Pirmoji dviračio avarija užfiksuota 1842 m., kai kalvis iš Anglijos miestelio partrenkė į kelią netikėtai išbėgusį berniuką. Nuo to įvykio prabėgo daugybė metų, dviratis smarkiai patobulėjo, tačiau šią transporto priemonę vairuojantys į eismo įvykius patenka ir dabar.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) 2019 metais ištyrė 9 eismo įvykius, kuriuose žuvo dviratininkai (iš viso Lietuvos kelių policijos tarnyba 2019 m. užfiksavo 322 eismo įvykius, kuriuose buvo sužeisti ar žuvo dviratininkai). 2020 metais šis skaičius išaugo iki 15 eismo įvykių, kuriuose žuvo dviratininkai (iš viso Lietuvos kelių policijos tarnyba 2020 m. užfiksavo 400 eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti ar žuvo dviratininkai). Didžioji dalis jų įvyksta užmiestyje, tačiau taip pat daugėja eismo įvykių, į kuriuos dviratininkai patenka miestuose.
LTSA tyrėjų komanda pasidalino eismo įvykių, kuriuose žuvo dviratininkai, pagrindinėmis priežastimis ir primena, kokių taisyklių turi laikytis šią transporto priemonę vairuojantys.
„Dviratis daugeliui mūsų yra transporto priemonė, kurią pirmiausią išmokstame vairuoti ir išmokstame visam gyvenimui. Juo važinėjame laisvalaikiu, sportuojame. Jam nereikia degalų, jis neteršia gamtos, yra neskausmingas piniginei, dviratininkui nebaisios piko valandos. Tačiau, statistika rodo, kad dviratį vairuojantis žmogus pamiršta, jog jam taip pat galioja kelių eismo taisyklės“, – sako LTSA Tyrėjų komandos specialistė Karolina Klimkevičienė.
Anot jos, išskiriamos kelios rizikingiausios situacijos, dažniausiai atsikartojančios LTSA ištirtuose eismo įvykiuose:
– Vairuotojo neblaivumas
„Dviratis yra pakankamai saugi transporto priemonė, gal todėl jo vairuotojai nesibodi vairuoti būdami neblaivūs. Tačiau alkoholio pavartojusio žmogaus veiksmai yra nekoordinuoti, reakcija sulėtėja, todėl dažnai dviratininkai tiesiog netikėtai išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, netinkamai įvertina atstumą iki transporto priemonės važiuojančios pagrindiniu keliu ir pan. Be to, visuose mūsų tirtuose eismo įvykiuose, kuriuose dviratininkas buvo neblaivus, važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi jis nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės“, – komentuoja K. Klimkevičienė.
– Saugumo neįvertinimas
„Pastebime, jog kelyje dviratininką dažnai kliudo krovininė transporto priemonė. Taip nutinka dėl krovininės transporto priemonės aklųjų zonų. Jose esančių kitų transporto priemonių krovininio automobilio vairuotojas nemato. Todėl dviratininkas visuomet turi įvertinti, ar saugu kirsti kelią. Ypatingai tuomet, kai kerta važiuojamąją kelio dalį, kai kertami išvažiavimai iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės“, – pasakoja tyrėja.
Tam, kad dviratininko kelionė būtų saugi, derėtų atminti kelis patarimus:
– kirsdami važiuojamąją kelio dalį, įsitikinkite savo saugumu:
– dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
– dviračių vairuotojai kirsdami važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, privalo nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį dviratį vesdami.
– žalias šviesoforo signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais, tačiau dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
– dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam asmeniui šalmas rekomenduojama· kai dviračiu važiuojama važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui privaloma vilkėti liemenę ir turi degti dviračio žibintai.
– dviračiu vežamas krovinys, pakabintas ant dviračio vairo, įtakoja dviračio valdymą. Daiktus vežti derėtų bagažui pritaikytose vietose: ant dviračio bagažinės, kuprinėje ir pan. ir tik tinkamai pritvirtintus.
– elektrinių paspirtukų vairuotojams galioja tokie patys KET reikalavimai, kaip ir dviračių vairuotojams.
„Važiuodami dviračiu ne tik atidžiai stebėkite kelią, bet ir klausykite, kas vyksta aplinkui. Pastaruoju metu stebime vis daugiau žmonių, kurie dviračiu ar paspirtuku važiuoja su ausinukais ausyse. Saugiai kelionei to nerekomenduojame“, – pasakojimą baigia LTSA specialistė.