Penktadienis, 25 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Vasiliauskas. Idėjinė A. Sniečkaus klaida

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant

Valdas Vasiliauskas, www.alkas.lt
2021-06-15 01:24:44
10
Paminklas plk. Kaziui Škirpai, Berlyno LAF vadovui ir 1941 m. birželio sukilimo organizatoriui Petrašiūnų kapinėse Kaune | kam.lt nuotr.

Paminklas plk. Kaziui Škirpai, Berlyno LAF vadovui ir 1941 m. Birželio sukilimo organizatoriui Petrašiūnų kapinėse Kaune | kam.lt nuotr.

Padaryti idėjinę klaidą komunistui buvo didesnė nuodėmė nei apsivogti. Ir net stalinietiško sukirpimo komunistas Antanas Sniečkus tokios klaidos neišvengė. Bet idėjinis žymiausio Lietuvos komunisto kluptelėjimas man padėjo atrasti apie Lietuvių Aktyvistų frontą (LAF), 1941 m. Birželio sukilimą, Lietuvos laikinąją vyriausybę vyraujančio priešiško diskurso ištakas, pirminį šaltinį. Neabejotina, kad Sukilimo artėjančios sukakties išvakarėse šio neigiamo diskurso suformuoti stereotipai ir dogmos atgims nauja jėga.

Pirmasis stereotipas 

LAF organizatorius ir idėjinis Sukilimo įkvėpėjas Kazys Škirpa buvo fašistas arba profašistinių pažiūrų… Bet savo įsitikinimais, politine biografija, darbais sunku įsivaizduoti tolimesnį žmogų nacionalsocializmui ir apskritai fašizmui, nei pulkininkas K. Škirpa: Lietuvos savanoris Nr. 1, 1919 m. sausio 1d. su grupele savanorių (tarp kurių buvo vėliau didžiu lietuvių scenos meistru, talentingu dramos teatro aktoriumi tapęs Vincas Steponavičius) iškėlęs Vilniaus Gedimino pilies bokšte Lietuvos Trispalvę, su valstiečiais liaudininkais išrinktas į Steigiamąjį Seimą.

K. Škirpos demokratiniams įsitikinimams buvo nepriimtinos tuo metu pasaulyje populiarios autoritarinės vadizmo, Tautos vado idėjos, todėl, protestuodamas prieš 1926 m gruodžio perversmą, pasitraukė iš kariuomenės ir vidaus politikos, perėjo į diplomatinę tarnybą.

Ir Berlyną pasirinko ne pats, ne iš meilės fašistinei Vokietijai, o buvo valstybės paskirtas Lietuvos ambasadoriumi ir įgaliotuoju ministru pačiu sudėtingiausiu laikotarpiu Europoje, virš kurios jau tvenkėsi II Pasaulinio karo debesys, taip pat esant Berlyno ir Kauno komplikuotiems santykiams (Klaipėdos fašistų teismas Laikinojoje sostinėje, po to Klaipėdos krašto atplėšimas).

Meilė, ištikimybė ir tarnystė Lietuvai net beviltiškomis aplinlybėms komunistinės propagandos buvo perdirbta į tarnavimą fašizmui. Mat ėjo Berlyne ambasadoriaus pareigas ir tada, kai pačios valstybės nebeliko: bendravo su Vokietijos Užsienio reikalų ministerija, atstovaudamas Lietuvai, gindamas jos interesus; tačiau buvo izoliuotas nuo sprendimus priimančių nacių partijos, Reicho (vok. valstybės, imperijos) svarbiausių struktūrų – Reicho kanceliarijos, SS reichsfiurerio H. Himmlerio vadovaujamos SS ir Vyriausios imperijos saugumo valdybos.

Atvirkščiai, dėl planų, nesuderintų su naciais (Hitleris buvo kategoriškai prieš Sukilimą ir Lietuvos nepriklausomybės skelbimą), K. Škirpa pateko visagalio H .Himmlerio žinybos nemalonėn. Slaptosios policijos (gestapo) buvo nuolat sekamas, prasidėjus Sukilimui, uždarytas namų arešte, o vėliau internuotas ir karo pabaigos sulaukęs belaisvų stovykloje. Tai tokia „fašisto“ K. Škirpos karjera fašistinėje Vokietijoje, kuri buvo virtusi jo kalėjimu. Tik Stalino laikais visi vokiečiai buvo vadinami fašistais – nūnai tai būtų baisus vokiečių tautos įžeidimas. Bet lietuviai nesipiktina, kai K. Škirpą vadina „fašistu”.

