Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje užtikrina, kad dirvožemio paviršius neliktų atviras rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiais. Taip dirvožemis apsaugomas ne tik nuo vėjo ir vandens erozijos, bet kartu praturtinamas organinėmis medžiagomis bei pagerinama jo struktūra.
Po auginamos pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo įsėti tarpiniai pasėliai taip pat mažina maistinių medžiagų išsiplovimą bei padeda apsaugoti vandens telkinius nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių.
Ūkininkai, deklaruojantys tiesioginių išmokų taisyklių klasifikatoriuje nurodytus atitinkamus augalus, kviečiami prisidėti prie dirvožemio ir vandens telkinių nuo taršos saugojimo. Aplinką tausojantis ūkininkavimas skatinamas KPP paramos lėšomis.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ siekiama po derliaus nuėmimo nepalikti dirvožemio atviro. Pasitelkiant tarpinius pasėlius dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, pagerinama jo kokybė bei apsaugomi vandens telkiniai nuo į juos patenkančių teršalų.
Nuolatos auginant tarpinius pasėlius, taikant kitas dirvožemį gerinančias ir tausojančias agrotechnikas, ateityje galima sumažinti naudojamų mineralinių trąšų kiekius, o tai didžiulė pagalba apsaugant vandens telkinius nuo taršos. Be to, laikina augalija teikia prieglobstį ir maistą daugeliui laukinių gyvūnų.
Įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai
Praėjusiais metais pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pateiktos 824 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 28 225 ha.
Tai viena žinomiausių veiklų, kurią pateiktų paraiškų skaičiumi ir deklaruotu plotu lenkia tik veikla „Ražienų laukai per žiemą“ (pateikta 2 440 paraiškų, deklaruota 34 111 ha). Parama veiklai „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ įgyvendinti skiriama nuo 2018 m.
2020 m. aktyviausiai paraiškas pagal šią veiklą teikė Šiaulių apskrities (141 paraiška), Vilniaus apskrities (128 paraiškos), Kauno apskrities (121 paraiška), Panevėžio apskrities (110 paraiškų) ūkininkai. Tauragės apskrityje buvo pateiktos 66 paraiškos, Klaipėdos apskrityje 62, Utenos apskrityje 60, Telšių apskrityje 47, Marijampolės apskrityje 46 ir Alytaus apskrityje 43 paraiškos.
Nuo šių metų pareiškėjai pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ deklaruotuose plotuose gali prisiimti ir laikytis įsipareigojimų 3 metus (anksčiau šis terminas buvo 5 metai).
Kompensacinės išmokos dydis
Išmoka už tarpinių pasėlių auginimą dalyvaujant veikloje „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur už ha.
Įsipareigojimai
Vykdydami veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:
- po pagrindinio derliaus nuėmimo pasėti tarpinius pasėlius ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (patariama pasėti per savaitę);
- išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d.;
- įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją;
- neganyti gyvulių pagal veiklą deklaruotuose plotuose, neruošti pašaro ir nešienauti;
- nenaudoti augalų apsaugos gaminių, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose.
Augalų, tinkamų paramai gauti pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, sąrašas pateikiamas priemonės įgyvendinimo taisyklių 9 priede. Tai aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, dobilai, vikiai bei minėtų augalų mišiniai ir pan.
Pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ parama teikiama už ne mažesnį kaip 1 ha plotą.
Prioritetinės seniūnijos
Seniūnijos, išskirtos pateikiamame žemėlapyje, patenka į vadinamąją pavojaus vandenų apsaugos zoną ir didelę žemės ūkio naudmenų dalį čia sudaro ariamoji žemė.
Tai reiškia, kad šiose vietovėse tarša lengviau pasiekia mūsų vandenis ir labai svarbu taikyti priemones, kurios gerina vandens telkinių būklę.
Tad, apsodindami savo laukus tarpiniais pasėliais ir neleisdami erozijai ardyti palikto atviro dirvožemio, ūkininkai prisidės prie paviršinių vandens telkinių ir juose gyvenančių rūšių būklės gerinimo, iš dirbamų žemės laukų išplaunamų maisto medžiagų ir augalų apsaugos priemonių kiekių sumažinimo.
