Šventė „Kaunui – 613“ gegužės 22 d. Vilijampolėje, ant „Veršvų“ piliakalnio, nacionalinę vertę turinčio ir valstybės saugomo paminklo, vyko ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 m“. garbei skirtas renginys.
Kauniečiai, svečiai ir menininkai nepaisydami pavasariško lietaus rinkosi į šventę 37 metrų aukštyje ant piliakalnio, prie degančio aukuro, kur pasveikinimas Kaunui prasidėjo valstybės himnu. Lietuvos Respublikos Seimo narys Dr. prof. Valdas Rakutis pasidalijo miesto istorijos įžvalgomis „Nuo senosios Kauno pilies iki Laikinosios sostinės“.
Eiles apie mylimą Kauną deklamavo „Kauno „Veršva“ bendruomenės Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė poetė Teresėlė Varnagirienė.
Kauno miesto 2020 m. išrinkta nusipelniusia kauniete LSMU prof. Jūratė Jankauskienė atvykusi į šventę sveikino miestiečius visiems brangia „Kaunas – 613“ gimtadienio proga ir linkėjo drauge susitelkus siekti bendro tikslo asmeniniais ar kolektyviniais darbais, žiniomis, kultūros sklaida ir menine kūryba garsinant Kauno miestą, siekiantį Europos kultūros sostinės vardo 2022 m.
Dėkojo visiems prisidėjusiems prie jos išrinkimo metų kauniete, pažadėjo dar labiau tarnauti bendrajam miesto tikslui, visuomenės gerovei ir žmonių sveikatai.
Renginio dalyviai sveikino ją, teikė gėles, išsakė gražiausius linkėjimus. Prof. Jūratė Jankauskienė būdama Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir daugelio kitų organizacijų nare yra parašiusi daugelį mokslinių knygų, straipsnių ir pati yra gamtos apdovanota įvairiais tapybos, muzikos ir poezijos kūrybos talentais.
Klausytojams skaitė eilėraščius – „Kudikėlis“, „Žodis“ ypač sudomino eilėraščio posmai apie ištartą Žodį: „jo galią tarsi nektarą, žodžių žiežirbas, kurios giliai, giliai širdy jos virpa, kad siela prisipildytų ramybės, širdis pajaustų gilų jausmą, o lyrikoj jaunystės auksaspalvės svajonių džiaugsmo varpas gaustų“…
Šaunioji pensininkų klubo „Berželis“, kapela „Šaltinis“ pirmininkė Birutė Antanina Liutvinskienė pristatė savo dešimties narių kolektyvą, kurie nežiūrint darganoto oro dainavo, grojo, dūdas pūtė, gera nuotaika džiugino nuo lietaus sušlapusiems, bet nepraradusiems puikios nuotaikos į šventę susirinkusiems dalyviams.
Šventę sveikino Akademinės asociacijos „Consilia academica“ pirmininkas akademikas Leonardas Kairiūkštis į šventę atvykęs su Muravos bendruomenės centro pirmininke Vida Jasaityte, sveikino renginio dalyvius su miesto gimtadieniu „Kaunas – 613“ kaip ypatinga švente ant „Veršvų“ piliakalnio, kurio istoriją knygoje „Baltai priešistoriniais laikais“ aprašė lietuvių kilmės JAV archeologė Marija Gimbutienė ir kurios 100-ųjų gimimo metinių proga Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus paskelbė Marijos Gimbutienės metais.
Drauge su VDU „Consilia academica“ ir “Kauno Veršva“ bendruomene surengsime mokslinę konferenciją ir plačiau kalbėsime apie „Veršvų“ piliakalnį ir Smetonos laikais archeologiškai tyrinėtą vieną seniausių ir istoriškai ne tik Kaune žinomą „Veršvų“ piliakalnį ir turtingą įkapėmis „Veršvų“ kapinyną.
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, poetė Virginija Rukšienė atvykusi į šventę pasveikinti miesto gimtadienio Kauno rajono poeto, Leono Milčiaus – Lietuvos nepriklausomybės akto signataro parašytu eilėraščiu „Kauno kaštonai“:
Kauno kažtonų žvakės vėlei žėri
Per dieną ant šakų aukštai aukštai iškeltos.
Užeis lietus ir pūs stipresnis vėjas,
Jos neužges, tik sulinguos ugnelės baltos.
————————————————-
O gal kaštonai žino gražią Kauno šventę
Ir siunčia debesis savųjų dovanų?
Jau šiandien, gegužės 22-ąją,
Jam 613 metų istorinių, šaunių.
Žydėk, gyvuoki, Lietuvos širdie,
Ant Nemuno, Neries žalių krantų.
Nors aš toliau, šalia Nevėžio gyvenu,
Kaip kiekvienam, esi brangus man Tu.
Šventės dalyvis Dr. prof. Aleksandras Vitkus „Kaunas – 613“ proga atvyko pristatyti ir pačią naujausią 2021 m. UAB Eurispauda išleistą knygą, surinktą ir parašytą su Valdu Valiūnu „Kauno geto policininko Šabelio Zilberkveito Dienoraštis“.
