Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, savo veiklą sustabdys projektas „Misija Sibiras“. Tremtinių ir politinių kalinių amžinosios atminties vietas Rusijos Federacijoje, Kazachstane ir Tadžikistane lankiusios ir jas tvarkiusios ekspedicijos per 15 metų sutelkė šimtus jaunų, aktyvių žmonių.
Mokė didžiuotis praeitimi
„Misija Sibiras“ paskelbė apie projekto veiklų stabdymą ir pranešė, kad projekto veiklos pabaiga numatoma birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną. Būtent šią dieną, prieš 15 metų, išvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija, todėl projekto užbaigimui pasirinkta ši simbolinė diena, kuri įprastai pažymima jau papročiu tapusia akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.
„Misija Sibiras“ komanda, įvertinusi per 15 metų pasiektus rezultatus, veiklas, sutelktą auditoriją ir projekto žinomumą, teigia, jog pirminis projekto tikslas buvo įgyvendintas – užaugo nauja pilietiškumo karta, kuri tremties laikotarpį supranta ne vien kaip liūdną bei skaudų, bet ir kaip istorinį laikotarpį, kuris jaunąją kartą skatina didžiuotis savo praeitimi.
Nuo 2006 m. „Misija Sibiras“ surengė 18 ekspedicijų, kuriose dalyvavo daugiau nei 200 žmonių, o norą tapti ekspedicijos dalimi išreiškė daugiau nei 14.000 jaunų žmonių. Per šį laiką „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai aplankė ir sutvarkė daugiau nei 170 tremtinių bei politinių kalinių kapinių Rusijos Federacijoje, Kazachstane bei Tadžikistane.
„Nors mūsų pagrindinė veikla visuomet vyko čia, Lietuvoje, bet ekspedicijos yra svarbus jų pagrindas. Per 15 metų surengėme tūkstančius susitikimų su moksleiviais, studentais, bendruomenėmis, dešimtis parodų, žygių ir tvarkymo darbų Lietuvoje, sukūrėme per 15 dokumentinių filmų, išleidome knygą-albumą.
Visų šių veiklų sėkmė stipriai priklauso nuo ekspedicijų, nuo to, kokius jausmus, istorijas dalyviai parsiveš iš Sibiro ir kitų tautiečių tremties vietų,“ – teigia projekto vadovė Aistė Eidukaitytė.
Skausmingas, tačiau neišvengiamas žingsnis
„Pasaulį tebekaustant sudėtingai epidemiologinei padėčiai ir toliau blunkant Lietuvos-Rusijos dvišalių santykių gerėjimo galimybėms, projektas „Misija Sibiras“ ryžtasi skausmingam, tačiau neišvengiamam sprendimui. Pagrindinis projekto tikslas – grupėmis lankyti ir tvarkyti tremtinių ir politinių kalinių amžinosios atminties vietas Sibiro žemėje tampa neįmanomu.
Prieš 15 metų sukūrę šį projektą, giliai širdyse jautėme, kad tokia diena gali išaušti. Tačiau per tuos metus nuveikta tiek, kad šiandien tvirtai ir užtikrintai galime teigti, jog šis žingsnis tėra formalumas. Mes išliekame tvirta vertybinė bendruomenė, sutelkusi šimtus jaunų, aktyvių žmonių.
„Misija Sibiras“ Lietuvoje gyvuos tol, kol puoselėsime istorinį teisingumą, jusime pasididžiavimą „Nenugalėta Lietuva“ ir jaunąją kartą ugdysime meilės ir patriotiškumo vertybėmis“, – sako vienas iš projekto sumanytojų, „Misija Sibiras“ Patarėjų tarybos pirmininkas Vygaudas Ušackas.
Projektas kvietė jaunus žmones dalyvauti ekspedicijose, o vėliau savo patirtimis dalintis ne tik su savo draugais, bet ir žmonėmis Lietuvoje bei už šalies ribų. Taip moksleiviai, studentai, kurie, padedami rengėjų, patys rūpinosi istorijos išsaugojimu ir prisidėjo prie pilietiškumo ugdymo sklaidos.
Parengta pagal „Misija Sibiras“ žinias.
Siandienines pasaulines pertvarkos plane tokie dalykai kaip savas istorijos matymas, atmintis, prisiminimai, patriotizmas tikrai nereikalingi. Kaip visada, matomai buvo skambutis, o lietuviskas nuolankumas ir uolumas staigiai suveike…
tikisi, jog nutraukti nereiks? Jog perlauks putinmarį, ir dar pavyks atgaivinti veiklą?
Gal ir išmintingai veikia – kai Stalino (ar Berijos?) anūkas kerštu dega, gal pavojinga išsivežti jaunuolius – ras kuo apkaltinti ir įkalins. Žinoma, dar ir pandemija.
Seniai laikas buvo uždaryti nes kuria visokius ultra dešiniuosius, fašistus, rasistus, nacionalistus ir kitokį “brudą”. O kur dar kelionės į priešišką, tirono valdomą šalį pavojai…
Labai tikiuosi kad organizatoriai nepraras savo noro ir gebėjimų organizuoti ir artimiausiu metu suorganizuos Misija – Vaivorykštė į Briuselį ir kitas mūms draugiškas šalis, kurios žymiai labiau pažengę šioje srityje ir parsiveš žinias ir įgūdžius į Lietuvą, kur galės dalintis.
Nuveikta daug prasmingų, gražių darbų. Misijos tikslai turi išlikti. O juos įgyvendinti galima ir čia, Lietuvoje, – prisimenant, dalijantis įspūdžiais, tvarkant mūsų kapinėse nykstančius kauburėlius…
Prieš atsisveikindamas projektas „Misija Sibiras“ kviečia paminėti Gedulo ir vilties dieną
– delfi.lt/news/daily/lithuania/pries-atsisveikindamas-projektas-misija-sibiras-kviecia-pamineti-gedulo-ir-vilties-diena.d?id=87112701
Kazachstane iš naikinamų kapinių perlaidoti lietuvių palaikai
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/kazachstane-is-naikinamu-kapiniu-perlaidoti-lietuviu-palaikai/255481/
,,Iš naikinamų Rudnyko kapinių Kazachstane, Karagandos srityje, perlaidoti lietuvių politinių kalinių palaikai. „Baigta unikali lietuvių palaikų iškėlimo operacija. Kazachstane palaikai ekshumuoti […] ir perlaidoti Spaske, už 700 kilometrų“
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/kazachstane-is-naikinamu-kapiniu-perlaidoti-lietuviu-palaikai/255481/