos laisvės siekį. Už tai jis buvo puolamas nacių ir antisemitizmo etiketėmis sovietinių istorijos perrašinėtojų, už tai jis puolamas ir dabar“, – aiškino sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas, politologas Vytautas Sinica.
Birželio sukilimą 1941 metų birželio 22-28 dienomis surengė Lietuvių aktyvistų frontas, vadovautas pulkininko Kazio Škirpos. Sukilime dalyvavo apie 20 000 sukilėlių, iš jų apie 2000 žuvo. Sukilėliams pavyko paneigti mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS, paskelbti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, perimti pastatų, ginklų ir administracijos kontrolę, suformuoti Laikinąją vyriausybę. Lietuvą netrukus užėmusi nacių okupacinė valdžia Sukilimui nepritarė, Laikinosios vyriausybės nepripažino, tad ši neturėjo faktinės valdžios šalyje ir nutraukė veiklą tų pačių metų rugpjūčio 5 dieną.
Pagarba sukilėliams.
Nuotrauka su klastinguoju Tautos priešu Vytautu Landsbergiu nedera čia. Vytautas Landsbergis vertas tremties iš Lietuvos, kad negadintų tokių renginių (…).
O kur žinios pasauliui skelbimas, kad nacistinė Vokietijos kariuomenė 1941 m. birželio 25-26 dienomis Lietuvą užėmė ir okupavo jau jai esant de fakto ir de jure atkurta suverenia Lietuvos valstybe, taigi ir 1944 metais buvo “išvaduota” kaip tokia, o ne kaip Sovietinė respublika. Su 1941 m. birželio 23-osios aktu 1940 m. liepos 21 d. SSRS sprendimai dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų sąjungą neteko juridinės galios. Tai yra esminis Tautos Sukilimo kaip suvereno kovoje dėl laisvės pasiektas faktas. Juk Birželio 23-iąją paskelbta deklaracija kaip suvereno teisinis aktas nėra niekaip panaikinta, jis kaip teisėtas istorinis aktas yra galiojantis ir šiandien.
Nejaugi tarp Sukilimo atminėjų nėra šitai suvokiančių. Dabartiniai jų veiksmai rodytų, kad Lietuva lyg nėra tokia laisva ir demokratiška kokia buvo skelbta 1941 m. birželio 23-iąją dieną. Pasaulio ir savo akyse dedamės kažkokiais vargšais vergais…
Dėl ,,Slava gerojam” –
Tikrai tai pasakė (gal jam tik rusiškai pavyko tai pasakyti), nes dalyvavo ukrainietis kovotojas iš ?Luhansko. Tas vyras Sąjūdžio metais Vilniuje su mumis dalyvavo Sąjūdžio mitinguose ir kt. renginiuose.
Labai jau keista matyti krikdemų atstovus. Tarp kitko, ar krikdemai oficialiai ir garsiai yra pareikalavę, kad atminimo lenta kabėtų? Man neteko girdėti.
Atrodo, ir jiems premjerė liepė 4 metus tylėti.
Ar Piš tokia stipri ir galinga ,kad pajėgi atimti net Seimo nario mandatą?O kur pačio poli-
tiko stipri pozicija dėl lentos pritvirtinimo Kazio Škirpos pagerbimo?Bailiai be stiprių meilės
jausmų Tėvynei Lietuvai ir jos divyriams,paaukojusiems net savo gyvybes.O senis visur spėja prie mikrofonų.Skuba įsiamžinti be skrupulų.
be jokių jausmų
Parašyta, jog tekstas anglų k. Bet man nepavyko jo rasti ir nukniaukti.
Gal žinote, kaip tai padaryti? – Manyčiau, jog užsieniečiai ar svetimkalbiai, kas užsuka į LT portalus, ir kam lengviau angliškai, nei lietuviškai skaityti, turėtų visur, kiekviename portale atsitrenkti į šį straipsnį anglų k.?
Vytautas Sinica. Šlovė Birželio sukilimui
− propatria.lt/2021/06/vytautas-sinica-slove-birzelio-sukilimui.html
Kuo valdžiai neįtiko Birželio sukilimas?
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kuo_valdziai_neitiko_birzelio_sukilimas/
• Istoriją būtina išsaugoti
• Ar gausime dar vieną progą?
• Konservatorių viražai
• Kam dirba Vilniaus meras?
O kurgi Prezidento Nausėdos žodis, kad ir įrašu perduodamas, susirinkusiems Lukiškių aikštėje tokia gyvybiškai reikšminga valstybei proga, minint Birželio 23-iosios Tautos sukilimo deklaracijos 80-metį, po kurios priėmimo ir paskelbimo Sovietų valdžios 1940 m. liepos 21-osios sprendimas priimti Lietuvos respubliką į Sovietų sąjungos sudėtį tapo netekusiu juridinės galios, niekiniu, tokiu jis yra ir dabar. Jo žodžio tokia dvasia yra pasigesta. Gėda visam jo prezidentavimui. Juolab, kad, laiko tinkamai tam pasirengti buvo pakankamai. Deja, dėl to – tikėtino sušukimo Lukiškių aikštėje: “Gėda!”, -neišgirdome… Kaip ir iki šiol “vozinamasi” tik su Šimašiumi. Iš to galima spręsti, kad ši sukaktis naudojama tik siauriems partiniams interesams. Tai apmaudu matyti…
Ilgai ieškoję, ir Latvijoje esesininkų „surado”!
Kažkur pabaigoje
– youtube.com/watch?v=RE3GKKSzSEw
pranešė…
Jei tai būtų tik sukilimas, susibūrimas, kažkas panašaus į Šeimų maršą, tai dar dar. O kas buvo realiai – susidarė gauja žmonių, kurie paėmė ginklą ir šaudė į beginklius ar besitraukiančius karius ir žmones.