Vilniuje steigiamas Aerokosmoso duomenų centras

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) kuriamas Aerokosmoso duomenų centras. „Žadame, kad šis naujasis fakulteto padalinys taps vienu iš pirmaujančių Baltijos jūros regione.

Čia, pagal naujausius standartus bus apdorojami nuotolinių stebėjimų duomenys, kuriuos rinksime su pilotuojamais ir bepiločiais orlaiviais bei mažaisiais palydovais“, – sako instituto dekanas dr. Justas Nugaras.

Bepiločiai orlaiviai ir nanopalydovai keičia nuotolinio stebėjimo galimybes

Nuotolinis stebėjimas, tai žinių rinkimas, apdorojimas ir apdorojimas nesant fiziniam kontaktui. Vystant atskiras nuotolinio stebėjimo technologijas – fotokameras, aktyvius jutiklius bei pilotuojamus ir bepiločius orlaivius, nanopaydovus – nuolat didėja mokslinių tyrimų, sistemų vystymo, pritaikomumo darbų poreikis.

„Bepiločių orlaivių era prasidėjo prieš dešimtį metų, o 2018 m. pasiekė staigų augimo šuolį. Manoma, kad ši rinka nuolat augs ir iki 2027 m. pasieks 56,18 mlrd. dolerių vertę.

Taigi, tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu jau trūksta ir ateityje trūks žinovų, gebančių dirbti tarpdisciplininius vystymo darbus, apimančius vaizdus ir jų apdorojimą, dirbtinio proto taikymą, specifinių, tokių kaip miestų skenavimui pritaikytų, orlaivių ir palydovų projektavimą ir sistemų kūrimą“, – sako J. Nugaras.

Nuotolinis stebėjimas naudojamas daugelyje sričių, įskaitant geografiją, žemės matavimus ir daugumą Žemės mokslo sričių – hidrologiją, ekologiją, meteorologiją, okeanografiją, glaciologiją, geologiją.

Šis duomenų rinkimo būdas taip pat svarbus karinei pramonei, žvalgybai, įvairioms komercinėms, ekonominėms, valstybės ir miestų planavimo ar humanitarinėms veikloms, nelaimių likvidavimui.

Sukaupta patirtis perkeliama į aukštesnį lygį

VILNIUS TECH AGAI padaliniai ir mokslinių tyrimų grupės bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, yra sukūrę daugiau kaip 10 įvairių nuotolinių duomenų rinkimo poreikiams skirtų bepiločių orlaivių (BO) prototipų, BO ir palydovų taikymą plėtoja šeši doktorantai.

Pasak J. Nugaro, įdirbis, sukaupta patirtis ir vis aktyviau vykdomi tyrimai reikalauja šios srities plėtros bei savarankiško Aerokosmoso duomenų centro atsiradimo. Juo labiau, kad ateities planų nestinga.

„Siekiant Lietuvai aktyviau įsitraukti į Europos „Horizinto“ programas, centras padės vykdyti prisitaikymo prie klimato kaitos užduotį. Žadama vystyti elektra varomus, atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės energiją bei terminius oro srautus, naudojančius BO prototipus bei tirti jų pritaikymą sausumos ir vandens transporto, saugumo, žemės ūkio duomenų rinkimui.

Pagal rinkos poreikį numatoma vystyti ir BO pritaikymą specialiesiems miestų stebėjimo ir oro taršos kartografavimo poreikiams, kuriant sistemas, susidedančias iš BO ir skrydžio metu renkamiems duomenims reikalingų jutiklių“, – pasakoja AGAI dekanas.

Tiksluose – ir gyvybingų vandenynų, jūrų, pakrančių ir sausumos vandenų užduotys. Pasak J. Nugaro, papildomai žadama vystyti BO pritaikymą vandens telkinių ir jūrų teritorijų stebėjimui, skubiam užfiksavimui įvairiais jutikliais, pakrančių erozijos stebėjimui.

Poveikiu klimatui neutralių ir pažangių miestų užduoties vykdymui būtų naudojamos naujausios technologijos: transporto procesų fiksavimui būtų taikomas dirbtinis protas, o skrydžio trukmei prailginti – pasitelkiami atsinaujinančius energijos šaltinius naudojantys BO prototipai.

