Apdovanoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) paramos gavėjai, kurių sėkmės istorijos įrodo, kad žmogaus darbštumas ir parama projektams bei ūkininkams gali sėkmingai įkvėpti gyvybingumo visam kaimui.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, sveikindamas nugalėtojus ir renginio dalyvius, pabrėžė naujovių svarbą įgyvendinant sumanymus.
Kalbėdamas apie naujoves, ministras minėjo, jog ne tik naujų naujovių ar technologijų diegimas teikia naudą kaimo vietovėms, tačiau labai svarbūs išlieka ir bendradarbiavimo projektai, atliepiantys kaimo gyventojų poreikius. Pagirtini ir gražūs tie sumanymai, kuriuos įgyvendinant kuriamas ateities kaimas.
Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimuose, atsižvelgiant į skirtingas KPP priemones, išskirti 5 apdovanojimai ir paskelbti jų I, II ir III vietų nugalėtojai. Visų 15 geriausių projektų išsamius aprašymus su nuotraukomis galima rasti Lietuvos kaimo tinklo interneto svetainės skiltyje.
Nugalėtojai
I-oji vieta apdovanojimui „Inovatyvus ūkis“ už naujovių diegimą žemės ūkio srityje atiteko ūkininkui Audriui Juškai iš Anykščių. Jis daugiau kaip 10 metų specializuojasi šiltnaminės daržininkystės veiklos srityje ir telkiasi į agurkų ir pomidorų auginimą.
Įgyvendinus projektą papildomai sukurta apie 100 naujų darbo vietų. Ūkis tapo didžiausiu darbdaviu Anykščių rajone. II–ąją ir III–ąją vietas atitinkamai užėmė Dainius Krivičius ir Mindaugas Lukaševičius.
Už naujovių diegimą ne žemės ūkio verslo srityje įsteigtas apdovanojimas „Inovatyvus verslas“. I–oji vieta atiteko mažajai bendrijai „Gandriukai“ iš Širvintų r. Ši bendrija verčiasi reklamos kūrimo bei įvairių inspekcijų veikla, kurią šiuolaikiškai atlikti padeda naujausi bepiločiai orlaiviai, esantys rinkoje.
Naujoviški dronai leidžia nuosekliai ir itin veiksmingai stebėti įvairius žemės plotus, kuriuos žmogui pasiekti yra sunku. Jų pagalba galima apskaičiuoti įvairių sklypų plotus, pastatų tūrius, kurti skirtingų objektų 3D modelius. II–ąja vieta džiaugėsi UAB „Sprendimai verslo plėtrai“. Treti liko UAB „Arbovita ir Ko“.
Apdovanojimas „Drauge su gamta“ (už aplinkai draugiškų būdų taikymą ūkininkaujant bei plėtojant miškininkystę), atiteko UAB „Romalsa“, kuri išugdė 93,20 ha jaunuolynų (Plungės r.). Išugdžius jaunuolynus, atsatyti ir išsaugoti aukštos gamtinės vertės medynai.
Projektas buvo įgyvendinamas Telšių, Plungės, Rietavo, Akmenės, Šiaulių rajonų miškuose. II–ąją vietą laimėjo ūkininkas Egidijus Karaveckas, o III-ąją – ūkininkas Arūnas Venckus.
Apdovanojimo „Partnerystės galiūnai“ (už sėkmingą partnerystę dirbant kartu) I–ąja vieta džiaugėsi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Projekto tikslas ‒ įvertinti dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo priemones ir jų taikymo veiksmingumą Lietuvos teritorijoje bei jų teikiamą ekonominę ir ekologinę naudą.
Taip pat skatinti ūkininkus diegti moksliniais tyrimais grįstas naujoviškas technologijas, užtikrinančias darnų gamtinių vandens išteklių naudojimą ir aplinkos puoselėjimą. Taip pat apdovanojimus gavo bitininkas Rimantas Petras Rušėnas (II vieta) ir Vėriškių bendruomenė (III vieta).
Nugalėtojų apdovanojimas „Gerovės kūrėjų“ (už pažeidžiamų ir kitų tikslinių grupių įtrauktį skatinančių paslaugų kūrimą ir plėtrą) skirtas VšĮ „Užimtumo namai“ iš Ukmergės r. Moduliniuose konteineriuose įrengtos darbo vietos, kuriose pensinio amžiaus, ne visu etatu dirbantys, vaikus auginančios mamos.
Kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantys žmonės atlieka įvairių įmonių užsakymus: renka kalendorius, komplektuoja žurnalus, SIM korteles, siuva bei atlieka kitus darbus pagal užsakovų pageidavimus. II–oji vieta atiteko Rokiškio rajono ugniagesių savanorių draugijai, o III–oji vieta – VšĮ „Rokų socialinė gerovės centras“.
Laimėtojus pagal numatytus kriterijus išrinko darbo grupė, kurią sudarė Žemės ūkio ministerijos, NMA ir Vietos veiklos grupių tinklo atstovai.
Šiomis dienomis kažkas kažkur pasakojo apie ?italų sugalvotą būdą gelbėti nykstančią provinciją, kuriuo vėliau pasekė ir kitos šalys:
Bešeimininkius namus su sklypu provincijoje pardavė už 1 € tiems, kas įsipareigojo, kad juos restauruos ir atgaivins naujam gyvenimui. Kaip suprantu, ne bet kokiam gyvenimui – atgaivins tradicinį Italijos provincijos gyvenimo būdą! (Vaje, kokie atsilikę – juk ,,vakarietiška pažanga reikalauja” rautis vperiod)
Ar įsivaizduojate, kiek tai senųjų lietuviškos žemdirbystės, žirgų auginimo, įv. amatų ir t.t. atgaivintų? O senojo baltų Tikėjimo apeigų, ar net ir žinių? O ar tokia gyvensena nepasitarnautų puikia psichoterapijos gydykla jau besikraustantiems iš proto nuo iš visų vėžių iškrypusio miesčioniško gyvenimo, ar nepadėtų atgauti sielos ramybę ir grįžti į save?