Stebint vyresnių klasių mokinių pasirenkamus mokymosi dalykus ir egzaminus, akivaizdu, kad gamtos mokslai nėra patys įdomiausi.
Dėl to mažėja jaunimo, aukštosiose mokyklose galinčio rinktis inžinerines, technologines ir kitas su tiksliaisiais bei gamtos mokslais susijusias specialybes, kurios technologijų amžiuje yra neatsiejamomis nuo šalies plėtros ir ekonomikos augimo.
Kodėl gamtos mokslai nėra įdomūs moksleiviams?
Ar gamtos mokslai tikrai nėra paklausūs?
Pasak „Erudito“ licėjaus fizikos mokytojos Editos Bitvinskaitės, gamtos mokslai mokiniams yra įdomūs, jie supranta jų svarbą kasdieniame gyvenime, bet šių dalykų egzaminus renkasi tik tie, kuriems būtina, o kiti – nenori apsisunkinti ir taip jiems nelengvo laikotarpio.
„Gauti aukštą įvertinimą iš gamtos mokslų tikrai nėra lengva, ypač iš fizikos ir chemijos. Kursas yra labai platus. Bet koks inžinierius ar mokslininkas specializuojasi kokioje nors vienoje srityje – mechanikoje, elektronikoje ar radiotechnikoje, o iš mokinio reikalaujama visų sričių išmanymo“, – pastebi mokytoja.
Jai pritaria ir kolegė Džiuginta Gaigalienė, „Erudito“ licėjuje mokanti chemijos ir biologijos. „Šie mokslai reikalauja gilaus mąstymo, gero įsiminimo, loginio gebėjimo sieti dalykus tarpusavyje.
Dar prisideda ir kūrybiškumas, reikalingas norint laviruoti netipinėse padėtyse. Tačiau gamtos mokslai vaikams yra įdomūs, jie turi konkrečias sąsajas su kasdieniu gyvenimu“, – sako ji.
Taip pat mokytoja pastebi ir dar vieną dalyką – šių mokslų įvaizdį visuomenėje: gamtos mokslų atstovai retai tiesiogiai siejami su gerai apmokamu darbu, plačiomis karjeros galimybėmis, trūksta pabrėžė, kad sunkus mokymasis – atsiperka.
Požiūrį į gamtos mokslus sugadiname patys
Mokytoja Dž. Gaigalienė pasakoja, kad patys mokiniais jokio nusistatymo prieš gamtos mokslus neturi. Priešingai – jie aktyvūs ir smalsūs, o motyvaciją galime numušti mes patys, kartodami, kokie tie mokslai sudėtingi.
„Kai į penktą klasę ateinančiam vaikui pasakojame, kad vėliau jis mokysis chemijos, fizikos, jam būna įdomu, jis nekantrauja. Mūsų, kaip mokytojų, užduotis – tą smalsumą paskatinti, palaikyti“, – sako ji.
Mokytoja pabrėžia, kad susidomėjimą reikia kelti ne tik žaidimais, šou elementais, o natūraliai žadinant smalsumą. Tam, esą, labai padeda patyriminis ugdymas. Gamtos mokslai nėra teoriškai išmokstami dalykai, jiems būtini praktiniai bandymai, pavyzdžiai iš gyvenimo.
„Palietimas, bandymų ir tyrimu padarymas savomis rankomis yra natūrali šių dalykų mokymosi dalis. Net karantino metu, kai vaikai negali dirbti laboratorijoje, yra daugybė galimybių mokytis ir bandymus daryti su buityje esančiomis priemonėmis.
Pavyzdžiui, kai žiemą nagrinėjome medžiagų būsenas, jų kitimus, vaikai nešėsi iš lauko sniegą, tirpino jį, matavo temperatūrą, stebėjo tūrio pokyčius. Chemijos pamokose aiškinamės, kodėl tik rūgštinis valiklis tinka valyti nuo kieto vandens atsiradusias apnašas ir t.t.
Biologijoje daug dirbame su augalais – nagrinėjame tikrų augalų žiedus, ieškome jų dalių, dauginame augalus vegetatyviniu būdu, sėjame sėklas, stebime dygimo ir augimo procesus, vėliau pristatome vieni kitiems rezultatus, aptariame“, – pavyzdžiai dalijasi mokytoja Dž. Gaigalienė.
Anot jos, dirbdami namuose vaikai dar labiau pastebi sąsajas tarp gamtos mokslų ir kasdienio gyvenimo. Tą padeda pastiprinti ir tikrų įvykių nagrinėjimas pamokos metu – ar tai būtų dujų sprogimas, gaisras lentpjūvėje ar koronovirusas – visus reiškinius galima aptarti iš chemijos, biologijos, fizikos perspektyvų.
