Kultūros ministerija nerengs naujų varžytuvių A. Smetonos paminklui
Kultūros ministerija (KM) pranešė Vilniaus miesto savivaldybei neturinti teisinio pagrindo iš naujo rengti meninio-architektūrinio paminklo prezidentui Antanui Smetonai sumanymo varžytuvių.
„Kultūros ministerija savo ruožtu įgyvendino visus reikalingus pavedimus organizuojant konkursą. Savivaldybei buvo išsiųstas tikslinės dotacijos sutarties projektas perduodant autorių turtines teises.
Todėl rengti naujo paminklo idėjos konkurso ministerija neturi jokio teisinio pagrindo. Apie tai oficialiai informavome Vilniaus miesto savivaldybę ir lauksime iš jos aiškesnių atsakymų į kylančius klausimus dėl tolesnės paminklo A. Smetonai ateities“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Susipažinusi su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucija „Dėl Antano Smetonos paminklo“, KM daro prielaidą, kad savivaldybė neplanuoja pasirašyti sutarties dėl šiam paminklui statyti skirtos specialios tikslinės dotacijos. Tokiu atveju nepanaudotos lėšos turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą.
Paminklo A. Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko projektą „622522“, kurio autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas ir Indrė Rakauskaitė.
Konkursą skelbė KM, įgyvendino Lietuvos architektų sąjunga, finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Paminklo projektui įgyvendinti buvo numatyta skirti 250 tūkst. eurų.
Kaip žinia, balandžio pradžioje Vilniaus savivaldybės taryba priėmė nutarimą „Dėl Antano Smetonos paminklo“, kuriuo pritarė sumanymui sostinėje statyti A. Smetonos paminklą, tačiau paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės stabdyti konkursą laimėjusio projekto „622522“ įgyvendinimą.
Tokio sprendimo priežastimi nurodoma tai, kas savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į KM rengtų varžytuvių komisijos sudėtį, o projektams pateikti esa buvo skirta per mažai laiko. Taryba taip pat įsipareigojo per du mėnesius pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl kitų galimų vietų paminklui prezidentui Antanui Smetonai pastatyti.
Kultūros komiteto pirmininkas prof. V. Juozapaitis: Politikams nederėtų imtis vertinti meno kūrinių
Balandžio 7 d. A. Smetonos paminklo klausimą aptarė Seimo Kultūros komitetas. Komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis posėdyje sakė, kad politikams nederėtų imtis vertinti meno kūrinių, Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis susidariusią padėtį pavadino aklaviete ir sakė, kad dabar savivaldybė pati turėtų skelbti naują paminklo idėjos konkursą.
Pasak jo anksčiau Vilniaus miesto savivaldybė jokių priekaištų dėl konkurso ar numatomo A.Smetonos paminklo neturėjo. Priekaištai pareikšti praėjus penkiems mėnesiams po to, kai paaiškėjo šių varžytuvių laimėtojai.
Jis taip pat sakė, kad atrenkant paminklui vietą iš keturiolikos galimų, savivaldybės atstovai dalyvavo. Buvo sutarta, kad savivaldybė įgyvendins laimėjusįjį projektą.
Jei Vilniaus savivaldybė neįgyvendintų projekto „622522“, jam numatyti 250 tūkst. eurų. turėtų grįžti į valstybės biudžetą.
Prezidentas G. Nausėda: Norima sužlugdyti Smetonos paminklo statybą?
Balandžio 15 d. susidariusią padėtį dėl A. Smetonos paminklo statybos įvertino ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pareiškė, kad Vilniaus valdžiai, stabdančiai paminklo A. Smetonai įgyvendinimą, trūksta politinės valios.
Pasak jo, savivaldybė ilgą laiką dalyvavusi A. Smetonos paminklo statybos sumanymo įgyvendinime, vėliau nuo jo nusišalino, o po to pareiškė, kad jai netinka nei vieta, nei meninis sprendimas.
„Savivaldybė turėtų labai aiškiai atsakyti į klausimą, nes kyla įtarimų, ar norima tiesiog sužlugdyti Smetonos paminklo statybą, ar tikrai sąžiningai galvojama, kad galima rasti geresnį sprendimą. Jei būtų antrasis variantas, tai Vilniaus savivaldybė galėjo elgtis kitaip nuo pat pradžių.
Todėl norėčiau, kad išsklaidytų tokias abejones, kurios, deja, yra, kad tai yra tiesiog mėginimas išskirti Vilnių ir Smetoną. Istoriškai Vilniaus ir Smetonos išskirti negalima, bet mūsų biurokratų galvose tokį skyrybų procesą organizuoti galima. Tai laukiame atsakymų – kultūros ministras laukia atsakymų, aš laukiu taip pat“, – sakė Prezidentas.
Pernai spalį varžytuves laimėjusio projekto„622522“ autoriai siūlo Gedimino prospekte, prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės, pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su pirmojo Lietuvos Prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.
Paminklui pasirinkta vieta ypatinga tuo, kad čia 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A.Smetona. Čia veikė ir pirmieji Lietuvos valstybės Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus. Būtent čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.
