Vardas susiskamba su žmogumi tik tuomet, kai jis yra kilęs iš gimtosios kalbos
Todėl yra labai svarbu, kad tėvai suteikdami vaikui vardą nesižavėtų vien vardų madomis, gražiais, skambiais pasaulietiškais vardais. Renkant vardą, jo kilmė ir prasmė turėtų būti svarbiausi rodikliai. Žmogus gali turėti keletą vardų: tautišką, pasaulietišką, dvasinį, šventą, slaptą. Tačiau geriausiai yra, kai žmogui parinkus tinkamą vardą, jis vienintelis ir lydi jį visą gyvenimą.
Vardas yra žmogaus gelminės savasties garsinė išraiška. Asmenvardis įtakoja žmogaus gyvenimą, nusako jo būdo bruožus, tapatybę bei tautybę. Vardas yra laimingo gyvenimo palydovas, yra susėjęs su sėkme ir netgi lemtimi. Vardo garsas turi ir tam tikrus virpesius, skambesį, kuris turėtų derėti su pavarde, su pačiu žmogumi.
Buvo skaudūs laikai, kai naujoji religija draudė viską, kas buvo susiėję su senaisiais papročiais. Mūsų protėviai buvo priversti atsisakyti prigimtinio tikėjimo, savo dievų ir net savo vardų. Bažnyčia griežtai draudė krikštyti vaikus namuose. Baudė tuos, kurie nenorėjo atsisakyti prigimtinių papročių. Žmonės buvo krikštijami suteikiant jiems krikščionių šventųjų globėjų vardus. Žodžių krikštas, krikštyti kilmę kalbininkai sieja ir su iki krikščioniškais, ir su krikščioniškais laikas. Žodį krikštas turi ir latviai, ir prūsai, ir slavai. Jis yra ir lotynų kalboje.
Yra žinoma, kad vos tik pakrikštytus vaikus lietuviai atkrikštydavo šaltinių, upių, ežerų vandeniu duodami jiems lietuviškus vardus. Latviai krikščionišką krikštą naikino prausdamiesi pirtyje ir persipildami Dauguvos upės vandeniu.
Atkrikštijimo apeigos atliekamos ir iki šių dienų. Žmonės įvairiai tai atlieka. Vieni tai daro savarankiškai, gamtos virsmo metu, per lygiadienius ar saulėgrįžas. Dažnu atveju tai atliekama pirtyje padedant senųjų papročių žinovui.
Man pačiai krikščionišką krikštą Latvijoje, pirtyje, padėjo nusiplauti žiniuonis iš Latvijos. Žinodama kaip tai daroma, pati patariu ir padedu kitiems tai atlikti.
Iki krikščionybės įvedimo žmogus turėjo tik vieną vardą
Penkioliktame amžiuje pradėjo rastis prierašai prie vardo: tėvavardis, brolio vardas, amatas, gyvenamoji vieta. Šie prierašai ilgainiui tapo pavardėmis. Taip senieji lietuviški vardai išsisaugojo pavardėse.
Po krikščionybės įvedimo lietuviai dar gerą šimtmetį šalia priverstinio krikščioniškojo krikšto vardo dar turėjo ir senąjį lietuvišką vardą. Tačiau jau nuo šešiolikto amžiaus vidurio tėvai buvo verčiami krikštyti vaikus bažnyčiose jiems duodant tik šventųjų vardus.
Apie 300 metų lietuviams buvo leista turėti tik svetimą vardą. Su tautiškumo atgimimu, devyniolikto amžiaus antroje pusėje, vėl pradėta vaikams suteikti senuosius lietuviškus vardus ir iki 1940 metų šalia krikščioniško vardo buvo galima turėti ir kitą vardą.
Nuo 20 amžiaus antrojo dešimtmečio lietuviški vardai pasirodė kalendoriuose
Vienuose kalendoriuose buvo skelbiami tik lietuviški vardai, kituose tik šventųjų, dar kituose lietuviški ir krikščioniški šventieji vardai. Sudarinėjant kalendorius krikščionių šventųjų vardai priskiriami tai dienai, kada mirė nukankintas, šventasis, palaimintasis. Straipsnio pabaigoje pateikiamas sąrašas lietuviškų vardų, surašytų iš 1944 m. „Dirbančiųjų kalendoriaus“.
