Rinktis kuo pigesnį indų ploviklį ar brangesnį, bet palankesnį aplinkai? Teirautis būsimo darbdavio, kokiais būdais įmonė užtikrina palankiausią žaliavų tiekimą, ar domėtis vien savo darbo funkcijomis ir sąlygomis? Važiuoti į darbą dviračiu ar automobiliu – ir, beje, gal jį jau pirkti elektrinį?
Anot finansų sektoriaus žinovų, tvarūs pasirinkimai turi tapti kiekvieno iš mūsų asmeninės darbotvarkės dalimi. Tuomet galima tikėtis sklandaus žaliųjų finansų – tvaraus finansavimo ir finansų paslaugų sistemos, kuri atitinka Europos žaliojo kurso reikalavimus, – įgyvendinimo valstybės ir kontinento mastu.
Apie tai šiandien diskutuota Lietuvos bankų asociacijos (LBA) surengtoje nuotolinėje konferencijoje „Žalieji finansai: nuo strategijos prie praktikos“, kurioje įžvalgomis ir praktine patirtimi dalijosi per 10 finansų sektoriaus žinovų – institucijų bei verslo įmonių vadovų, ekonomistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.
Europos žaliasis kursas jau įgauna konkrečių strateginių tikslų, kreditavimo bruož bei finansų gaminių pavidalą, o pats pokytis savo reikšme prilyginamas pramonės revoliucijai. Todėl, anot praktikų, itin svarbu užtikrinti ne tik visų visuomenės grupių įtraukimą į šį vyksmą, bet ir vartotojų švietimą tvarumo ir klimato kaitos klausimais.
Nauda – neiškart
Anot konferencijos sumanytojos, LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, renginį paskatinusi europinės darbotvarkės dalis – Europos žaliasis kursas – yra istorinės reikšmės siekis. „Įsipareigojimas tapti pirmuoju klimatui neutraliu kontinentu reiškia daugybę iššūkių mums visiems, – pabrėžė ekonomistė. – Koks tikrasis jo mastas, visa apimtimi patirsime bent po kelerių metų.
Žaliasis kursas atsilieps valstybių politikai, verslo kreditavimui, mūsų kasdieniams vartojimo įpročiams įvairiose kasdienėse srityse, netgi dabartinių mokinių profesijos pasirinkimui ir darbo rinkos galimybėms.“
Konferencijos dalyvius pasveikinęs Europos investicijų banko prezidentas dr. Verneris Hojeris (Werner Hoyer) pabrėžė, kad perėjimas prie nulinės emisijos, jo deramai nesuvaldžius, gali sukelti poliarizacijos ir visuomenės nelygybės pavojų. „Pokyčiai privalo nuo pat pradžių būti integruoti, užtikrinant visuomenės sanglaudą bei bendrumą viso proceso metu.
Tam reikia aktyvaus palaikymo ir paramos, sudarant žmonėms sąlygas pasinaudoti naujovių atveriamomis galimybėmis bei valdant lūkesčius“, – teigė jis.
Padės ir Europos Sąjunga
Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, konferencijoje teigė, kad ilguoju laikotarpiu žalioji pertvarka neabejotinai duos daug naudos Lietuvos ir ES ekonomikai. Tačiau pirmiausia jai prireiks didelių investicijų bei visų rinkos dalyvių, valdžios institucijų sumanymų ir pasitikėjimo šia ES kryptimi.
„Europos Komisija yra pasirengusi padėti šalims suteikti finansinių galimybių paspartinti žaliąją pertvarką ir įgyvendinti aplinkai draugiškesnę energetikos, transporto ir kitų sektorių reformą.
Gegužės 14 dieną Lietuva oficialiai pateikė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Europos Komisijai, kuriame numatytos reformos ir investicijos, kurių bendra vertė yra apie 2 mlrd. EUR investicijų.
Apie 37 proc. šių lėšų bus skirta būtent žaliosioms reformoms įgyvendinti“, – sakė V. Sinkevičius.
Tačiau vien tik ekonomikos reformomis Žaliasis kursas neapsiribos. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžė, kad klimato kaitos mažinimo procesas apims ir technologinius pokyčius, ir socialinių normų transformaciją, net reputacinius dalykus.
Finansų sektorius – pokyčio dalis
Konferencijoje dalyvavę Lietuvos finansų sektoriaus įmonių atstovai buvo vieningi – ekonomikos žalinimo procesas jau yra įsibėgėjęs ir dabar svarbu keliauti drauge su šia banga, ypač ryškiai stebima versle.
„Bankai užims vieną pagrindinių vaidmenų ekonomikos transformacijos kelionėje ir šis procesas jau yra prasidėjęs. Be to, kad bankai žalumo link perskirstys savo kapitalą, jie taip pat atliks svarbų pagalbininkų vaidmenį konsultuodami verslą, dalindamiesi patirtimi.
Tvarūs ir aplinkai draugiški verslai ateityje turės labai didelį konkurencinį pranašumą”, – tvirtino Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė ir paskirtoji SEB banko vadovė.
Pastaruoju metu tampa vis labiau aišku, kad verslo žalinimo banga pakilo į tokį lygį, jog galime arba plaukti su ja, arba būti šios bangos nublokšti, mano „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė. „Instituciniai ir jaunesnės kartos mažmeniniai investuotojai vis aktyviau domisi tvariomis investicijomis ir jos pamažu taps standartu.
Klimato kaita bus vertinama kaip investicinis pavojus, o investuotojams bus svarbu ne tik kokią grąžą jie uždirbs, bet ir kokį poveikį aplinkai turės jų investicijos“, – konferencijoje pabrėžė žinovė.
Sparčiai besivystančio finansų sektoriaus kasdienybėje jau galima rasti analogijų šiuo metu stebimam žalinimo procesui. „Neabejoju, kad palaipsniui visi rinkos dalyviai turės atitikti tam tikrus žalumo bruožus. Galime šį procesą palyginti su pinigų plovimo prevencijos srities vystymusi.“ – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.
„Šiuo metu tiek verslas, tiek fiziniai asmenys jau yra praktiškai susidūrę su pinigų plovimo apsaugos procesais. Vyraujantis supratimas, kam ir kodėl reikalinga, pavyzdžiui, kliento pažinimo anketa, yra daug didesnis negu prieš kelerius metus, kai ši sritis tik formavosi.“
Tai – pirmoji tokia LBA konferencija ir asociacijos sumanyto šviečiamojo projekto „Žaliasis mėnuo“ dalis. Birželį LBA taip pat rengia pokalbių ciklą su finansinio raštingumo bei verslumo žinovais ir moksleiviais apie tvarius jauno verslo sumanymus.
