Punios šilo likimas – vėl visuomenės rankose (video)

„Nepaisant skambaus Aplinkos ministerijos pareiškimo apie penkiskart didinamą Punios šilo rezervatą, nutylima, jog vienai vertingiausių Lietuvos sengirių numatoma apsauga yra nepakankama“ – teigia vienas iš Punios šilo išsaugojimo judėjimo sumanytojų, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje direktorius Žymantas Morkvėnas.

Pasak jo, nors kadencijos pradžioje aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo ištaisyti savo pirmtako klaidas ir įsteigti visą Punios šilą apimantį gamtinį rezervatą, šį sumanymą Lietuvos visuomenei pateikė lyg gražiai išdabintą Trojos arklį – rezervato planą su beveik 300 hektarų ploto „skylėmis“, kuriose ir toliau gali burgzti pjūklai.

„Apmaudu, jog aplinkos ministrui Simonui Gentvilui neužtenka politinės valios išreikšti principingą požiūrį ir užtikrinti visavertę sengirės apsaugą rezervato statusu apimant visą Punios šilą. Juolab, kad numatytose „skylėse“ plyti gamtiniu požiūriu vertingos buveinės, kurių apsaugos dabar numatomose genetiniuose draustiniuose užtikrinti nepavyks, – nusivylimo neslepia  Ž. Morkvėnas.

Vadinamose rezervato „skylėse“ ketinama steigti genetinius draustinius, kuriems keliamas specialus tikslas – teikti dauginamąją medžiagą (sėklas) miškų atsodinimui ir augalų genetinės medžiagos saugykloms. Tuo tikslu šiuose medynuose sėkliniai kankorėžiai surenkami išpjaunant šimtametes pušis.

Nors miškininkai tai vadina „net geriau prižiūrimu mišku“, ligšiolinė ūkininkavimo praktika genetiniuose medynuose nesuderinama, o dažnai ir prieštarauja gamtos apsaugos tikslams.

Kaip tai atrodo tikrovėje, žmonės gali pasižiūrėti čia pateikiamame vaizdo įraše, arba pamatyti savo akimis ateinantį šeštadienį, gegužės 22 dieną, dalyvaudami Baltijos aplinkos forumo rengiamoje išvykoje į Punios šilą (būtina išankstinė registracija).

Pasak Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos žinovo Gintaro Riaubos, neįtraukus šių medynų į gamtinį rezervatą, o palikus tik draustinio statusą, tai leistų atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei miškų tarnybai „matant poreikį“ ir toliau rengti genetiniams medynams įprastas intensyvios miškininkystės praktikas.

„Žinant šių institucijų ligšiolinę veiklą ir požiūrį, labai tikėtina, jog intensyvios miškininkystės principai būtų tęsiami ir toliau“, – teigia G. Riauba.

„Suprantame, jog išsaugoti genetinę medžių įvairovę yra svarbu ir palaikome šį siekį, juolab, kad įsteigus rezervatą visame Punios šile ir numačius specialų žymėjimą galima tarpusavyje suderinti gamtos ir genetinės įvairovės apsaugą.

Ne kartą Aplinkos ministerijos vadovybę raginome pasirinkti būtent šį kelią, tačiau į mūsų siūlymus nebuvo atsižvelgiama, nepateikiant dalykinių paaiškinimų. Turime pagrindo manyti, jog Punios šilas aukojamas dėl sklandesnės nacionalinio susitarimo eigos, nenorint supykdyti įtakingos miškininkų grupės“, – savo svarstymais dalijasi Ž. Morkvėnas.

„Nagrinėjant tarptautinę genetinių medynų apsaugos praktiką aiškėja, jog kitose šalyse genetiniai medynai taip pat būna išskiriami ir griežtai saugomose teritorijose. Tad genetinės įvairovės išsaugojimą įmanoma užtikrinti ir Punios šilui turint vientisą rezervato statusą bei numatant galimybę genetiniuose medynuose taikyti natūralius miško procesus atkartojančias gamtotvarkos priemones, – teigia gamtosaugos žinovas G. Riauba. – Deja, derinimui pateiktas rezervato planas rodo, jog įsiklausyti į jau prieš kurį laiką oficialiai pateiktus pasiūlymus neketinama“.

Todėl dabar kaip niekad svarbu Lietuvos visuomenei susitelkti ir per ateinančias dešimt dienų teikti savo nuomonę ir siūlymus išnaudojant derinimo su visuomene procedūros galimybę. Šiandien prasidėjo privalomas viešas rezervato projekto derinimas su visuomene, kur kiekvienas gali išsakyti savo požiūrį.

„Aktyvus visuomenės įsitraukimas į Punios šilo klausimą vieną kartą jau padėjo pasiekti pergalę už gamtą. Dabar vėl reikia susivienyti, kad užtikrintume sengirės apsaugą iki galo. Laikas trumpas, turime reaguoti greitai. Kadangi tęsiantis karantinui ministerija nerengia įprastų viešų diskusijų, o apsiriboja formaliu pastabų teikimu raštu, mes, Baltijos aplinkos forumas, savo Facebook paskyroje sukūrėme virtualų žinių centrą „Už Punios šilą be skylių“, kuriame bus galima užduoti klausimus, išgirsti žinovų komentarus ir gauti paaiškinimus, kaip pateikti savo požiūrį valdžios institucijoms. Pastabas Punios šilo rezervato planui galima teikti iki gegužės 28 dienos,“– – kviečia Ž. Morkvėnas.