Antrasis stereotipas

Neva LAF ir Birželio sukilimas buvo vokiečių diriguojamas, sukilėliai, ryšintys baltą raištį su raidėmis TDA (Tautinio darbo apsauga) – nacių parankiniai. Iš tikrųjų sukilėlių ir nacių tikslai ir planai buvo absoliučiai nesuderinami, todėl kalbėti apie kolaboravimą ar bent abipusias simpatijas galima tik dėl neišmanymo arba sąmoningo melo.

LAF, Sukilimo ir jo sudarytos Laikinosios vyriausybės tikslas-Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Ir Sukilimas tai padarė: 1941 m. birželio 23 d. LAF įgaliotinis Levas Prapuolenis per Kauno radiofoną perskaitė Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją. Sukilimas ne tik paneigė melą, kad Tauta pati pasiprašė į Sovietų sąjungą ir atsisakė nepriklausomybės, bet ir paskelbė pasauliui, kad Lietuva išstojo iš Sovietų Sąjungos, į kurią buvo prievarta inkorporuota.

Kai Reichas, ignoruodamas šį faktą, įvedė krašte vokiečių civilinę valdžią (Civilverwaltung), paneigusią bet kokią lietuvių nepriklausomybę. Laikinoji vyriausybė po šešių savaičių darbo prieš savo ir Tautos valią nutraukė veiklą. Pats Ministras pirmininkas Juozas Brazaitis ir dauguma jo kabineto narių nedvejodami atmetė vokiečių pasiūlymą tapti jiems pavaldžiais generaliniais tarėjais.

Trečiasis stereotipas

Su vokiečių okupantais Lietuvoje kovojo tik Maskvos atsiųstos diversinės grupės, raudonieji partizanai, o visa Lietuva, valdoma Civilverwaltung,o, gyveno ramiai ir taikiai. Todėl daugiau kalbama apie lietuvių tautos sovietų okupacijos genocidą ir pokario rezistenciją, kurios šešėlyje lieka antinacinė rezistencija, taip pat lietuvių nuostoliai ir aukos vokiečių okupacijos metais. Žinoma, jos nublanksta prieš holokausto siaubą, nelygintinos su žydų tragedija.

Tačiau nacionalsocializmas lietuvių tautai buvo ne mažiau svetimas, priešiškas ir pražūtingas nei komunizmas. Vokiečiai jau 1941 birželio 28 d. nuginklavo LAF vyrus. O kai LAF, nusivylęs vokiečių okupacine valdžia, nepripažinusia atkurtos nepriklausomybės ir privertusios atsistatydinti Juozo Brazaičio Laikinąją vyriausybę, paskelbė dėl to memorandumą, naciai išvaikė LAF,o LAF įgaliotinį Levą Prapuolenį, pirmą pasirašiusį šį dokumentą, gestapas suėmė ir išsiuntė į Dachau koncentracijos stovyklą.

Nors Hitleris sulaužė Ribbentropo-Molotovo paktą, tačiau, ironška, su vokišku pedantizmu laikėsi pakto slaptųjų protokolų, pagal kuriuos Lietuva jau buvo Sovietų sąjungos dalis( kaip teigiama Berlyno oficialiuose raštuose, „buvusi nepriklausoma Lietuvos valstybė”). Be to, gestapui jau iš pradžių Laikinoji vyriausybė kėlė įtarimų kaip per daug krikdemiška( net penki jos nariai buvo ateitininkai) ir anglomaniška.

Ir iš tikro J. Brazaičiui bei jo bendražygiams pasitraukus į pogrindį, o LAF persiformavus į antinacinį Lietuvių frontą, lietuviškos rezistencijos vienas svarbiausių rūpesčių buvo apsaugoti Lietuvos jaunimą, kad jo vokiečiai nesiųstų į Vakarų frontą kautis su būsimais Lietuvos sąjungininkais. Kai antinaciniam pogrindžiui pavyko sužlugdyti Lietuvos jaunimo mobilizaciją į SS legioną, gestapas smogė nedelsdamas –uždarė universitetus, į Štuthofo konclagerį išsiuntė 44 iškiliausias Tautos asmenybes.