Sovietinės okupacijos metais vaikus buvo draudžiama krikštyti bažnyčioje. Tai buvo daroma slaptai. Dažnu atveju tai buvo daroma ne iš didelio pamaldumo, o tiesiog dėl ilgus šimtmečius įsigyvenusio įpročio ir papročio. Sovietmečiu šalia žmogaus vardo ir pavardės buvo rašomas dar ir tėvo vardas.
Žmogus savo pokyčius gyvenime susiejusius su tikėjimu, dvasinėmis vertybėmis, pasaulėžiūra užtvirtina pasikeisdami tėvų duotą vardą. Vis dažniau tenka girdėti, kai žmogus pasaulietišką vardą keičiasi į lietuvišką arba pasirenka antrąjį vardą irgi lietuvišką. Būna ir taip, kad keičia vardą netgi po kelis kartus. Tai labai asmeniški pajautimai ir pasirinkimai.
Vardo keitimas yra gyvenimo kelio, lemties keitimas
Vardo trumpinimas, kirčio kitimas varde, įgauna kitą garsinį skambesį, kuris turi savo dažnius – susilpninti arba sustiprinti vardą. Parenkant vardą reiktų atsakingai gilinantis į jo prasmę, reikšmę, atkreipti dėmesį kas iš žymių žmonių praeityje turėjo tą vardą. Vardas turėtų derėti ir su pavarde. Pavardės nepasirinksi, jeigu ji labai išraiškinga, tuomet siūloma vardą parinkti švelnesnį, kad būtų pusiausvyra.
Dvasinis mokytojas, ir senojo protėvių tikėjimo-baltų žynys Gintaras sako, kad esame privadinti įvairiausiais vardais. Kaskart jis vis pabrėžia, kad būtinai turime turėti lietuvišką-tautišką vardą. Jis pats turi keturis vardus. Pasakoja, kad jam mama norėjusi duoti Mangirdo vardą, tačiau giminės jį pradėjo vadinti Gintarėliu ir taip šis vardas tapo, kaip jis sako, kasdieniniu jo vardu. Bažnytinio krikšto metu jis gavo Jono vardą, kurį gerbia, nes tai yra jo tėvo vardas. Jis visuomet jautė, kad tas vardas yra irgi lietuviškas.
Beje, latviai vardą Jonas-Janis laiko senoviniu baltišku vardu, kuris sutampa su krikščionių šventojo globėjo Jono vardu. Domintis ir gilinantis į jogos žinias, mokytojas jam suteikė Narajano vardą. Būdams kitokio požiūrio jaunuolis, jis jautėsi suvaržytas lietuviškumo ir net jo kratėsi. Jis sako, kad jo protėvių ir pramočių miegančią atmintį pažadino apsilankymai Indijoje ir dalyvavimas ten vykusiose šventos Ugnies apeigose.
Gintaras sako, kad Narajanas pažadino Mangirdą. Mangirdo vardą, beje, jo mama jį šiuo vardu vadino iki trejų metų, jis brangina ir laiko išeiginiu. Visiškai neseniai, tik ypatingais atvejais, jis šį vardą atskleidžia. Jis pabrėžia sakydamas, kad ,,vardas auga manyje“.
Tautinis vardas – gija siejanti ir palaikanti ryšį su savo protėvių šaknimis
Lietuvai atgavus nepriklausomybę daugybė žmonių išvyko gyventi į užsienį. Padaugėjo santuokų su kitataučiais. Daugelis jų tapo labai pasaulietiški, nutolo nuo gimtinės, nuo savo šaknų. Ne dažnai tokiems tėvams rūpi vaikui suteikti lietuvišką vardą. Labai svarbu, kad vaikui būtų duotas jei jau ne vien lietuviškas, tai bent jau antras vardas lietuviškas. Lietuviškas vardas tai pagarba savo protėvių žemei, papročiams, kalbai ir tautai.
Vaikas, užaugęs toli nuo Lietuvos, neišvengiamai kažkuriuo gyvenimo metu pasidomės vardo prasme, kilme. Žmogaus tautinis vardas – tai nenutrūkstama gija, siejanti ir palaikanti ryšį su savo protėvių šaknimis.