Puiku, jei ši apgailėtina iniciatyva žlugtų.
DEMOKRATIŠKOJE ŠALYJE PAMINKLAI DIKTATORIAMS NETURI BŪTI STATOMI!
Tad Smetonos paminklui Vilniuje (kaip ir bet kur kitur Lietuvoje) – ne vieta. Kam labai jo reikia – tegul pasistato savo nuosavame sklype ir už savo lėšas.
Deja, ne dėl demokratijos čia varžomasi…
Tu savo „demokratiškas“ ideologijas susikišk į savo chunveibinišką subinę. Apgailėtinai dvoki stereotipais sovietinės propagandos, kursčiusios neapykantą Smetonai kaip priemonę okupacijai pridengti ar pateisinti.
Įvairiais istorijos laikotarpiais buvo skirtingos valstybių valdymo formos, bet esminis dalykas yra Lietuvos Valstybė. Jeigu jau toks demokratiškas, ta turėtum toleruoti ir šalies praeitį, nesvarbu kokios ten praeityje valdymo formos bebūtų buvę. Prezidentui Smetonai turi būti paminklas, nes būtent Smetona įkūnija tą Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo epochą, kuri padarė tiek daug, kad padėjo lietuvių tautai atsilaikyti okupacijos laikotarpį ir buvo kelrodė vėl atkuriant Lietuvos Valstybę.
Ko čia dar iš to Vilniaus norėti. Skvernelio Vyriausybės konkursui skirtos lėšos buvo “įsisavintos”, jis pats už nuopelnus yra Lenkijos apdovanotas. Tai kaip ir viskas padaryta.
Juk paminklo projektas puikiausiai galėtų būti įgyvendintas Kaune – vietos prie Istorinės prezidentūros rastųsi. Matyt, kad ir Matijošaičiui surasti 250 tūkst. eurų jo įgyvendinimui nebūtų problema. Juolab, kad tiesą sakant, pats Vilnius kaip toks Smetonos paminklui – perprasta – per nelietuviška vieta, dabar vėl jame skamba net 5 Lenkijos valstybės TV programos lenkų kalba… Jis Prezidentu pasiskelbė Kaune ir jame prezidentavo, regis, net J. Basanavičiaus palydi į kapus Vilniuje nebuvo atvykęs, tai kas, kad numylėtą Kauną be šūvio užleido sovietams, negirdėti buvo ir jo džiūgavo dėl Birželio 23-osios Sukilimo atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės su Vilniumi… Taip, kad nėra čia ko virkaut…
Kas per nesąmonės – „Vilnius – nelietuviška vieta“? Ar čia be piktų kėslų toks nuolankus mastymas ir traukimasis, ar tyčinė lenkų-rusų demagogija? Tai nuo pačių lietuvių priklauso kokia čia vieta. Pastatykim paminklą Smetonai – ir jau bus lietuviškesnė vieta.
Paties klaustukai rodytų, kad, matyt, nelabai gaudaisi istorijoje. Pasakysiu tik viena, kad Smetona atsikirsdamas dėl Vilniaus nevadavimo, sakė, kad jis “Už lietuvišką Lietuvą”. Tuo pasakydamas, kad jam Vilnius ne Lietuva.
Manau, kad lietuvybės statymas “ant Smetonos” pamatų – ne stiprina ją, o lenkiška daro… Ar ne dėl to ir ėmėsi Smetonai paminklo Vilniuje lenkiškasis Skvernelis…
Vadnas, ponas Š. save Smetonos bendraminčiu, netgi bendražygiu laiko, ir jo darbą padarys iki galo – užsimojo Vilnių galutinai išlietuvinti, kad jų nė kvapo čia neliktų.
O tai jį jau apdovanojo? Katra sostinė?
Galvok iš naujo, gal blaivesnis būsi…
Na jau ne – tikrai neprisidėsiu prie atžangos.
Ar ne gana, kad mes jau nebe pirmi pagal išgeriamo alkoholio kiekį? Kažkas mus išdūrė?!!
Kažin, ar buvote Kaune prie istorinės prezidentūros? Ten yra paminklai kiekvienam tarpukario Lietuvos prezidentui. Tačiau Vilniuje Lietuvos veikėjams įamžinti daromos kliūtys, nors leista statyti net Zappai ir bedvasius vamzdį ar Lukiškių aikštėje kalnelį ar smėlio krūvą
+ + + !!!
Gal kas uždraudė ponui merui įsileisti į Vilnių litvinišką kvapą?
O kas įtaisė Vilniuje laiptus Česlovui Milošui, ar ne Kultūros ministru būdamas kauniškis Gelūnas ir už tai pelnęs Lenkijos apdovanojimus.
Vėlgi kas nuo sovietinių laikų Kaune “uždarytą” Čiurlionį laiko, kai jo dvasia Dzūkijoje…
Ar čia ne visur tas pats dirigentas sėdi…
Nestebina: juk valdančiųjų tikslas gaivinti ir puoselėti Vilniaus lenkiškumą.