Jų tarpe ir J. Brazaičio Vyriausybės paskirtą Šiaulių apskrities viršininką Joną Noreiką, kurio byloje SD ir Gestapo viršininkas Lietuvoje K. Jaegeris Įrašė: „ vienas iš lietuvių pasipriešinimo vadovų”. Šiauliečiai gali didžiuotis savo miestu: Šiauliai buvo vienas iš antinacinės rezistencijos centrų, kuriame buvo leidžiamas pogrindinis laikraštis „Lietuvos Judas“, skelbiantis Tautos išdavikų, nacių kolaborantų pavardes ir jų juodus ar kruvinus darbus.

Kad lietuviams buvo vienodai atgrasus ir raudonasis, ir rudasis okupantas, parodė generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvos Vietinės rinktinės likimas. 1944 m. per savaitę buvo surinkta apie 20 tūkstančių savanorių, pasiryžusių, kaip ir 1918- 1920 m.,su ginklu ginti nepriklausomybę. Tačiau tik su Lietuvos vėliava ir Lietuvos teritorijoje.

P.Plechavičius nepakartojo generolo Andrejaus Vlasovo klaidos ir atsispyrė vokiečių gundymams stoti į bendrą kovą su bolševizmu. Rinktinė atsisakė prisiekti Hitleriui ir dėvėti Vermachto uniformas. Gestapo atsakas vėl buvo žaibiškas: P. Plechavičius ir jo štabas buvo suimtas, tie „plechavičiukai“ (kaip juos meiliai vadino Tauta), kurie pagal generolo įsakymą nesuskubo pasitraukti ir pasislėpti, buvo sušaudyti arba išsiųsti į tą patį Štuthofą

***

Šį įtakingą, gerai organizuotą antinacinį pogrindį okupuotoje Lietuvoje atidžiai iš Maskvos stebėjo Lietuvos Komunistų partijos vadovas, karo metais įkurto raudonųjų partizanų štabo viršininkas Antanas Sniečkus. Kadangi tuo metu Stalinas jau buvo tapęs Vakarų sąjungininku, A. Sniečkui kilo mintis kovai su bendru priešu pasitelkti ir Lietuvos antinacinį pogrindį. Bet A. Sniečkus dar nuo 1940 m. turėjo iš Baltarusijos atsiųstą ir prie jo pristatytą prievaizdą, LKP CK sekretorių D. Šupikovą, kuris ir nurodė baisų idėjinį lietuvių komunistų vedlio paklydimą.

Cituoju Kremliaus emisaro D. Šupikovo žodžius iš Vytauto Tininio knygos „Sniečkus. 38 metai valdžioje”: „Prieš vokiečius nusiteikę lietuviai, tačiau neremiantys sovietinių partizanų-tai buržuaziniai nacionalistai, o su jais negali būti jokių ryšių, jokių kompromisų, politinių ar operatyvinių kombinacijų ir pan. Pirmiausia – jie sovietų valdžios priešai, todėl turi būti sutriuškinti kartu su vokiečiais”.

Štai ta paradigma, net iki šiol lemianti 1941m. Birželio sukilimo, Lietuvos laikinosios vyriausybės, rezistencijos herojų ir aukų vertinimą. Visi, kas buvo ne su Maskva,- fašistai, todėl turi būti kartu su jais sutriuškinti, pribaigti. Kadangi viename maiše su vokiečiais, tai atsakingi ir už baisiausią nusikaltimą žmoniškumui – holokaustą. Jeigu patys neprisidėjo, tai nepakankamai garsiai protestavo, tylėjo(pabandytų kas protestuoti- pagal III Reicho teisę gestapas ir SD buvo virš įstatymo, žmonės dingdavo visam laikui be teismo, tyrimo ir net kaltinimo).

Šia paradigma ilgus dešimtmečius vadovavosi ir vadovaujasi KGB, planuodamas savo „aktyvias priemones”( dezinformaciją, klastotes), neva tiriančias nusikaltimus prieš žydų tautą ir persekiojančias karo nusikaltėlius, tačiau realiai trinančias ribas tarp kaltų ir nekaltų, juodinančias, kompromituojančias laisvės kovų herojus, lietuvių emigracijos veikėjus, Vakarų akyse juos paverčiant „politiniais lavonais”. Žydų masinės žudynės pasitelkiamos ne teisingumo vykdymui, o politinei kovai.