Parenkant vardą svarbu viską apgalvoti
Gilioje senovėje mūsų protėviai gimusius vaikus, iki trejų metų, vadindavo bendriniu žodžiu vaikas. Vėliau išsilaikė paprotys vaiko vardo neatskleisti bent keletą savaičių ir dėl apsaugos, ir dėl nužiūrėjimo tikimybės ir dar dėl to, kad pasimatytų koks vaikas yra ir pagal tai jam būtų tinkamai parenkamas vardas.
Teko girdėti, kad senovėje buvo pirmojo sutikto žmogaus vardu pavadintas naujagimis. Tėvams gimusį vaiką vadinant įvairiais vardais, būna, kad vardas, kaip sakant, ima ir prilimpa. Tačiau būna ir taip, kad vieną vardą tėvai numato, o gimus kūdikiui duoda visai kitą.
Viena moteris pasakoja, kaip įsivaizdavo savo būsimą dukrytę labai švelnią, jautrią ir buvo parinkusi jai mažybinį vardą, bet vos ją išvydusi suprato, kad pirminis vardas visai jai netiks.
Teko girdėti, kad tėvas besilaukdamas sūnaus vardą sudėliojo iš kaskart vidinio klausymosi nugirstų raidžių. Kiti nori, kad būtinai varde būtų kokia tai raidė. Pasitaiko, kad tėvai sukuria vardą iš savo vardų. Būna, kad tėvai susapnuoja vardą arba vardas lyg pats iš kažkur pasigirsta.
Mano pažįstama šeima traukė burtus kokie antrieji, lietuviški vardai, teks jų abejiems vaikams.
Nors ir rečiau, bet vis dar pasitaiko, kad pirmagimiui suteikiamas senelio ar tėvo garbei jo vardas. Senovėje, kai lietuviai turėjo tik vieną vardą, tokio reiškinio nebuvo.
Yra žmonių, kurie renkat vardą pasikliauja įvairiausios kilmės burtininkų, astrologų, numerologų žiniomis bei pranašystėmis. Dažnu atveju visa tai būna persipynę su įvairiomis religijomis, neaiškiais tikėjimais ir spėjimais. Mes turime savo lietuvišką horoskopą pagal Eugeniją Šimkūnaitę ir Joną Vaiškūną. Habil.dr. ir žiniuonė E. Šimkūnaitė domėdamasi liaudies medicina, papročiais, tautosaka, stebėdama gamtoje vyksiančius reiškinius ir juos tapatindama su žmogaus būdo bruožais surašė paukščių, žuvų ir medžių horoskopus. Žvaigždininkas ir Romuvos vaidila J. Vaiškūnas savo knygoje „Skaitant dangaus ženklus“ pagal išpaišytus vaizdus ant senovinio apeiginio kaušo ir remdamasis tautosakos ir etnografijos žiniomis aprašė senąjį lietuvišką Zodiaką. Renkant ir pasirenkant vardą vertėtų atsižvelgti ir į šias žinias.
Aš pati patyrusi įvairius asmenybės, gyvenimo pokyčius panorau turėti lietuvišką vardą. Tai greičiau buvo ne noras, bet poreikis, kuris atsirado atgimstant prigimtiniam tikėjimui. Aš džiaugiuosi turėdama lietuvišką vardą. Jis mane puošia, stiprina ir augina. Jis stiprina ryšį su prigimtiniu protėvių-baltų tikėjimu, tvirtina ryšį su savo tauta, žeme bei kalba.
***
Lietuviškų vardų sąrašąs pagal ,,Lietuvos dirbančiųjų kalendorių 1944 metams“. Išleido Kauno valstybinė leidykla.
Sausis: Gailutė, Rūstė, Švitrė, Arimantas, Gedetė, Vytautas, Ritė, Patolė, Rūtenis, Nemina, Gražulis, Ragailė, Gryžutis, Ilgaudas, Dailius, Norgailė, Jovaras, Ežerė, Kalnius, Priska, Ragnytė, Raivedis, Germė, Rungaila, Garsė, Skaistė, Tautvila, Damilė, Rainis, Rimgaila, Žiedė, Šarkė, Vėjūna, Auksuolis, Karikutas, Girkantas, Ganguolė, Skirmuntas.
Vasaris: Zylelė, Gytis, Vandenė, Rytis, Radvylis, Barkus, Birutė, Arminas, Alkis, Živilė, Švitrigėlė, Giltakė, Dormantas, Prišmantas, Algė, Kęsgaila, Lėta, Rikantas, Ugnė, Žynė, Saulius, Girdenė, Vytis, Kinitibutas, Viltė, Trimpas, Saugė, Šarūnas, Auksuolė, Mintigeidė, Žemyna, Kęstutis, Nemura, Gandrimas, Taurė, Ašmantas, Šilė, Auganas, Voverė, Žiemulis.
Kovas: Rūsnė, Eitautas, Almonė, Uosis, Tulė, Daina, Švetigailis, Sunigaila, Raminta, Rykis, Vaidilutė, Rimtautas, Vidminas, Šalna, Vaižgantas, Visgailė, Žygintas, Naubartas, Žibuolė, Vartulė, Žalvytė, Jorūnė, Goštautas, Jundilė, Liūtavaris, Karigaila, Šalvė, Gidonė, Vaidotas, Gideikė, Aujotas, Varūnė, Gendvilis, Vaigalė, Eimutis, Sniegė, Pratenis, Velotė, Lingaila, Linas, Galigantas, Visomantė, Glodenė, Tolivardis, Narimantas, Plukė, Teklė, Vygandas, Dorulis, Gėla, Meldutis, Gerutė, Kernius, Liūtė, Joteikė, Ginutis.
Balandis: Dainora, Jagaubis, Putenė, Vimbaras, Vytenis, Rimbaudas, Našlaitė, Žvaigždė, Dudutis, Minvydas, Ruklė, Staugirdas, Vilmantė, Dalia, Rasa, Vilmantė, Vykintas, Jūratė, Girulis, Mintautas, Daugaila, Girulis, Algaudė, Bangpūtys, Didutė, Vizvaldas, Mažutis, Vaidotė, Vėja, Giedrius, Daujotas, Suvartas, Lazdonė, Nomgaila, Skalvė, Dargenis, Žvaigonė, Visgailis, Vygaila, Jūragis, Gražvydė, Kantrimas, Tyvaita, Viliūnė, Kaributas, Gotautas, Aušrelė, Indrė, Sangaila, Virbutas, Venta.
Gegužė: Gegutė, Žilvinis, Meilutė, Dangerutis, Drebulė, Dievonis, Danutė, Dainora, Džiugas, Nerutė, Austė, Sauginas, Beržas, Mintautė, Neris, Traidenis, Baltuolis, Suvartė, Patolis, Sytis, Austė, Putinas, Butenė, Skirgaudas, Nerėjas, Viligailė, Vaidutis, Nergonė, Gardevutis, Milda, Gintaras, Gražutis, Jaunutė, Bitė, Vitargis, Erdvilas, Gailė, Rytė, Mindaugas, Apeilė, Skaistuolis, Augmantė, Šviedrys, Vaidevutis, Vydminė, Rimtenis, Aldona, Algimantas, irgaudasTautvydė, Vilimantas, Gina, Meilutė, Žydrė, Malonė, Vyrgaudas, Saulė, Rima, Viksvė, Mylinė, Biržė, Gintautas.
Birželis: Galinda, Daugotas, Ąžuolas, Dievelta, Vendrė, Šerkšnas, Meletė, Kentautas, Mėta, Tauras, Šilgaila, Akytė, Vorilė, Masvydas, Vingėla, Kantminas, Skirgelė, Minkantė, Kunotas, Pomedė, Butrimas, Kirstanė, Švarnas, Kategirdas, Vingėla, Skirgelė, Dainius, Rūta, Ramūnas, Minkantė, Kunotas, Pomedė, Butrimas, Švarnas, Jūra, Nauburė, Žvaizdrė, Gimbutas, Gegužė, Vygintas, Žadvainis, Spanguolė, Vadulis, Putėjis, Blinda, Gegė, Jaukantas, Vilimas, Baniutė, Mantminas, Jaunius, Viltautė, Norgailė, Tautgaila, Gailė, Giedrimė, Tautginas, Uogelė, Ramunė, Gdiminas.
Liepa: Liepa, Gendrutis, Lengvenis, Žilvinė, Bijotė, Vaidilis, Surteikė, Vaidilis, Butginas, Lakštutė, Ritonė, Skinutė, Sungailis, Tauragis, Danga, Pušinis, Aušrė, Mantrimas, Švitra, Šarūnė, Vilimantas, Voverė, Skaidra, Margis, Kindis, Austina, Kimtyla, Vidutis, Žvingilė, Lemtūris, Dudutis, Utenė, Emantė, Tautvilas, Sluoksnė, Šventaragis, Tautginė, Pasargė, Dauginas, Ilgė, Auksė, Živilė, Darvilas, Dargvilas, Mangirdas, Mantvydas, Aušra, Gluosnis, Greitutė, Žintautas, Meletėlė, Agarė, Patirga, Ulelė, Bijūnas, Lėtutė, Vainibutas.
Rugpjūtis: Gilsė, Suduvis, Tugaudas, Lengvė, Smilgė, Mangirdas, Gerimantas, Snieginė, Rimtas, Nemiga, Prutenė, Drąsutis, Uogintas, Gražutė, Pilėnas, Laima, Nerimantas, Pūtis, Parutė, Erimas, Laimutė, Irvė, Asibutas, Pajauta, Eimantas, Utenis, Vaiselė, Rugelis, Saulenis, Mintautas, Šviesuolė, Patrimpas, Neringa, Svajūnas, Bukantas, Sungailė, Iminė, Karijotas, Ringelė, Bauminas, Rasuolė, Jogaudas, Liūdytė, Gilius, Vizgirda, Aušrinė, Gailutis, Mintibutė, Liūtas, Nadmė, Lameika, Bytautas, Augūna, Uolkertis.
Rugsėjis: Gunda, Gičis, Tugaudė, Brutenis, Jaugalis, Mirga, Rimantas,Gerimantė, Valdonė, Teisutis, Varmonė, Vaišvila, Bartis, Rėda, Daugalė, Vylius, Jausmė, Vargūnas, Karilė, Tolminė, Diemedis, Birmantas, Giratė, Zubrys, Putonė, Vismantas, Rigimuntas, Sigutė, Algaudas, Mingaila, Gėlutis, Praurimė, Vytė, Vainora, Tautgirdas, Natas, Viskintė, Mantvilas, Avietė, Vyrmantas, Kernius, Galintas, Juodis, Želvė, Vientautas, Gražina, Kurytis, Visgirdė, Vėsula, Bytautė, Žymantas, Arminas.
Spalis: Mantis, Parundė, Erdvilas, Ekvaldas, Ašara, Milgydas, Uponė, Gailius, Upinė, Ašarytė, Buivydas, Morkus, Perkūnatėlė, Mažrimas, Daugis, Lindeika, Eglė, Krytis, Jaunė, Butautas, Barnustas, Verpė, Ugnis, Maldeika, Žeminėlė, Norutis, Gendrė, Mingaudas, Kirbaidas, Bitė, Geluonis, Saigūnas, Liubartas, Rustulis, Gedainis, Gilanda, Saulė, Tureitis, Mynė, Narbutas, Gytė, Saulė, Tureitis, Gilanda, Undinė, Daugalis, Ramutė, Karigaila, Minginta, Kęsgaila, Ilutė, Ramojus, Miklausė, Vikis, Žemaitė, Gelgaudas, Rūstulė, Skirgaila, Tyris, Sargė.
Lapkritis: Kaributas, Vaivara, Šalna, Vosgilė, Vidmantas, Būteika, Auktumas, Judrė, Vygaudė, Bangpūtys, Cirtautas, Arūnas, Kvietė, Uolkertė, Svirbutas,Miglė, Ašautas, Šiaurė, Vaišilgas, Snaigūnė, Kelkis, Kadinė, Gražidė, Narvydis, Saulenė, Ramantas, Vaidila, Žilinė, Kubilė, Aiškutis, Ledrūna, Lizdeika, Dainotas, Audronė, Rūstelė, Kurtautas, Eibarė, Vygandas, Rūstenis, Dainė, Liubartė, Visuomis, Bykelė, Rumbaudas, Vizmantas, Germė, Švitrigailė, Žempūtis, Girdutė, Almantas, Mansvetas, Vakarė, Rimgaudas, Daujotas, Linksmuolė, Davainis.
