Saugomų teritorijų direkcijos džiaugiasi šiuo metu miškuose banguojančiomis tikromis meškinio česnako jūromis. Dar neseniai šis augalas buvo retai aptinkamas Lietuvoje, bet dabar jo randama vis dažniau.
Meškinis česnakas (Allium ursinum) – amarilinių šeimos česnakų genties augalas. Nuo 2019 m. jis buvo išbrauktas iš Lietuvos raudonosios knygos.
Pirmieji plokšti ir ilgoki meškinio česnako lapeliai prasikala anksti pavasarį. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Žiedai žvaigždiški, vainiklapiai balti. Žydi gegužės mėnesį, dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius.
Vaistams naudojami meškinio česnako lapai. Lapuose yra askorbino rūgšties, eterinio aliejaus, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų.
Žmonėms pradėjus šį augalą naudoti pernelyg intensyviai, Aplinkos ministerija žada meškinį česnaką įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą ir jį bus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti, taip pat juo prekiauti.
„Padėtis trapi, nes masiškas meškinio česnako lapų kartu su žiedynstiebiu pjovimas drastiškai silpnina augalo klonus – prarandama galimybė sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų. Ypač tai kenkia neskaitlingoms populiacijoms“, – sako Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius.
Meškinio česnako galima užsiauginti ir darže, todėl nereikėtų jo skinti gamtoje.
Autorius yra LVŽS pirmininkas, LVŽS Šešėlinės vyriausybės Ministras pirmininkas