KGB dezinformacijos operacijų, siekiančių demokratinio pasaulio akyse diskredituoti, sukompromituoti lietuvišką rezistenciją, taikiniais buvo jos smboliai – Juozas Brazaitis, Kazys Škirpa, Jonas Noreika-Generolas Vėtra, Juozas Lukša-Daumantas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Tautos patriotines jėgas, Lietuvos (kaip nūnai ir Ukrainos) nepriklausomybės gynėjus pravardžiuoti ne tik buržuaziniais nacionalistais, bet ir fašistais – sovietinės propagandas ir istoriografijos klasika. Net šiuolaikiniai Kremliaus modernių informacinių karų strategai nieko geriau nesugalvojo, kaip vokiečių okupaciją ir jos metu įvykdytus žvėriškus nusikaltimus sujungti į bendrą neišardomą diskursą su antikomunistinėmis jėgomis, kovojusiomis už Lietuvos nepriklausomybę. Todėl Raudonosios armijos Lietuvos ”išvadavimui“ iš vokiškųjų okupantų ir sovietų valdžiai priešinosi tik nepribaigti vietiniai fašistai. Jau ir lietuviškos propagandos (žiniasklaidos) frontuose vis dažniau šmėžuoja „naciai’ ir „naciukai”.

Naujausias karikatūriškas informacinio karo aktas: A. Lukašenkos ištrauktas iš KGB dezinformacijos šiukšlyno kaltinimas Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui dėl dalyvavimo holokauste. Tai jau groteskas, iš kurio galime skaniai pasijuokti.

Bet juokas nebeima, kai tokiais kaltinimais Juozui Brazaičiui, K. Škirpai, Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai net iki šiol svaidosi žymūs Lietuvos intelektualai, patyliukais pritaria ir Vilniuje reziduojantys Vakarų ambasadoriai. Ar mes galime juoktis iš paranojiko diktatoriaus, jeigu patys net per trisdešimt nepriklausomybės metų nepajėgiame išsivaduoti iš Maskvos primesto nuodingo diskurso, tarytum sugerto su motinos pienu: „Pirmiausia- jie sovietų valdžios priešai, todėl turi būti sutriuškinti kartu su vokiečiais.”

1941 m. Birželio 23-osios sukilimo, Laikinosios vyriausybės, antinacinės rezistencijos, kaip ir pokario laisvės kovų ašis buvo Lietuvos nepriklausomybė. Tai buvo Tautos krauju pasirašytas liudjimas pasauliui, kad ji 1940 m. buvo okupuota, o ne pati pasiprašė į sovietinių tautų šeimą. A. Sniečkaus prižiūrėtojas išsyk suvokė grėsmę kertiniam Maskvos melui, neigiančiam Lietuvos okupaciją, todėl nurodė, kad šis Tautos liudijimas turi būti nedelsiant sunaikintas, ištrintas iš istorijos. Ir jis naikinamas, trinamas iki šiol.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas
  2. V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana?
  3. V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“
  4. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  5. V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas
  6. V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė
  7. V. Vasiliauskas. KGB klasika
  8. A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių
  9. V. Vasiliauskas. Neišgydoma priklausomybė nuo priešo
  10. V. Vasiliauskas. KGB legiono 25-metis nepriklausomoje Lietuvoje
  11. V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje (nuotraukos, video)
  12. V. Sinica. Per toli, per vėlai
  13. V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  14. K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas
  15. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Adeimantas says:
    4 metai ago

    Aciu uz tiesa !!!

    Atsakyti
  2. Antanas says:
    4 metai ago

    Ačiū autoriui už nuostabų straipsnį! Būtų labai šaunu šias autoriaus mintis paskelbti užsienio spaudoje. Bet kas tuo užsiims…

    Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    „Bet juokas nebeima, kai tokiais kaltinimais Juozui Brazaičiui, K. Škirpai, Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai net iki šiol svaidosi žymūs Lietuvos intelektualai“. NE, intelektualai tokiais kaltinimais nesisvaido. Svaidosi visokie, bet tik jau ne intelektualai.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Manau, kad tai – užslaptinti 75 metams “buvę”.

      Atsakyti
      • O kur ,,mokantys gyventi" says:
        4 metai ago

        jų palikuoniai, iš visų jėgų ir kimbantys į valstybės vairą, LRK, teisę, savo tėvų ar senelių mundurų švarinimą?