Padalinio poreikis brendo kurį laiką

AGAI skatinant įvairių projektų pritraukimą, naujoviškų mokslinių tyrimų bei užsakomųjų darbų finansavimą, ieškant tarptautinių partnerių mokslo veikloje bei vykdant projektus skaitmeniniams centrams, kilo naujo padalinio poreikis.

„Padalinio veikla bus nukreipta į ilgalaikius mokslinius tyrimus, paslaugų verslo įmonėms ar projektų pritraukimą ir vykdymą. Padalinys padės rengti mokslininkus aviacijos, žinių ir ryšių technologijų šakose, taip pat duomenų apdorojimo, pilotavimo, bepiločių orlaivių žinovus.

Aerokosmoso duomenų centras sudarys sąlygas pritraukti aukšto lygio mokslininkus iš Lietuvos ar užsienio. Taip pat – dalyvaus universiteto ir kitų institucijų studijų bei mokslo procesuose“, – pasakoja J. Nugaras.

Numatoma, kad naujai atsivėrusiame centre dirbs duomenų apdorojimo, duomenų analizės ir dirbtinio proto technologijų žinovai, bepiločių orlaivių pilotai.

VILNIUS TECH AGAI specialistai padės ir dalyvaujantiems astronautų atrankoje

Pasak J. Nugaro, AGAI svarbu plėsti ne tik savo veiklą, ne tik tarpdisciplininį bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą Lietuvoje, bet ir aktyviai įsitraukti į Europos ir pasaulinę bendruomenę.

Dėl šios priežasties, Seimui svarstant Lietuvos narystę Europos kosmoso agentūroje (EKA), kuri atveria galimybę teikti paraiškas astronautų atrankoje, VILNIUS TECH AGAI yra pasirengęs padėti siekiantiems dalyvauti toje atrankoje.

„Norime, kad Lietuva pasinaudotų išskirtine galimybe, kuri baigsis jau gegužės 28 d. Laiko tikrai nėra daug, todėl visus, norinčius pasikonsultuoti kviečiame rašyti agai@vilniustech.lt“, – atkreipia dėmesį AGAI dekanas.

AGAI žinovai gali pasiūlyti pagalbą rengiant motyvacinį laišką, supažindinant su EKA specifika ir veiklos pobūdžiu, konsultuojant sveikatos patikros klausimais.

Anot J. Nugaro, atitinkančių reikalavimus kandidatų Lietuvoje yra nemažai – kalbama ne apie kelis vienetus, o apie kelias dešimtis.

Kodėl galimybė dalyvauti atrankoje yra tokia svarbi?

Panašaus tipo atrankos vyksta tik kas 10–12 metų. Paskutinė vykdyta 2008 m., joje dalyvavo apie 8 tūkst. norinčiųjų, iš jų tik 11 proc. buvo pakviesti į pirmą iš šešių žingsnių. Galiausiai, iš visų atrenkami tik 4–6 žmonės.

„Norime pakviesti visus magistro laipsnį turinčius inžinierius lietuvius esant progai išbandyti savo galimybes, nes EKA atranka neapsiriboja tik pilotavimo ar aeronautikos inžinerijos absolventais.

Agentūra ieško įvairių krypčių žinovų, o lietuviai tikrai turi, ką pasiūlyti“, – sako jis.  AGAI dekanas pabrėžia, kad ypač nori pakviesti VILNIUS TECH AGAI absolventus, kadangi dėl studijų specifikos jie turi daug šioje srityje reikalingos patirties.

„Lietuva yra aukštųjų technologijų šalis ir į kosmoso technologijų pasaulį žengia vis tvirtesniu žingsniu. Mes turime puikių pavyzdžių, įmonių ir startuolių, kurie atlieka tyrimus, turime puikių mokslininkų, kurie ginasi daktaro disertacijas kosmoso tematika.

Susidomėjimas ir galimybės didėja kiekvieną dieną ir tokias tendencijas matysime dar keletą ateinančių metų. Tikimės, kad Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje tą tik dar labiau paspartins ir sustiprins“, – sako VILNIUS TECH AGAI dekanas J. Nugaras.