Etninės kultūros globos taryba Kultūros ministerijai išsakė etninės kultūros problemas
Balandžio 12 d. įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Kultūros ministerijos (KM) atstovų susitikimas. Susitikimą EKGT atstovai išsakė savo susirūpinimą dėl dėmesio stygiaus lietuvių etninei kultūrai ir lietuvybei svarbiuose Kultūros ministerijos dokumentuose.
Jau anksčiau KM pateiktuose raštuose EKGT yra atkreipusi dėmesį į etninės kultūros sąvokos nenaudojimą Lietuvos Respublikos kultūros ministro valdymo sričių 2021–2023 metų strateginio veiklos plano (KM SVP) projekte, kuris vėliau visgi buvo patvirtintas.
Mažai dėmesio skiriama ir nematerialiajam kultūros paveldui. Jam nėra numatyta nei priemonių, nei lėšų.
EKGT taip pat pastebėjo, kad KM SVP nuo 2022 m. nebeliks finansavimo lietuvių tradicinės kultūros puoselėjimo veikloms užsienyje, iki 2023 m. neut 82 proc. numatyta sumažinti finansavimą kokybiško kultūrinio švietimo (edukacijos) paslaugų įvairovės ir prieinamumo didinimui.
Nuolat mažinamas tautinės kultūros finansavimas
EKGT taip pat nerimą kelia etninei kultūrai nuolat mažinamas finansavimas Kultūros rėmimo fondo remiamose veiklose. Šias lėšas skirsto Lietuvos kultūros taryba. EKGT atkreipė dėmesį, jog per Kultūros rėmimo fondą finansuojamai programai „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ 2021–2023 m. palikta ta pati, nuo 2020 metų labai sumažinta suma – tik 350 tūkst. Eur.
EKGT yra įsitikinusi, kad šiai programai būtina finansavimą padidinti, kadangi tai yra vienintelė tikslinė šios srities programa, kuriai teikiamus projektus vertina šios srities ekspertai. EKGT siūlo numatyti nuoseklų Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programos lėšų augimą, 2022 m. skiriant bent 450 tūkst. Eur, o 2023 m. – 600 tūkst. Eur.
EKGT mano, kad nepakankamas etninės kultūros finansavimas skirstant Kultūros rėmimo fondo lėšas kyla ir iš ydingo šio fondo lėšų skirstymo modelio. Visi sprendimai priimami Lietuvos kultūros taryboje, kuri sudaryta nesivadovaujant atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, sritys neturi pastovios kvotos bei proporcingo jų suderinimo, projektus vertina viešųjų pirkimų būdu atrinkti ekspertai, neaptardami visos sričiai pateiktų projektų visumos ir nepriimdami bendrų sprendimų.
Ypač sunku apibrėžti programų, kurioms skiriama didžiausia Kultūros rėmimo fondo lėšų dalis, vertintojų kompetenciją, kaip ir tarpdisciplininio meno ar tarpsritinių projektų vertinimo atveju.
EKGT nuomone, Kultūros rėmimo fondo lėšų skirstymo modelį reikėtų iš esmės persvarstyti numatant jame deramą vietą etninei kultūrai.
Išstumiama net etninės kultūros sąvoka
Dar vienas klausimas, kurį aptarti su Kultūros ministerijos atstovais siekė EKGT – Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projektas. Ši programa yra itin svarbi etninės kultūros plėtrai, kadangi joje turėtų tilpti priemonės iš valstybinės Etninės kultūros plėtros programos, kuri buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme.
Tačiau 2020 m. iš jo išbraukta, nes, esą, pagal tuomet priimtą Lietuvos Respublikos strateginio valstybės valdymo įstatymą ji turėtų būti įtraukta į ministerijos rengiamą bendrąją kultūros programą.
Deja, 2020 m. KM paviešintame pirminiame Kultūros programos projekte beveik nebeliko termino „etninė kultūra“, o lietuvių etninei kultūrai artimas turinys pateko tik į keturias priemones.
Tautinių mažumų kultūra iškeliama, lietuvių etninė kultūra nesirūpinama
Tuo tarpu tautinių mažumų kultūrai skirta visa 4-oji Kultūros programos dalis, numatant net 10 priemonių – apimančių visuomenės skatinimą kurti ir dalyvauti pristatant Lietuvos tautinių mažumų istoriją, kultūrą, kalbą ir tradicijas, tautinių mažumų atstovų kvalifikacijos kėlimą, ugdymo programų atnaujinimą, tautinių mažumų kultūros dokumentavimo sistemos sukūrimą, nematerialaus paveldo aktualizavimą, tautinių mažumų kultūros sklaidą žiniasklaidoje, kuriamą bendrą valstybės, savivaldybių įstaigų ir tautinių mažumų NVO tinklaveiką, tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvų skatinimą.