        Atsakyti
  4. Žemyna says:
    4 metai ago

    Partizanai – SAVO žemėje prieš užpuolikus kovoja.
    Lietuvos (t.y., ne RU) žemėje ,,raudonieji partizanai” buvo NE partizanai, o tokių pat, kaip ir vokiečiai, okupantų diversantai, teroristai, dar nežinia, ko iš tiesų labiau siekę – ar su vokiečiais kautis, ar kovotojais su vokiečiais apsimetus, kuo daugiau vietos gyventojų išnaikinti ir įbauginti. Vietos gyventojus liaudies priešais pavadinę, nebent save ta liaudimi laikė? Po tokių kovotojų išpuolio vieną sykį tik per atsitiktinumą liko gyvas mano uošvis, važiavęs traukiniu pas savo mamą…

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Taip, gerb. Žemyna, jie nebuvo jokie partizanai. Jie buvo sovietiniai diversantai. Partizanai buvo tie, kurie vienaip ar kitaip kovojo prieš Lietuvos okupantus – prieš vokiečius, prieš sovietus, prieš Armiją krajovą.

      Atsakyti
  5. Vilna says:
    4 metai ago

    Birželio 23-osios Tautos sukilimo klausimo atveju užsiimti atskirų asmenų gynimu – “švarinimu”, tai reiškia eiti Lietuvos priešų primestu, pakištu keliu, kuris, suprantama, negali būti nieku kitu, o klystkeliu.
    Akivaizdu, kad apie 30 tūkst. Birželio sukilėlių, iš kurių apie 2 tūkst. žuvo, atliktas valstybinės Nepriklausomybės atkūrimas prilygsta Tautos kaip suvereno veiksmams, kuriuos, atsižvelgus į padėtį, nėra pagrindo matyti neteisėtais.
    Sukilimo rezultatas yra teisinis – Nepriklausomybės atkūrimas de fakto ir jos paskelbimas de jure yra Tautos – visos Lietuvos – kaip valstybės suvereno gyventojų sukilimo rezultatas. Pats suverenas šio rezultato deramo turinio ir statuso aktu niekaip nėra paneigęs, jis galioja iki šiol. Kad taptų jis demokratiškos valstybės aprobuotu valstybės aktu – yra būtina Seimui jį patvirtinti. To ir reikalautina iš Seimo minint pergalingo Sukilimo 80-metį. Mat, Seimui atlikus jo patvirtinimą, Sovietų 1940 m. liepos 21 d atliktas Lietuvos valstybės inkorporavimo į Sovietų sąjungą sprendimas netektų juridinės galios – taptų niekiniu jau nuo 1941 m. birželio 23 d. Tuo būtų suduotas smūgis visam Sovietų skelbiamam pokariniam Lietuvos valdymo teisėtumui, visiems Lietuvos gyventojų trėmimo, naikinimo vykdytiems veiksmams.
    Čia minimi asmenys, žinoma, turi būti ginami, tačiau tai turi būti vykdoma nesiejant su Birželio 23-osios rezultatų vertinimu. Tai atskiras istorinis klausimas.

    Atsakyti
  6. Mclaud says:
    4 metai ago

    Šiaip kažkokia istorija su Adamkievičium buvo iškilusi ne dėl holokausto, o dėl dezertyravimo iš Sedos mūšio. Galbūt, netgi arkli su vežimu iš valstiečio prichvatizavo.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Pats matėte ar viena boba pasakė?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Elektra
Energetika

II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

2025 07 25
Sraigtasparnis
Lietuvoje

VSAT pristatė naujus orlaivius

2025 07 25
Baltijos jūros krantų stebėsena
Gamta ir ekologija

Paskelbti Baltijos jūros krantų pokyčių stebėsenos rezultatai

2025 07 25
Skuodo gasirinės atidarymas
Lietuvoje

Skuodo ugniagesiai įsikūrė atnaujintoje gaisrinėje

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kas dirigentas? apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Rimgaudas apie Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo
  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi
  • Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?
  • Iš pareigų traukiasi AAD direktorius
  • Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

Kiti Straipsniai

Vanago Lieuva

A. Ramanauskas-Vanagas įkvepia Lietuvos žmones – valia gintis ir remti Ukrainą kovoje prieš okupantus

2025 07 19
Trampas, „Patriot“ raketos, Ukraina

D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą

2025 07 16
Donaldas Trampas

Trampas žada smogti iš toli?

2025 07 14
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygos apie Birželio sukilimą pristatymas

2025 06 08
Dovilė Šakalienė

D. Šakalienė pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Kas dirigentas? apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Rimgaudas apie Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo
  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
5 naudingos mobilios programėlės nepamirštamai ir smagiai vasarai

5 naudingos mobilios programėlės nepamirštamai ir smagiai vasarai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai