Netolimoje praeityje buvo tokia istorija, kuomet vyko nemažas susipriešinimas dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje. Buvo ginčas, kurio metu visuomenė susiskirstė į dvi puses: Vytis arba „Kalvelė“. Deja, ilgai puoselėtai idėjai – Vyčiui Lietuvos sostinėje Vilniuje – vietos neatsirado, buvo pasirinkta ,,Kalvelė“.
Taip, vieni laimėjo, kiti, deja… Vyresnioji karta su jaunimu ilgai ginčijosi taip, kad jausmas, stebint diskusijas, buvo lyg užvalgius aštraus meksikietiško padažo. Bet viskas, sprendimas priimtas, Vyčio Lukiškių aikštėje nebus, o „Kalvelė“ palauks, arba jos niekada nebus.
Kol vienos valdančiosios partijos valdomas Vilnius dėliojo domino kaladėles, visais būdais stengiantis išvengti konflikto visuomenėje, tašką galiausiai padėjo Kaunas. Laikinoji sostinė, rodos, vadovavosi principu – jei jiems nereikia istorijos, mes ją prisiminsime, nes mums ji svarbi. Kaip tarė, taip padarė. Iki dabar ne tik lietuviai, bet ir turistai įsiamžina fotografijose prie Vyčio skulptūros, kuri tapo populiaria lankytina vieta prie Kauno pilies.
Na, įvyko, tai įvyko, bet istorija tuo nesibaigia. Kaip sakoma, Vilniaus savivaldybė, pati nenujausdama, sukūrė antrą paminklų praradimo filmo dalį. Prieš metus ar daugiau buvo paskelbtos varžytuvės buvusiam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Varžytuvės įvyko, paaiškėjo laimėtojas, tačiau daugumos netikėtumui Vilniaus savivaldybei netiko skulptūros idėja. O čia tai bent. Kompetentinga komisija vertina darbus, geriausi autorių darbai laimi, bet biurokratai sako: „Ne ne ne, laimėjo ne tas.“
Ir dar prideda, kad Lietuvos skulptoriai neturi vizijos kurti skulptūrų dabartiniame laikmetyje. Sakyčiau, šiek tiek įžūloka taip kalbėti, žinant, kiek daug skulptorių yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Nepaisant to, tokiais pareiškimais yra įžeidžiami ne tik autoriai, bet ir kompetentinga komisija, kurią, švelniai tariant, savivaldybės biurokratai „nurašo“. Na, bet nuomonė yra nuomonė.
Gerai, einu prie antros filmo dalies. Turim situaciją: A. Smetonos skulptūra Vilniaus biurokratams netinka, todėl visais būdais stengiasi kažką daryti, tempti gumą ar kažkaip improvizuoti, skelbti naujas varžytuves. Tiesa, šis klausimas buvo ne per seniausiai atsidūręs ir Seimo Kultūros komitete. Išgirdome daug savotiškų Vilniaus savivaldybės architekto vertinimų apie Lietuvos skulptorius.
Bet visgi, kol savivaldybė taip keistai sukinėjo viražus dėl Smetonos skulptūros, kol visaip bandė teisinti savo veiksmus, imdama pavyzdį iš Kauno, atėjo Palanga, kurioje Smetonos skulptūros idėja jau skinasi kelią. Aha, kol Vilnius trepsi vietoje, laikas pasiimti tai, ko jiems nereikia – istorijos ir teisėtai laimėtos skulptūros. Ir štai, Palanga jau skelbia: „Mes norime pagerbti A. Smetonos indėlį Palangai.“ Kaip žinia, A. Smetona prisidėjo, kad Palanga būtų grąžinta Lietuvai.
Sveikinu Kauną ir Palangą dėl požiūrio į istoriją su lėšų sutaupymu ir išmone. Na, o, Vilniau, Tavęs tegaliu paklausti: kas nutiko?
Reiktų klausti konkrečiai – kuo Lietuvos istorijai nusipelnę asmenys neįtinka liberalams?
Nes Vilnius (o deja, ir Lietuva) šiuo metu jų rankose. Kitaip žvelgiant – tokią vaivorykštynę miesto savivaldybės šutvę sukūrė patys vilniečiai, nieks iš dangaus vištgaidžių į valdžios krėslus nenuleido. Tai rodo, jog iš tikrųjų – daugumai jaunesnių vilniečių Lietuvos istorija nebeaktuali. Jie tapo kosmopolitais, kuriems Tėvynė – bereikšmis žodis.