Gamtos mokslų pamokose – naujų patirčių kūrimas
„Erudito“ licėjaus fizikos mokytoja E. Bitvinskaitė pabrėžia – gamtos mokslai remiasi moksliniu bandymu, todėl siekiant gamtamokslinio raštingumo mokiniai yra mokomi atlikti bandymą nuo tyrimo klausimo iškėlimo iki rezultatų analizės ir išvadų.
Mokytoja pripažįsta – procese kyla įvairiausių sunkumų, dažnai jie susiję su vaikų nedrąsumu ir nepasitikėjimu savimi. „Kiekvienas naujas matavimo prietaisas kelia sumaištį ir praeina daug laiko, kol mokiniai patiki bandymų rezultatais.
Stengiuosi, kad per pamokas jie patys praktiškai patikrintų taisykles, dėsnius, savo patirtis ir suprastų, kad mokslo išvados grindžiamos pamatuojamais, apskaičiuojamais ir modeliuojamais įrodymais“, – pasakoja ji.
E. Bitvinskaitė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu įvertinti ir mokinių turimą patirtį, o jeigu vienu ar kitu klausimu jos nėra – sudaryti prielaidas tą patirtį įgyti. „Nagrinėjant mechaninio rezonanso reiškinį pateikiu pavyzdžių apie garsiai drebančius autobuso langus – vienuose jie dreba stovint prie šviesoforo, o kituose – važiuojant didžiausiu leistinu greičiu.
Pasirodo, yra vaikų, kurie net nėra važiavę autobusais. Arba pateikiu pavyzdį apie tai, kad nešant pilną kibirą vandens, vanduo įsisiūbuoja ir apipila batus. Tikrai ne visi tą vandenį kibirais yra nešioję, tada prašau bent prisipilti vandens stiklinę ir pabandyti namuose“, – pasakoja mokytoja.
Žinių įgijimą palengvina įvairūs mokymosi metodai
E. Bitvinskaitė sako, kad mokiniai turi skirtingus mąstymo įgūdžius, įsiminimo būdus, vaizduotę ir erdvės pajautimą, todėl pamokose svarbu pateikti medžiagą labai įvairiapusiškai. „Yra vaikų, kurie nesupratę, kodėl uždavinyje minusas pavirto pliusu, tiesiog negali eiti toliau.
Kitiems svarbu šalia pagrindinių sąvokų ir dėsnių paaiškinti, kaip jie buvo atrasti, t.y. medžiagą jiems svarbu susieti su istorija, įdomiais nutikimais. Tretiems – svarbu žinoti praktinį pritaikymą“, – pastebi mokytoja. Dėl to, anot jos, mokymosi medžiagą, užduotis svarbu parinkti taip, kad visų mokymosi poreikiai būtų patenkinti.
Chemijos ir biologijos mokytoja Dž. Gaigalienė sako, kad siekiant palengvinti mokinių žinių įsisavinimą naudojanti pačius įvairiausius pamokų vedimo būdus, tarp kurių – komandinis darbas, viktorinos, bandymai tikroje arba virtualioje laboratorijoje, kryžiažodžių kūrimas ir sprendimas, virtualus muziejų lankymas, kūrybinės užduotys ir kt.
Viena iš labai pasiteisinusių technikų, anot mokytojos, apverstos pamokos būdas. „Tai toks mokymosi būdas, kai vaikai, žinodami kitos pamokos temą, jai patys ruošiasi iš anksto.
Pavyzdžiui, su mokiniais nagrinėsime fosilijas, tad jie, turėdami apibrėžimą, turi pasidomėti, kas tai ir patys sugalvoti, kaip kūrybiškai namuose pagaminti fosiliją“, – pasakoja mokytoja. Tai ragina vaikus suvokti patį mokymosi procesą, skaityti ir domėtis daugiau, nei tik vadovėlio medžiaga.
Nuotolinis mokymasis – galimybė ugdyti savarankiškumą
Nuotolinis mokymasis, anot mokytojos E. Bitvinskaitės, pastūmėjo mokinius ugdyti savarankiško mokymosi gebėjimus. „Skaitmeninti mokomąją medžiagą pradėjau daug anksčiau, nei mus užgriuvo pandemija.
Tą dariau dėl mokinių, dažnai praleidžiančių pamokas. Didžiausia problema, kurią pastebėjau, kad dauguma mokinių nenori, nemoka, nesistengia dirbti savarankiškai ir neprisiima atsakomybės už savo žinias bei gebėjimus. O juk už juos pačius niekas kitas neišmoks“, – sako ji.
