DI technologija grįstas automatizuotos kepenų diagnostikos sprendimas, naujoviški akiniai žmonėms su regėjimo sutrikimais, in vitro diagnostinis prietaisas arba išmanusis jausmų valdymo padėjėjas – tai tik keletas iš „EIT Health InnoStars Awards“ apdovanojimų pusfinalio naujovių, dalyvaujančių „EIT Health“ programoje, skirtoje pradedantiems startuoliams iš Vidurio, Rytų ir Pietų Europos regionų.
Dėl kilusios pandemijos šiemet „EIT Health InnoStars Awards“ apdovanojimus pasiekė rekordinis kiekis naujų sumanymų. Šių metų renginyje, svarbiausius sveikatos apsaugos iššūkius sprendžiančių ir ligonių savijautą bei patogumą siekiančių pagerinti komandų skaičius išaugo 47 proc.
Tarp 15 atrinktų komandų: trys iš Italijos, po dvi iš Ispanijos, Rumunijos, Portugalijos ir Vengrijos bei po vieną iš Graikijos, Lenkijos, Estijos ir Lietuvos. „InnoStars“ apdovanojimai – viena konkurencingiausių „EIT Health“ skatinamųjų programų, skirtų pradedantiesiems, prototipą arba minimalų galimybių gaminį (angl. Minimum Viable Product) jau sukūrusiems startuoliams.
Pusfinalio dalyviai gaus po 25 tūkst. eurų vertės išmaniųjų pinigų, kuriuos skirs verslo vystymo mokymams bei pasaulinio lygio žinovų mentorystės sesijoms. Dešimt geriausiai pasirodžiusių komandų pateks į finalą, kur pristatys savo sumanymą tarptautinei komisijai ir galės laimėti iki 25 tūkst. eurų gaminio arba paslaugos pristatymui rinkai.
„Kiekvienais metais „InnoStars“ apdovanojimai privilioja pažangiausius medicinos, biotechnologijų ir skaitmeninės sveikatos sprendimus, kurie gali padėti įveikti svarbiausias sveikatos apsaugos problemas ir pagerinti ligonių gyvenimo lygį.
Šiemet pastebimas dar didesnis susidomėjimas. Pandemija paskatino naujų sumanymų atsiradimą ir suteikė naujovių kūrėjams motyvacijos žengti į priekį. Dažnai raktas į sėkmę yra ambicingų komandų aprūpinimas verslo įgūdžiais ir naudingais ryšiais bei pagalba, siekiant tarptautinio pripažinimo.
Būtent tuo mes ir užsiimame“, – pabrėžė „EIT Health InnoStars“ regioninės naujovių programos (RIS) verslo plėtros vadovas Tamas Bekasi. „Per pastaruosius penkerius metus „InnoStars“ apdovanojimai padėjo dešimtims komandų iš prototipo žingsnio pasiekti rinką. Geriausios komandos gavo finansavimą, pavojaus kapitalo atstovų susidomėjimą ir sugebėjo išplėsti vystomą verslą“, – pridūrė T. Bekasi.
2021 m. „EIT Health InnoStars Awards“ apdovanojimų pusfinalio dalyvių gretose – ir Lietuvos komanda „Liverinn“. „Liverinn“ vysto dirbtiniu protu pagrįstą automatizuotos kepenų diagnostikos sprendimą – kepenų diagnostikos tyrimas šio sprendimo pagalba gali būti atliekamas vos per kelias sekundes.
Ši technologija padeda ir tiksliau nustatyti funkcinį kepenų tūrį, greičiau diagnozuoti kepenų ligas. Kartu su „Liverinn“ pusfinalyje – ir tokios komandos, kaip „ScolioSense“ (Graikija), „PhotoBioCure“ (Lenkija), „T-Control“ (Ispanija) ir daug kitų.
Be finansinių apdovanojimų, nugalėtojams taip pat bus suteikta galimybė užmegzti ryšius su galimais investuotojais iš „EIT Health investuotojų tinklo“, bendradarbiauti su EIT Health gyvųjų laboratorijų (angl EIT Health Living Labs) ir testavimo vietų (angl. test beds) tinklu.
Be išvardintų komandų, „EIT Health“ suteiks 4 tūkst. eurų vertės mentorystės paramą dar 20 startuolių. Daugiau apie „InnoStars Awards“ apdovanojimus skaitykite čia.
Pilną visų atrinktų komandų sąrašą galite rasti čia.
Net ir įvairiausius popierius pildant galima daug paprasčiau ir greičiau tvarkytis. Pvz., austrų gydytojų pažymose, ligos istorijose ir pan. popieriuose nerašoma ilgiausių sakinių – jie gatavai išspausdinti blanke, reikia tik paukščiuką ,,patupdyti”, pabraukti. užbraukti> O mūsų gydytoją ilgiausią sakinį rašo, gaišta, nors tai yra vienas iš būdingų simptomų. kam reikia rašyti, jog galva plyšta iš skausmo, jei retam hipertonikui jos neskauda. Vienas gaišta rašydamas, vėliau kitas skaitydamas, o ligonis vis laukia nesulaukia, kada juo pačiu užsiims. Vat, jei niekada neskaudėtų, tai jau keista – į tai reikia atkreipti dėmesį – įrašyti. Vien tai sutvarkius – nesvarbu, popieriuje ar kompiuteryje, – jau daugiau laiko liks ligoniui ir jo ligai, sutrumpės eilės.
O receptai, siuntimai tyrimams, pas gydytoją specialistą, jeigu šios ligos gydymo algoritme yra surašyta, kokiais vaistais turės būti gydomas, kokius ir kiek kartų per metus atlikti tyrimus, kiek kartų per metus pasirodyti specialistui? Taigi įsirašo žmogus į kalendorių ir atlieka, kas nurodyta. Į vaistinę atėjo, o ten jo LK paskyroje mato, jog tai algoritmu nustatomi vaistai bei jų dozės (taigi, gydytojas čia net ,,ne prie ko”). Ar tyrimo atėjai – kortelėje medikas mato, kokie tyrimai būtini atlikti. Kai ateis laikas – bus pakeistas vaistas, dozės, tyrimai, tai rgi ras kortelėje. Kai programa bus taip sudaryta, kad kiekvienas specialistas matys tik jam reikalingą ligos istorijos dalį, tai ir pavojaus asm. paslaptims nekils. O dabar ta ,,duomenų apsauga” tarnauja tik tyčiojimuisi iš ligonio, apkraunant jį važinėjimu iš vienos med. įstaigos į kitą ir popieriukų rankiojimu. Vis neišlipam iš anų laikų darbo stiliaus – atnešk man iš ten spravką, jog tau čia nužna sprafką. Ir visa tai pergalingo kompiuterijos žingsniavimo į galutinę neaišku ko pergalę eroje …