Lietuvos valdžią Vilniuje dera skirti nuo Vilniaus kaip miesto. Gryno “vaivorykštinio” į Seimą Vilnius neišrinko nė vieno, o štai Kaunas išrinko. Pasianalizuotumėte rinkimų rezultatus.
Kas dėl tų paminklų Vilniuje nestatymo, tai vilniečių poziciją lemia geresnis istorijos žinojimas. Juk vad. Vytis imta naudoti tais istoriniais laikais, kai Lietuva priklausė Lenkijos karalystei – buvo jos provincija – kunigaikštystė Lenkijos karaliaus nuosavybė, Vytautui pavesta valdyti tik iki mirties. Tad Vytis istoriškai nelaikytina suverenios Lietuvos simboliu, veikiau yra rodančiu valstybiškai Lietuvos priklausymą Lenkijai.
Dėl Smetonos paminklo. Tai “Vilniaus nevadavo” iš Lenkijos okupacijos būtent Smetona, sakydamas, kad jis “už lietuvišką Lietuvą”, taigi Vilnius jam nebuvo Lietuva. O tai tarnavimas Lenkijai, nes Vilnius neginčijai Lietuva.
Tad vilniečiai, nepriimdami tų paminklų, ginasi nuo paslėptos lenkybės sostinėje atsiradimo, taip vykdo ne tik savo, bet ir visos tautos šventą pareigą. Šitai reikia suprasti, vertinant vilniečių veiksmus šiuo atveju.
Ne. Būtent dėl to, kad neišrinko, teko 2 turą skelbti ir kreiptis į p. Simonko, kad jie pagalbos ratą pagalbos jam išmestų. Dabar už tą paramą ne tik ponas Š., bet ir Seimas Simonko klubui atidirba? Nes, jei ne ši pagalba, kaip savo ausis Š. būtų mero kėdę matęs.
Ta “Simonko pagalba”, jeigu yra tikrų faktų, kad ji buvo, galėtų suveikti tokiu mastu nebent per Rinkimų apylinkių komisijų pirmininkus, o tai galima tik tuokart, kai jie balsavimo dieną savo kompiuteryje turi rinkėjų sąrašus, jų dalyvavimo keliuose paskutiniuose rinkimuose, ar nėra išvykę iš Lietuvos, duomenis, taip pat kelis būrelius partijos pateikiamų talkininkų (“šalininkų”) ir leidžiasi į tokius susitarimus. Bet yra svarbu, kad nebūtų palikta objektyvių galimybių klastoti.
Tad manau, kad Apylinkių komisijų darbo kompiuterizavimai yra neleistini ir visų pirma šalintina registravimo kompiuteriu kas atvyko balsuoti galimybė…
Taip spauda skelbė, kad nulėkė ten iš nevilties, pagalbos prašydamas.
Pasakysiu paprastai – todėl kad Smetona BUVO DIKTATORIUS. Pamynęs demokratijos principus, perversmo keliu valdžią užgobęs diktatorius. O tokiems DEMOKRATIŠKOJE šalyje paminklai negali būti statomi!
Suptantu, pareikšite kad diktatoriais buvo ir Vidurmažių Lietuvos valdobvai. Nereiktų statyti paminklų ir jiems, tačiau vertinant tokius tolimus laikus galima ir nesureikšminti. Jei kam labai reikia balvonų – tebūnie. Dėl to tikrai neprotestuosiu. Pvz., prie Nac. muziejaus stovi toks paminklas Mindaugui.
Tačiau Smetonai – tikrai ne. Ir jei toks paminklas dikaktoriui bus pastatytas – tai tikrai sulauks didelio vilniečių, ypač jaunimo nepasitenkinimo. O tai ne vienys, o skaldys visuomenę. Ir dėl to bus kalti ne kas kitas, o balvonų gerbėjai.
kieno pastangomis Delfyje atsirado vienas straipsnis
(šitas: – delfi.lt/pilietis/pilieciu-nuomones/homoseksualus-vyras-kitokia-nuomone-lgbt-uzima-tiek-eterio-kad-darosi-koktu.d?id=86888631 )
Pagarbos vertas, drąsus žmogus.
Bet ne tik tai svarbu, pilietiška ir šaunu. – Įtariu, jog Delfis nepasigėdijo dar ir pinigų pareikalauti už tai, kad malonėjo jį paskelbti. Tai dar labiau padidina to autoriaus poelgio vertę.