EKGT įsitikinimu, toks netolygumas, padidintas dėmesys tautinių mažumų kultūrai ir lietuvių etninės kultūros išstūmimas, neatitinka ne tik Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatų, bet ir Nacionalinio pažangos plano (kuriuo remiantis rengiama Kultūros programa) strateginio tikslo „stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“.
Šias pastabas EKGT atstovai išsakė Kultūros ministrui Simonui Kairiui ir kitiems KM vadovybės atstovams.
Susitikime taip pat dalyvavo Kultūros viceministrai Albinas Vilčinskas ir Rimantas Mikaitis, Ministro patarėjai Sigitas Šliažas ir Viktorija Vitkauskaitė, Strateginių pokyčių grupės vadovė Eglė Saudargaitė, Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Indrė Ambrazienė ir vyr. specialistė Irena Kezienė ir kt.
EKGT atstovavo pirmininkė Dalia Urbanavičienė, pirmininkės pavaduotojas Jonas Rudzinskas, EKGT nariai Vilma Griškevičienė, Nijolė Balčiūnienė, Loreta Sungailienė, Virginijus Jocys, EKGT vyr. specialistė Regina Mikštaitė-Čičiurkienė.
KM vadovybė užtikrino, kad etninei kultūrai bus skirta daugiau dėmesio
Už etninę kultūrą atsakingas viceministras Albinas Vičinskas pabrėžė, kad reikia visiems suremti pečius, jog būtų užtikrinta etninės kultūros plėtra.
Todėl nutarta surengti dar ne vieną susitikimą, skirtą etninės kultūros lauko problemų aptarimui.
Pažadėta EKGT pakviesti tobulinant Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projektą ir kultūros konkursinio finansavimo sistemą reglamentuojančius teisės aktus.
Parengta pagal EKGT pranešimą
Prisimenant 1996 m. – Etninė kultūra, pakilimas ar nuosmukis? Tada labai buvo pakili.
Dabar, po anarchijos, teks vėl kilti.
Po niekinimo
Grybauskaičiu, Armonaičiu, Matijošaičio ir visokio plauko (nuo žodžio nuplaukti) Šimašinių Tautinės paprotinės kultūros, visomis, erdvių ir atskirų sambūrių – dar Kaune išsilaikančiu, bet Vilniuje jau žlungančių, – ypač tas ne vien aikščių užariant jas ir laidojant po smėliu, bet dar grubesnėmis pakasynomis LRT monstrų banditų irštva virtusiame buvusiam net LTV kultūra “pliuse” nuspjovus ant “kitų” gojizmo niekalo pvz. kaip Mažvyde paverčiant.
Kilti teks,
su Sąjūdžiu vėl – bent muziejumi. Tautinės tapatybės – išlikimo.
…edukacijos (?), konkursinio (net delfis yra parašęs „varžytuvės“), aktualizavimą (?), tarpdisciplininio (?) – siūlyčiau kiekvienam pradėti nuo savęs.,, Ir ne gėda, EKGT? Kodėl etninė kultūra, o ne tautos kultūra ar tautos paveldėta kultūra?
keli kadrai iš anų laikų dok. filmo, rodyto atvykstantiems į LT išeiviams bei diktoriaus skaitomas tekstas viską paaiškina maždaug tokiais žodžiais:
– Net ir norėdami, nerasite čia nė vieno seno akmens. Čia viskas naujo gyvenimo pastatyta….
kurios erezijų dėka susilpnėjo REPRESINĖ LK priežiūra (pasak R. Zemkausko).
(Ji dar neapdovanota už nuopelnus LK ptėtotei?)
Atsiprašau, per LRT TV+
Jazau, jazau , ale jūs ir ne “pažangūs.”
Išklausius jos, piršte peršasi kai kurios išvados apie tai, ką darė visus tuos metus, dirbdama ne tik studentams, bet ir mokiniams, su mokinių tėvais kalbėdama.
LIETUVIŲ ETNINĖ KULTŪRA IR JOS RAIDA PER TŪKSTANTMEČIUS!
– MAHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI BUVO SAKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ!
– E.Kantas sakė: “Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia tautų raidos paslaptis”!
– Rusų akademikai Ivanovas ir Toporovas sakė: “Rusų kalba gimė LIETUVIŲ kalbos pokyčių išdavoje”.
– O tai reiškia, kad SLAVŲ KALBŲ GRUPĖS “PAKĖTĄ” pagimdė LIETUVIŲ KALBA – ŠLOVĖ- LIETUVAI!
– Knyga “KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO” – “Fridrichas Šletė”.
ŠIOJE KNYGOJE – KELTAI – LIETUVIŲ PROTĖVIAI! – Lietuviai – KELTAI VAKARŲ EUROPAI, nuo 600 m.pr.m.e.- iki 600 – jų mūsų eros metų, ATNEŠĖ AUKŠČIAUSIO LYGIO KULTŪRĄ!
