Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimui pristatė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus.
Laikinojo įstatymo projektu siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, atleidžiant asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros.
„Gręžinių, nesinori jų vadinti nelegaliais, bet jie netvarkingi, neregistruoti – jų yra apie 30 tūkst., Aplinkos ministerija savo sąvade turi 12 tūkst. iš jų, kurie yra registruoti, bet neaiškus savininkas ir jiems yra neišimti leidimai. Tai yra tvarkos nebuvimas, tai yra pavojinga situacija ir mūsų požeminiams ištekliams, nes viskas, kas yra žemiau 30 centimetrų po žeme, konstituciškai jau yra valstybės. Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja kiekvieną valstybę narę turėti informaciją apie vandenvietes, iš kurių išgaunama daugiau negu vidutiniškai 10 kubinių metrų per metrų per parą vidutiniškai visus metus“, – sakė S. Gentvilas.
Pasak ministro, teikiami įstatymų projektai iš esmės leistų iki 2024 metų netaikyti baudžiamojo mechanizmo dabartiniams savininkams, leistų įteisinti šituos gręžinius ir juos įteisinus užregistruoti tikslingus savininkus: „Tai išspręstų nemažą įvairių gyvenviečių problematiką, žemės ūkio bendrovių problematiką, kurios irgi užstrigusios be dokumentų ir išgavinėja požeminį vandenį, bet yra baudžiamos.“
Laikinojo įstatymo projektu siūloma asmenį nuo administracinės atsakomybės atleisti šiais atvejais:
- jei asmuo likvidavo neregistruotą, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, gręžinį iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo;
- jei asmuo nori pats likviduoti neregistruotą, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, gręžinį – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai apie šį savo ketinimą asmuo informuotų Aplinkos apsaugos departamentą;
- jei asmuo dėl neregistruoto, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengto, gręžinio įteisinimo kreipiasi į savivaldybę dėl pritarimo naudoti požeminio vandens gręžinį gavimo – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai savivaldybei pateikiamas prašymas;
- jei asmuo nusprendžia susitvarkyti nuosavybės teisę į iki šio įstatymo įsigaliojimo nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype įrengtą Žemės gelmių registre registruotą požeminio vandens gręžinį – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai apie šį savo ketinimą asmuo informuotų Aplinkos apsaugos departamentą.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisų projektu siūloma sumažinti įstatyme nustatytą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) ištekliams koeficientą nuo 10 iki 2.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisų projekte siūloma įtvirtinti 3 metų laikotarpį, t. y. įtvirtinti datą, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė perimtų iš bendruomenių ar kitų asmenų geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą po to, kai ji bus įteisinta.
Projektams po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti gegužės 20 d.