Pagarba Autoriui!
Prieš daug metų, daugiabučio, kuriame jau nebegyvenu, kieme ant suoliuko sėdėjo senelė ir stebėjo, kaip vaikai lakstė ir dūko. Taigi toji senelė pamatė, kaip visiems žinomas Petriukas, būtent jis (!), paėmė plytgalį, aršiai sviedė į namo langą ir jį sudaužė. Pasigirdus krintančių stiklų garsams, garbioji senutė maloniai paklausė:
– Vaikučiai, kas nutiko?
Kokių tik linksmų istorijų neatsitinka daugabučių kiemuose 🙂
Kas dėl vietos Smetonos paminklui tinkamumo, tai bene istoriškiausia jo atžvilgiu vieta būtų prie Širvenos upelio netoli Kybartų, kur jis 1940 m. birželį palikdamas Lietuvą, jos kariuomenę kaip ginkluotųjų pajėgų vadas likimo valiai “perbridęs” šį upelį, buvusį Lietuvos siena su Vokietija, patraukė į užsienį.
Taigi Kybartų savivaldybei, turinčiai tokią istorinę vietą, nederėtų snausti, bet bandyti nurungti Palangą, geidžiančią statyti tą Vilniui nepritinkantį Smetonos paminklą. Juk to jau pagaminto paminklo knyga galėtų simbolizuoti Smetoną kaip daugiau užsiėmusį Platono “Valstybe” negu Lietuvos…
Juk iš to ir pajamos didžiulės būtų – turistų neatsigintum, be abejonės būtų ir labai bagotų…, be to, tai būtų kartu ir priminimas žemių anapus Širvenos – dabar Rusijos, istoriško lietuviškumo besilankantiems turistams. Iš ten netoli būtų ir Vištytis, kuriame statytinas išvaizdus paminklas karaliui Vyteniui, kurio vestomis kovomis su Ordinu ir Mozūrais Vištytis buvo įtvirtintas kaip Lietuvos žemių teritorija, jų siena. Pasigrožėjimui, papoilsiavimui yra gražus Vištyčio ežeras.
Taigi visais atžvilgiais vieta Smetonos paminklui prie Širvenos yra tinkamesnė negu Palangoje. Beje, kartu tai būtų ir regiono vystymas.
,,Deja, ilgai puoselėtai idėjai – Vyčiui Lietuvos sostinėje Vilniuje – vietos neatsirado, buvo pasirinkta ,,Kalvelė“.
Ką reiškia ,,buvo pasirinkta”?
KAS pasirinko? Keletas klerkų? Ar pora dvaro ,,menininkų”, susėdę kabinete, kur rengiamos mažos grupelės tarybos, kainuojančios po keliasdešimt tūkstančių E vienas posėdis??? (Sumos nežinau, tik prisimenu tą triukšmą, kai išaiškėjo, kiek kainavo posėdis dėl Cvirkos a.)
TAUTA LAISVU, ILGAI TRUKUSIU PILIEČIŲ BALSAVIMU PASIRINKO VYTĮ.
Ir ne tik savo balsus už jį atidavė, bet ir aukojo jam pastatyti lėšas. Begalę pinigų suaukojo.
Beje, gal teko girdėti nepaprastai įtikinamą, orų LLKS vado J. Buroko pasisakymą Nomedos laidoje – po ,,liberalų” aimanų, kad paminklas kažkam trukdytų kovotojų JIEMS iškovotą laisvę švęsti? Ne visai pagedusiems turėjo būti bent kiek gėda po tos laidos. O prokurorai turėjo pasidomėti, kas leido saujelei klerkų IGNORUOTI piliečių valią ir skelbti savo ,,konkursą”, kuriame dvaro menininkų balsui kažkokia teise priskirta net nepamenu – ar ne 100 balsų, o piliečių balsas buvo visai nuvertintas ?! Ar prokurorai laiko tai teisėta?
Dabar susiduriame su pono Š. gudravimais:
jis agresyviai nebeprieštarauja, nesityčioja iš senosios kartos ( ,,traukitės šalin, praeities šešėliai, jūs geriate mūsų kraują”*), bet ATIDEDA į kitos kadencijos pabaigą – juk per tą laiką tiek Laisvės kovotojų išmirs, gerokai sumažės tų, kas trukdo LT sostinę su jais būtinais simboliais mielu kaimyninės šalies provincijos miestu paversti 🙂 … Bus galima tyliai numarinti tą klausimą ir užmiršti čia Lietuvą buvus, ir Tautą, ir jos istoriją… 🙂
——————————–
* Ar tai ne neapykantos kalba dabar turėtų būti vadinama ?