„Tai kraupi geto priešistorija, visi užgniaužę kvapą klausėme profesoriaus išsamaus pasakojimo apie skaudžią Kauno žydų likimo dalią. Knygas išgraibstė, vieną jų padovanojo „Kauno „Veršva“ bendruomenei ir kita, Seimo nariui prof. Valdui Rakučiui.
Pasveikinti Kauno gimtadienio šventės ant „Veršvų“ piliakalnio atvyko ir Lietuvos žaliųjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė palinkėjo solidarizuotis palaikant nuo seno lietuvių tautos puoseliejamus šeimos papročius ir kvietė dalyvauti akcijoje už tradicines šeimas su žaliųjų sąjungos bendruomene.
Šventės proga „Kauno Veršva“ bendruomenei padovanojo Vyčio vėliavą.
Renginio metu sveikinimai, poezija ir kapelos „Šaltinis“ nuostabios melodijos keitė viena kitą keldamos dalyvių nuotaiką.
Renginio pabaigai vainikuoti Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir Vydūnų draugijos narė, 7-ių poezijos knygų autorė Ona Jakubonienė perskaitė savo kūrybos istorine tema eilėraščius: „Tu mano Lietuva“ ir „Miesto panorama“, pastarąjį šiai šventei sukurtą tarsi himną:
Ir vėl gimtadienis tavasis – Kaune!
Tu toks dar jaunas, žingeidus…
Tavieji žmonės ir stato ir kuria,
Kad amžiams liktum jaunas ir veržlus.
Nuo kalvos Aleksoto atsiveria miesto vitražas.
Giliai širdyje jis primena istorijas senas.
Bažnyčių bokštais, senamiesčio erdvės viražais –
Atskleidžia ir išryškina tą kintamumą mūs būties…
Senasis Nemunas savan glėbin priėmęs Nėrį,
Tarsi galiūnas, saugantis šio miesto aureolę…
Senąsias gatveles, blausiai apšviestą erdvę –
Įprasmintą tą išmintį kartų, gyvenusių kadais…
O aikštės grindiniu čia tiek kartų praėjo ir išnyko…
Jie mynė akmenis grublėtus, žvangino kardais…
Čia jų būvimas, egzistavimas raštuos išliko,
Ir nesunyks jau niekada, apie kartas, gyvenusias kadais…
Ir liks jos dainose, legendose ar padavimuose,
Primins garbingas protėvių kovas,
Bylos apie nemirtingųjų ainių žygius, atsidavimą…
Dėkingi būkime už viską, ką turime šiandien, ryt ir visados…
Grojant kapelai „Šaltinis“ ir kviečiant bendrai dainai „Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos“ Kęstučio Vasiliausko žodžiais ir muzika „Kauno „Veršva“ bendruomenės pirmininkė dėkojo šventės dalyviams už malonų ir prasmingą bendravimą, meno kolektyvui už skambias melodijas ir gerą ūpą ir pabūvimą drauge švenčiant Kauno miesto gimtadienį.
Šia proga ji padovanojo meniniam kolektyvui ir svečiams šios bendruomenės nario, rašytojo ir poeto Gintauto Labanausko poezijos knygeles „Išgirsti tylą“ ir „Išminties krislai“ ir pakvietė vėjo ir lietaus nugairintus šventės dalyvius drauge pasivaišinti karšta nuo piliakalnio surinkta žolelių arbata ir saldumynais.
Išvykdami vieni kitiems dėkojo už buvimą kartu švenčiant miesto gimtadienį ir rengėjams už puikų renginį.
Dabartinio Kauno teritorijoje bendruomenėmis seniausiais laikais gyveno kur kas mažiau žmonių. Tas matosi iš fakto (World Atlas, London), kad 1500-taisiais metais žemės rutuluje buvo tik 425 mln., o Žalgirio mūšio laiku dar mažiau. Todėl, suprantama, Muravoje, Aukštapilyje (Aukštieji Šančiai), Garliavoje, Žaliakalnyje ar Veršvuose žmones, dėję pagrindus dabartiniam Kaunui, apsigyveno skirtingu laiku. Todėl pagal Veršvus manyti Kauną esant vos 613 m. senumo vargu, bau, būtų teisinga. Juolab, kad Vilnius turi 7.275 m. pr. Kr., o Palangos struktūrinė astronomijos observatorija, buvusi Birutės kalne, yra datuojama 7.632 m. pr. Kr. datomis. Kauno m. įsikūrimo data, skaičiuojant pagal Palangos observatorijos buvusias ir esamą žvaigždynų padėtis, užima tarpinę padėtį. Tikslią datą reikėtų derinti su Kauno žvaigždynų stebėjimo specialistais, bet tai tai nė kiek nemenkina Veršvų baltų (aisčių) žmonių bendruomenės pasididžiavimo savo miestu šventės reikšmės.