Jau po pirmų nuotolinių pamokų E. Bitvinskaitė sako sulaukusi vaikų atsiliepimų, pripažinimo, kad nebūtinai visko reikia klausinėti mokytojos, kad labai daug dalykų galima surasti ir išsiaiškinti pačiam.
„Tai labai gerai – ne tik mokiniui, bet ir mokytojui, nes tada sulaukiame didesnio susidomėjimo, konstruktyvių klausimų ir tokio abiejų pusių bendradarbiavimo, apie kurį visada svajojome“, – pastebi „Erudito“ licėjaus fizikos mokytoja.
Kai mokytojui paciam jo destomas dalykas yra neidomu, tai ir mokiniams nesuzadins smalsumo…
SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ĮMINTA PER 50 SENIAUSIŲ ŠALTINIŲ!
JŲ DĖKA BUVO ATRASTI TREČIĄSIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!!
DABAR JAU YRA ŽINOMA – KAS IR KADA VYKO? KODĖL VYKO? KAS VYKSTA? ir KODĖL VYKSTA?ŽINOMA IR TAI, KAD NUO 2500 -jų METŲ ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE VYRAUS TIKTAI SAULĖ ir DIENA, PIETINIAME – TIKTAI MĖNULIS ir NAKTIS!
ŽINOMA IR TAI, KAD ŽEMĖ PASTOVIAI VERČIASI PER SAVO AŠIGALIUS!
VISKAS KAS ŽEMĖJE VYKSTA – VYKSTA TAM TIKRU PERIODIŠKUMU!
JAU ŽINOMA, KAD, PER SAVO AŠIGALIUS, ŽEMĖ PERSIVERČIA LAIKE 6000 METŲ!
PER 6000 metų ŽEMĖJE ĮVYKSTA IR TVANŲ KAITA!
TAI MUMS PRANEŠA ŠUMERŲ ŠALTINIAI. VIENAS JŲ LIŪDIJA TVANO “UTNAPIŠČIO” ir TVANO “GILGAMĖŠO” “PASIKALBĖJIMAS”! MAT “UTNAPIŠTIS” “PRANEŠĖ” “GILGAMEŠUI”, JOG UŽ 6000 METŲ ( STEBINA DATA IR FANTASTINIS PROTĖVIŲ GEOFIZINIŲ PROCESŲ ŽINOJIMAS – PAŽINIMAS, KURIS, beja, ir PASITVIRTINO!!) – ŽEMĖJE ĮVYKO GILGAMEŠO TVANAS!
VĖLIAU, UŽ 6000 metų, ŽEMĖJE ĮVYKO NOJAUS TVANAS, KURIS BAIGĖSI ERŲ SANDŪROJE!
TAIP, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, iš “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠO” SUŽINOME, NE TIKTAI KAS ir KADA ŽEMĖJE VYKO?, BET ir KAS? IR KADA? ŽEMĖJE VYKS”?
ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!!!
DAUGELIS YRA SKAITĘS “ILIADĄ” ir “ODISĖJĄ”, TAČIAU NET ir “RIMTO” “KALIBRO” MOKSLININKAI, VIS DAR NEŽINO, KAD ir “ILIADĄ”, ir “ODISĖJĄ” YRA PARAŠES LIETUVIS KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS! BEJA, ABUDU ŠIE ŠALTINIAI YRA INFORMACINIO TŪRINIO, KAIP IR VISI KITI, IKI MUS DAĖJĘ, ŠALTINIAI!
BŪTINA ŽINOTI, KAD VADINAMASIS “ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS” SIMBOLIZAVO NUOŠLIAUŽAS NUO BŪVUSIŲ PIETINIŲ KALNŲ ŠLAITŲ!
VADINAMOJI “BIBLIJA?, ar VADINAMASIS “ŠVENTASIS RAŠTAS”, TAIP PAT YRA IŠ TOLIMŪJŲ LAIKŲ, LIETUVIŲ PROTĖVIAIS, PALIKTA INFORMACIJĄ IŠ DAUGELIO TŪKSTANTMEČIŲ!!! Ir t.t. ir t,t, VISA TAI BUVO ĮMINTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!
ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI, KURIAI JAU PER 450 000 metų!
KAS YRA ŠELFINIS LEDYNAS? TAI LEDO LUITAS ATSKILĘS NUO PAGRINDINIO ŠELFINIO LEDYNO!