Pastaruoju metu internete paplito du straipsnelių parašinėjimo būdai: 1) isteriškai angliškai klykauti, sakant, beje, tiesą; 2) be galo atsargiai dėlioti žodžius, kad tik ko nesuerzinti, išmaniai vinguriuoti ir net klaidinti, rodant, deja, tik silpnumą.
Kas Jums nutiko? Juk Smetona ,ne lenkomanas,ne aršius antidemokratas,ne ,,perbrido” Širmenos upelį ,o pasitraukė nuo plėšrūnų sovietų / o kas nutiko Latvijos Prezidentui,kuris pasiliko savo Tėvynėje/ .Žinotina ir tai ,kad Smetona buvo vienas iš geriausių naujausių laikų Lietuvos valstybės prezidentų.
Pačiam, kaip “žinančiam” istorijos dalykus, turbūt, tiktų taip pasakyti, jeigu Smetona nebūtų “lenkomanas”, tai vadintųsi Grietinė…
Kaip ne kaip A.Smetona vienas is aktyviausiu beisnykstancios Lietuvos arcitektu, o toje situacijoje kai reikejo laviruoti
tarp lenku, bolseviku, vokieciu ir savu, dar nevisai suvokianciu kas tas lietuvis, tikrai nebuvo paprasta ir reikejo neiliniu sugebejimu. Valstybe ne tik nepriklausomybes aktas ir deklaracijos. Valstybei reikia labai daug ir laiko taip pat. Tas dvidesimtmetis musu valstybei tikras stebuklas, nes atkurineti reikejo viska. Suvokes jog telkiamos raudonosios pajegos visa tai sugriauti, jis nutare veikti, o ne tusciai vapeti ir pusti svetimas dudas kaip daugelis dabartiniu politiku.
Pasidomekit balsavimu priimant bolsevikines Rusijos ultimatuma.
Smetona balsavo pries !!!
Deja, plūstančios informacijos jūroje paskendo, kas ir ką aiškino apie to meto padėtį, kas užgriuvo Lietuvą, kodėl Smetonai neliko nieko kito, kaip griebtis paskutinio šiaudo – traukimosi. Viskas buvo labai pagrįsta, labai logiška, tai iš tiesų buvo vienintelis likęs šiaudas.
Gaila, šiuo metu nepavyksta atgaminti, kas apie tai kalbėjo.
Taip “tas vienintelis šiaudas” 1940 m. birželio 15 d. buvo belikęs pačiam Smetonai, bet ne valstybei ir tautai gelbėtis.
Parengti šalį priešintis Smetonai prezidentaujant laiko buvo pakankamai – nuo 1939 m. spalio iki 1940 m. birželio, tačiau tai daroma nebuvo. O štai Tauta likusi be Smetonos ir esanti priešų užvaldyta priešintis rengėsi ir jau 1941 m. birželio 23 d. sukilusi nuvertė Sovietų valdžią ir paskelbė, kad atkuria Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau Smetonos kaip Prezidento, atseit pasitraukusio į Vakarus, diplomatinių žygių valstybėse dėl atkurtos Nepriklausomybės ir Laikinosios Vyriausybės pripažinimo aido kaip ir nebuvo sulaukta. O tai jau yra panašiau ne į Prezidento “pasitraukimą” iš Lietuvos, o į jos trenkimą…
Taigi čia svarbu ne kas ką kalbėjo, o kas buvo daroma, kad būtų galima pasipriešinti karine jėga būtinu momentu ginant valstybę.
Tai sąmoninga kenkėjiška kažkokios grupuotės veikla?
,,Ši skulptūra E.Bronzini gyvenime buvo lemtinga. 2018-ųjų birželį, išgirdęs, jog Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė, kad „Lietuva-Legenda“ būtų pastatyta prie Televizijos bokšto, nors anksčiau tai planavo, skulptorius mirė savo naujuose namuose Pensilvanijoje likus mėnesiui iki 60-mečio.”
– lrytas.lt/kultura/daile/2021/05/11/news/metyta-ir-vetyta-legenda-neteko-4-ranku-19287756/