Gegužės pradžioje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos daržovių augintojų asociacija, kurioje įsipareigojo asociacijos nariams 2021 m. teikti nešališkas paslaugas konkurencingomis kainomis ir taikyti nuolaidas.
Apie bendradarbiavimą, stambių ir smulkių ūkių problemas bei lūkesčius su asociacijos direktore Zofija Cironkiene kalbėjosi LŽŪKT redaktorė Jolanta Dalia Abarienė.
– Kodėl nusprendėte sudaryti sutartį su LŽŪKT, kokios paslaugos sudomino, kodėl?
– Sutarties pasirašymą rengė LŽŪKT, pasiūliusi žemės tyrimų, tręšimo planų rengimo nuolaidas. Asociacijos valdyba pritarė, kad paslaugos reikalingos, priėmėme pasiūlymą. Visiems asociacijos nariams apie tai pranešta.
Šiaip lūkesčių, susijusių su Konsultavimo tarnyba, mes visuomet turėjome daug. Visų pirma specializuotų daržininkystės patarėjų problema. Ateina nauji nariai – jaunieji ūkininkai, jiems labai reikia patarimų, o pataria firmos, kurios naudojasi tuo, kad jauni dar nedaug žino, todėl ir prasideda lenktynės, ko iš kurio daugiau nupirks.
Augintojai dažniausiai apie problemą kalba su manimi, tada aš skambinu kitiems asociacijos nariams ir tariuosi, kas priims į ūkį, patars praktiškai. Lietuvos žemės ūkio mastu, daržininkystė labai mažas sektorius, o žinių reikia gilių.
– Kokia jūsų nuomonė apie Konsultavimo tarnybos suskurtos žinių sistemos IKMIS galimybes daržininkams ir bendrus darbus ją tobulinant?
– IKMIS dar neatliepia daržininkų poreikių. Sutarėme, kad visi stengsimės geranoriškai glaudžiau bendradarbiauti. Svarbu tą sistemą išjudinti, nes augalų apsaugai cheminių medžiagų tik mažėja, o integruotos pasėlių apsaugos iššūkiai klimato kaitos sąlygomis tik didėja.
Reikia anksti užbėgti už akių ligoms. IKMIS sistemos vaidmuo – labai didelis. Čia galime vieni kitus palaikyti. Vasarį dalyvavome nuotoliniame seminare, kuriame LŽŪKT žinovai pristatė IKMIS galimybes daržininkams, dabar norėtume ir praktinio seminaro dėl monitoringo sistemos.
Šiemet, jei karantinas leis, tradicinė lauko diena grįžta į Martyno Laukaičio ūkį. Jame yra IKMIS sistemos monitoringo stotelė, LŽŪKT žinovai galėtų dalyvauti ir asociacijos nariams praktiškai pristatyti jos galimybes.
– Lietuvos daržovių augintojų asociacija jungia ir stambius, ir smulkius daržininkystės ūkius. Kaip pavyksta derinti visų norus?
– Asociacijoje yra smulkių ūkių, kurie turi savo pardavimų nišą, savo ūkio sampratą, augina prekines daržoves, nori būti matomi rinkoje ir gauti reikiamas žinias, kas vyksta ne tik sektoriuje, bet ir rinkoje.
Tokių augintojų norai nedaug skiriasi nuo stambiųjų. Nes visi jie turi tikslą užauginti kokybišką prekinę gamybą, rasti jai rinką, žinoti apie sektoriuje vykstančias permainas.
Žinoma, yra ir tokių, kurie ateina į asociaciją dėl pirmenybinių balų gauti paramą. Su tokiais anksčiau ar vėliau atsisveikiname. Ne paslaptis, kad apie penktadalis visų daržininkystės plotų yra paramų medžiotojų.
Jei kalbame apie prekinį ūkį, tai ir stambiam, ir smulkiam svarbu, kad sektoriui būtų palanki teisinė bazė, investicinė aplinka, rinka, galimybės tobulėti. Žinoma, norai kažkiek išsiskiria, nes didesniems ūkiams keliami didesni reikalavimai, skiriasi ir investicijų pirmenybės.
Stambieji ūkiai investuoja į tinkamas saugyklas, laistymo sistemas, o smulkiam, ypač jaunajam ūkininkui, pradėjusiam daržoves auginti ant plyno lauko be tėvų pagalbos, reikia visko, nes jis dar tik kuriasi. Tai nieko kito nelieka kaip sukurti pirmenybes tokiems ūkiams atskirai.
