Seimas pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame didžioji dalis lėšų numatyta koronaviruso pandemijos neigiamų padarinių valdymui. Tuo pačiu, atnaujintame biudžeto projekte, įvertinus naujausią Ekonominės raidos scenarijų, mažėja valdžios sektoriaus deficitas.
Patobulintas biudžeto projektas parengtas, siekiant finansuoti naujai išryškėjusius ir ilgiau nei planuota trunkančius poreikius bei priemones, susijusias su COVID-19 padarinių mažinimu. Taip pat patobulintame projekte atsižvelgiama į „Naujos kartos Lietuva“ plano numatomas investicijas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo bei kitus finansinius valstybės ir jos gyventojų poreikius.
„Šiandien Seimas pritarė atnaujintam biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pandemijos padariniams švelninti bei mechanizmų, perėjimui į popandeminį etapą, sukūrimui. Taip pat gerėjant ekonomikos atsigavimo perspektyvoms ir keičiantis prielaidoms dėl galimo mokesčių atidėjimų poveikio valdžios sektoriaus finansams, atnaujintos pajamų prognozės. Iš jo matome, jog mažėja valdžios sektoriaus deficitas – numatoma, kad 2021 metais jis sieks 6,9 proc. BVP. Tuo pačiu atnaujintame valstybės biudžeto projekte papildomai atsižvelgėme į geopolitines įtampas ir poreikį išlaikyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo, todėl skyrėme papildomų lėšų ir šiems tikslams“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Papildomos lėšos koronaviruso padarinių valdymui
„Atnaujintame biudžete daug lėšų skiriame socialinės ir sveikatos apsaugos sistemoms, kurios šiuo metu patiria didžiausią krūvį kovojant su COVID-19 pasekmėmis. Taip pat esame numatę lėšų medikų darbo užmokesčio priedams dėl COVID-19 apmokėti, pandemijos metu paveiktiems švietimo, transporto ir turizmo sektoriams“, – sakė G. Skaistė.
Iš viso 2021 metų patobulintame valstybės biudžete numatyta 774 mln. eurų papildomų asignavimų, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas. COVID-19 priemonių finansavimui iš šių lėšų suplanuota skirti 564,4 mln. eurų.
Didžioji dalis šių lėšų, t. y. 253,9 mln. eurų, numatyti sveikatos apsaugos sričiai vakcinų ir vakcinacijos priemonių įsigijimui, sveikatos apsaugos priežiūros įstaigų darbuotojų užmokesčio priedams dėl COVID-19, vaistams, reikalingai įrangai bei laboratoriniams tyrimams.
Socialinei apsaugai suplanuota skirti 238,5 mln. eurų, kurie numatyti ligos, motinystės ir nedarbo socialiniam draudimui bei užimtumo priemonėms: prastovų subsidijoms, darbo paieškos ar ligos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims. Taip pat beveik 72 mln. eurų numatyta skirti kitoms institucijoms, dalyvaujančioms koronaviruso pandemijos valdyme.
Visuomenės poreikiai ir investicijos
Siekiant pagerinti situaciją labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, biudžete papildomai lėšų skirta universalioms vienišo žmogaus išmokoms mokėti (15,3 mln. eurų), neįgaliųjų įdarbinimo priemones finansuoti (2,4 mln. eurų).
Sutelkiant dėmesį į ekonomikos transformaciją užtikrinančias investicijas, patikslintame biudžeto projekte taip pat numatyta 149,3 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijoms bei elektroninėms mokslo duomenų bazėms prenumeruoti (5 mln. eurų).
Dėmesys valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO
Užtikrinant 2,03 proc. BVP nukreipimą gynybai, 20,7 mln. eurų papildomai skiriama Krašto apsaugos ministerijai. Šis sprendimas siūlomas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) atnaujinus šalių BVP prognozes bei drauge su Prezidentūra sutarus didinti resursus saugumui ir išlaikyti Lietuvos respublikos įsipareigojimus NATO Aljansui.
Stiprėjant įtampai pasienyje 15,9 mln. eurų papildomai skiriama pasienio su Baltarusija apsaugos stiprinimui, o siekiant pagerinti infrastruktūrą Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose – Susisiekimo ministerijai papildomai skiriama 1,05 mln. eurų
Paskutiniai biudžeto projekto pokyčiai po antro svarstymo Seime
Po antro biudžeto projekto svarstymo Seime, Vyriausybė svarstė Seimo narių užregistruotus pasiūlymus. Atsižvelgus į dalį pasiūlymų, numatyta papildomai skirti 4,07 mln. eurų:
1 mln. eurų (iki 2 mln. eurų bendroje sumoje) mokyklų pedagogų išeitinėms išmokoms, 2,9 mln. eurų skirti savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesiams dėl padidėjusio pareiginės algos koeficiento ir 172 tūkst. eurų teismams, kuriuose nagrinėjamos su užsieniečių teisine padėtimi susijusios bylos, atsižvelgiant į išaugusį imigrantų skaičių Baltarusijos pasienyje.
Pajamų surinkimas – auga
Kartu, lyginant su balandžio mėnesio projektu, atnaujintame biudžeto projekte didėja numatomos pajamos iš visų pagrindinių mokesčių.
Atnaujintame biudžeto projekte, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, valstybės biudžeto pajamos didėja 613,1 mln. eurų, kurių 382,4 mln. eurų sudaro pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio dėl projektuojamo spartesnio vartojimo augimo ir, tikėtina, mažesnės mokestinės nepriemokos.
Pelno mokesčio pajamos didinamos 38,8 mln. eurų dėl projektuojamo didesnio 2021 metų BVP augimo ir patikslintų prielaidų dėl atidėtų mokėjimų. Akcizų pajamos didinamos 30,2 mln. eurų.
Gyventojų pajamų mokesčio pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus didinamos 232,2 mln. eurų dėl projektuojamo spartesnio darbo užmokesčio fondo augimo 2021 m. Vertinant tik valstybės biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, jos didėja 136,8 mln. eurų.
Pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos 24,9 mln. eurų, įvertinus įmonių priimtus sprendimus dėl šių įmokų mokėjimo už veiklos rezultatus 2020 metais.
Galiausiai, po peržiūrėto pajamų plano ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus padidinimo, finansavimas savivaldybėms didėja 141 mln. eurų, lyginant su gruodį patvirtintu biudžeto įstatymu.