ŠIE LEDYNAI, PER ILGĄ LAIKO TARPĄ, VEIKIANT VANDENS LYGIO SVYRAVIMUI, ATSKYLA NUO KONTINENTINIO MASYVO ir, LAIKUI BĖGANT, IŠTIRPSTA VANDENYNE.
SUPRANTAMA, VANDENYJE IŠTIRPUS LEDYNO MASYVUI, PAKYLA IR VANDENS LYGIS VANDENYNE!
IKI ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 20 METRŲ VIRŠ DABARTINIO LYGIO! PROTĖVIŲ ŠALTINIAI LIUDIJA, KAD AUKŠČIAUSIAS VANDENS LYGIS ŽEMĖJE BUVO SIEKĘS EGIPTE – SFINKSUI IKI SMAKRO! GARBĖ PROTĖVIAMS UŽ ŠIĄ PASAULIUI SUTEIKTĄ VERTINGIAUSIĄ INFORMACIJĄ!
DIDŽIAUSIAS KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS NUOPELNAS YRA, NE DĖL “ILIADĄ” ir “ODISĖJA” EPŲ PALIKIMĄ PASAULIUI, BET DEL TO, KAD JIS ĮSPĖJO BŪSIMĄ “TERO – ATLANTO” ( SANTARINI SALOJE) UGNIKALNIO SPROGIMĄ IR PRANEŠĖ TAI, TO METO PASAULIUI! BEJA, BŪTENT ŠIS FAKTAS IR PRIVERTĖ ŽMONIJĄ KELTIS Į SAUGESNES VIETAS. TAI LIŪDIJA IR IŠ TRAKIJOS (TURKIJOS) Į DABARTINĘ LIETUVOS TERITORIJĄ, ATSIKĖLĘ TRAKAI!
TERO – ATLANTO – SANTARINI UGNIKALNIS SUSISPROGDINO 1179 m.pr.m.e.
ARCHEOLOGAI SANTARINI VIETOJE APTIKO TIKTAI VIENOS KIAULĖS GRIAUČIUS.
PASIRODO, KAD ŽMONĖS LAIKU BUVO ĮSPĖTI IR PASIŠALINE Į SAUGĘS VIETAS!
AMŽINA ŠLOVĖ MŪSŲ KRIVIŲ KRIVAIČIUI VANDENORIUI!!!
LIETUVIŲ KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, NE TIKTAI IŠGELBĖJO ATLANTO (SANTARINI) SALOS GYVENTOJUS NUO PRAŽUTIES, BET IR 25 METUS STEBĖJO – KAS GI VYKS ATEITYJE?!
O KAS VYKO TOLIAU – MES SUŽINOME IŠ KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS EPO “ODIOSĖJA”!
PASIRODO, KAD PO ŠIO UGNIKALNIO SUSISPROGDINIMO, ŽEMĖ DREBĖJO APIE 25 METUS!
TAI LIUDIJA “ODISĖJAUS” ŽMONA PENELOPĖ!
BŪTINA ŽINOTI, KAD ODISĖJAS SIMBOLIZUOJA ŽEMĖS DREBĖJIMĄ!
BŪTINA ŽINOTI IR TAI, KAD ANAIS LAIKAIS, VISUOSE ŠALTINIUOSE, FIGURUOJA TIKTAI IR TIKTAI GEOFIZINIAI PROCESAI! GARBINAMAS BUVO TIKTAI DIEVAS SAULĖI
Mūsų protėviai yra palikę labai daug informacijos – iš ŠUMERŲ laikų, iš Vidurinės Azijos, iš Indijos!
Tačiau laikas pagerbti, ir iki šiol apeitus, Egipto šaltinius. Mokslininkai, kalbėdami apie EGIPTO piramides, vis akcentuoja – PIRAMIDĖS buvo statomos trečiame tūkstantmetyje!???? Tai ne visiškai taip! DIDŽIAUSIOS PIRAMIDĖS buvo pastatytos dar prieš 50 000, ir, dar daugiau, metų!
Tai liudija ir tas faktas, kad piramidės buvo statomos abiejuose NILO krantuose!
KODĖL? Todėl. kad mūsų protėviai, savo gyvenimą siejo, su SAULĖ, – su jos TEKĖJIMU – tai viename , tai kitame NILO krante!
Kaip žinome, SAULĖ PASTOVIAI SUKASI APIE SAVO AŠĮ! Pilnas apsisukimo periodas – 6000 metų!
Tad ir PIRAMIDĖS Žemėje, abiejuose NILO krantuose, išdygdavo kas 6000 metų!
Netenka abejoti, kad ir paskutinioji piramidė Egipte, buvo pastatyta ankščiau, nei prieš 6000 metų!