Trečias darinys – daržininkystės kooperatyvai. Stambaus ūkio ir kooperatyvo investicijos taip pat skiriasi. Pastarojo pirmenybės – galingos pakavimo linijos, logistikos sprendimai. Taigi asociacijoje reikia derinti trijų – kooperatyvo, stambaus ir smulkaus ūkio norus.
Mes visus svarbius klausimus aptariame valdyboje, tada projektą siunčiame augintojams ir laukiame iš visų komentarų. Vėliau valdyba kviečia visus, išsakiusius nuomonę, diskutuoti ir priimamas susitarimas.
Asociacija nėra vieno žmogaus. Skatiname, kad į valdybą būtų renkami ir smulkūs augintojai. Šiuo metu jos sudėtyje smulkiuose ūkiuose dirbantys Edvardas Abukauskas ir Ieva Stragytė. Aišku, nariai į valdybą renka aktyviausius, tuos, kuriuos labiausiai pažįsta iš asociacijos renginių ar žiniasklaidos reportažų.
– Kas šiandien svarbiausia daržininkams?
– Mes žiūrime strategiškai. Jei norime Lietuvos vartotoją visus metus nuo seno derliaus iki naujo aprūpinti kokybiškomis daržovėmis, pirmas dalykas yra saugyklos.
Jas turint mažėja problemų dėl maisto švaistymo, daržovių kokybės, galų gale rudenį sumažėja konkurencija rinkoje, augintojas gali palaukti palankesnių kainų žiemą ir pavasarį, kada prasideda gaminių eksportas.
Jei norime pavasarį turėti kokybiškų daržovių, jos turi būti laikomos specializuotoje saugyklose su reguliuojamu klimatu. Saugyklų technologijos kasmet tobulėja.
Jei pirmosiose saugyklose atskiri agregatai daržoves atvėsindavo ir paskui drėkindavo, dabar yra jau kitos, žinoma, brangesnės technologijos, kai saugykloje iš karto jos laikomos tinkamomis sąlygomis.
Jei kalbame apie smulkų augintoją, jam reikia visko – pradedant nuo žemės dirbimo, pradinio prekinio paruošimo technikos, laistymo įrengimų ir baigiant saugyklomis.
Ūkiuose poreikiai individualūs, tačiau strategiškai pirmoje vietoje yra saugyklos, antroje – laistymo technologijos. Vieni jų neturi, o kitiems jau reikia jas atnaujinti.
– Kodėl naudinga būti asociacijos nariu?
– Vienam reikia tik pažymos, kad jis yra narys, o kitam – tobulėti, kad galėtų dalyvauti renginiuose, lauko dienose, važiuoti pas kitus narius į ūkius, pasižiūrėti, pasitarti, vykti pas daržininkus į kitas šalis.
Svarbūs ir marketingo dalykai. Mūsų svetainėje pasiekiamas kiekvienas augintojas. Yra visos žinios apie jį. Dabar, atsižvelgdami į šalies ir užsienio klientų poreikius, tobuliname svetainę, kad augintojus būtų galima atsirinkti panašiai kaip elektroninėje parduotuvėje. Taigi, asociacijos narių galimybės rinkoje padidėja.
Jie labiau matomi ir žinomi. Asociacijai jau 23 metai, svetainė žinoma, net ir užsienyje klientai džiaugiasi, kad patiems labai lengva susirasti augintojus.
Dabar, kai narių skaičius išsiplėtė, plačiau dirbame su eksportuotojais ir vidaus rinkoje su mokyklomis, darželiais, valgyklomis, restoranais – visur viešinama ir reklamuojama mūsų svetainė, pribrendo laikas ją atnaujinti.
Dabar bus galima augintojus pasirinkti ne tik pagal apskritį, regioną, auginamą gamybą, turimus sertifikatus, bet ir tokius atskirus požymius kaip pvz. bulvių odelės spalva, plauta / neplauta, pakavimo galimybės, pirminis perdirbimas, vidaus / užsienio rinkai ir kt.
Atsirinkus galimus tiekėjus, bus galima iš karto svetainėje jiems sukurti laišką. Pakeitimus darėme atsižvelgdami į klientų poreikius. Ar jie pasiteisins, matysime.
Asociacijos administracija sulaukia daug užklausų, ar turime vienokios ar kitokios gamybos. Jos iš karto perduodamos augintojams. Būna taip, kad pradedantiems labai sunku parduoti gaminius. Tada padedame ieškoti pardavimo rinkos. Pastebime, kad mūsų asociacijos nariai yra konkurencingesni, nes gauna daugiau žinių.