Beja, LIETUVIŲ PROTĖVIUS PIRMASIS KELTAIS PAVADINO HERODOTAS!
Mes gi LIETUVIAI privalome PAŽINTI SAVO PRAEITĮ ir STENKIMĖS, bent PALAIPSNIUI, ATSIKOVOTI SAVO SENIAUSIĄJĄ ir TURTINGIAUSIĄJĄ PRAEITĮ – ISTORIJĄ!
Kaip visada, sava etninė kultūra paskutinėje vietoje. Vyrauja modernizmas, globalizmas, šiuolaikiniai menai, o senoji kultūra su kuria išaugo ištisos kartos mūsų tėvų, protėvių tapo nereikalinga.
Kažin kuo mes tapsime su tokia Vyriausybės ir kultūros ministerijos politika? Beveidžiais, be savo tautinio stuburo, be gražių dainų, be pasakų, be tradicinių švenčių…
MARIJOS GOMBUTIENĖS ŠIMTMETIS!
MOKSLININKAMS LAIKAS ŽINOTI, KAD, PRIEŠ 10 000 metų MŪSŲ PROTĖVIAI DAR GYVENO INDIJOJE.
NEBEREIKALO, MAHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI, YRA SAKĘS, KAD – LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ UŽ SANSKRIT!Ą! Panašiai, apie LIETUVIŲ KALBĄ, sakė ir EMANUĖLIS KANTAS!
Beja, šaltiniai liudija, kad SAULEI TEKANT NUO RAMIJO VANDENYNO, LIETUVIŲ PROTĖVIAI, 10 000 -me tūkstantmetyje pakilo iš Indijos, ir per GIMALAJŲ kalnus bei KINIJĄ, patraukė į šiaurę.
ALTANŲ KALNUOSE buvo APTIKTĄ apie 40 kurganų ( NUO LIETUVIŠKO – KUR GANOSI ŽIRGAI?)! JUOSE buvo palaidoti LIETUVIŲ RIKIAI!!!!
VIENĄ KURGANĄ 1955 metais, PRIE TUEKTOS kaimo, archeologijos profesoriaus Sergėjaus Ivanovičiaus Rudenko ekspedicijos sudėtyje, teko atidenginėti ir šio straipsnio autoriui. Man tuo metu buvo 17 metų.
PRAĖJO KELETĄ TŪKSTANTMEČIŲ ir SAULĖ PATEKĖJO JAU ATLANTO PUSĖJE. IR ŠTAI MŪSŲ PROTĖVIAI PATRAUKĖ, ŠĮ KARTĄ JAU, ATLANTO LINK! KELYJE PASTOVIAI SEKDAVO SAVO KAIMYNUS, SU KURIAIS SUSISIEKDAVO UGNIMI IR STOGOSE PAGAMINTAIS KUORAIS – ANGOMIS.
JUOSE, TAM TIKRA TVARKA , KEISDAMI UŽSKLANDAS, KLAUSDAVO – AR MATAI? KAIP MATAI? TAIP, LAIKUI BĖGANT, GIMĖ “SARMATŲ” GENTIS ir KULTŪRA!
GALIAUSIAI 7-me šimtmetyje pr.m.e. mūsų protėviai pasiekė SVIETO GALĄ ir vėliau tapo GALAIS.
MŪSŲ LAIKAIS GALU SAVE VADINA IR PRANCŪZIJOS PREZIDENTAS MAKRONAS!!! ir t.t. ir t.t. Kam tai įdomu, prašau kreiptis į FRIFRIKO ŠLETES KNYGĄ ” KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO!” BŪTINA ŽINOTI, KAD MŪSŲ PROTĖVIUS HERODOTAS VADINO “KELTAIS”, tad ir kiti beždžioniaudami, LIETUVIUS vadindavo KELTAIS!
GARBĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI IR KULTŪRAI, KURIAI, PAGAL ŠALTINIUS, JAU PER 450 000 metų!!!
Taip, senesnės civilizacijos, kaip lietuviško LIEŽIUVIO (arba kalbos, dabartine sąvoka), išlikę nėra.
Mes išlikiom net po 1795 m. katastrofos – “demokratinės unijinės” monarchijos žūties atsigavę, ir ta galia, arba pagal tas galias kur 1569 m. ir net 1791 m. papildomai teisiškai įtvirtintos, atgaivinti net Prūsijos likučius privalėsime,
– sykiu su Lenkija, pagal ir 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijoje, ir 1569 m. Liepos 1 d. unijinėje, apvienijimo Valdų išlikusiose RIBOSE t a r p u s a v i o sienų apystovos sugrąžinime (pagal naujas, naujos Prūsijos, – kad ir tarptautiškail laikinai tęsiant administravimą jau naujomis, ne Potsdamo-45 sąlygom).
Taip…bus
Taip yra.