Gruodis: Butegeidis, Šilė, Skirmuntas, Krutulė, Lapūnė, Žvaigždikis, Erdmė, Gražutė, Vėtra, Tolutis, Nemėda, Žemberis, Gaila, Vakaris, Girdutė, Spinduolė, Edmintas, Žydrė, Dirvona, Garbutas, Rūtavilė, Kirbaidas, Kastytis, Dulūnė, Žvagulė, Tramaitis, Lygė, Vygaudas, Mantigailė, Audronė, Grinius, Gervilis, Aukštuolė, Rymantė, Gervydas, Grožvylė, Girenė, Gražvydas, Ilgis, Dobilė, Velbutas, Aiškutė, Dautaris, Rimas, Vaideliotė, Gajutė, Linksmuolis, Audrilė, Mingailė, Naudutė.
Minėtame lietuviškų vardų sąraše nėra vardo ,,Sigitas”. Kodėl?
Tikriausiai dėl to, kad laikoma, jog: Sigitas yra lietuvių vedinys iš vardų Zigfridas, Sigismundas.
Na, ir kokią tapatybę atspindi asmenvardis Bajor? Lietuvių kalboje nenormalu, negali būti joks daiktavardis be galūnės. Matyt, toks asmenvardis reiškia, kad dėjau aš ant jūsų litovcų tapatybės ir ant jūsų kalbos, todėl aš nei Bajorienė, nei Bajoraitė…
Kur dingo Naglis?
Daugelio lietuvių pavardės suslavintos. Įstatymas leidžia jas atkurti, bet mažai kas ta galimybe pasinaudoja. Daug pavardžių tiesiog juokingai griozdiškos – iš pradžių suslavintos, pridedant -ovič, skij, o paskui vietoj to, kad atsikratyti svetimos priesagos, ji paliekama, bet papildomai pridedama lietuviška galūnė -as. Latvių pavardės daug gražesnės, nesudarkytos.
Pasilikdami suslavintas pavardes žmones stato paminklą paties liūdniausiems Lietuvos istorijos laikotarpiams – carinei okupacijai, lenkėjimo laikotarpiui. prieš pasirinkdami lietuviškus vardus, visų pirma savo lietuviškas pavardes atkurkite.
Žmonių nenoras keisti pavardę, gal būt, susijęs ir su patirtimi.
Nėra nieko blogiau, kaip pavardžių kaitaliojimas, net jei pakeista vos viena raidė. – Kai prireikia kažką iš praeities įrodyti, o tavo pavardė – kas 2-je ar 3-je kartoje vis kitokia, tau kainuos ir nervus, ir begalę laiką, ir krūvą pinigų, kol visus galus į vieną mazgą suriši. Juk vien pr. amžiuje kiek valdžių keitėsi ir buvusias taisykles bei kalbą savomis keitė (žiūrint, kur giminė gyveno). O jei prireikdavo dokumento užėjus frontui (ir kokia Anka pulemiotčica kaip mokėjo, taip tau ,,sprafkę” parašė, ir ši tau vienintelis turimas to meto giminės dokumentas su giminės pavarde). O jei dar tavo pasai ir asmenvardžiai buvo kaitaliojami nuo persekiojimo gelbėjantis, kad vieni į Sibirą, kiti į Vokietiją neišvežtų?
Be to, reikia ne tik apie praeitį, bet ir apie palikuonių ateitį galvoti – juk ir ateityje neramių laikotarpių, nelaimių gali būti, ir jiems reikės visus galus surasti. Arba kas emigravęs, visus ryšius praradęs, norės savo giminės istoriją atstatyti. Turi žmogus pasą, ko gero, komercine ,,abėcėle”, tad ne tik rašmenis, bet ir tikrąjį skambesį ji praradusį. Tačiau bet kuriuo atveju, grąžinęs savo pavardei jos tikrąjį pavidalą, susikursi sau bėdų ateityje, nes visur iki dabar visi tavo ir artimųjų gyvenimo įvykiai registruoti vienokiu ar kitokiu būdu nutautinta pavarde.
Visa tai nutraukti nepaprastai padėtų latvių pavyzdžio pasas – kitame lape galėtų būti buvusi giminės pavardė (su svetima priesaga, o kartas dar ir pakeistu priebalsiu). Tada pavardės sulietuvinimas nekeltų jokių rūpesčių ateityje, nes pase būtų ir dabartinė, ir buvusi pavardė. Moterims kitame lape galėtų rastis mergautinė, buvusio ar užsieniečio vyro pavardė, tada nebūtų vargo dėl to, kad kažkada kažkas įgyta dar mergautine, suslavinta ar kt. pakeista pavarde (nuosavybė, diplomai ir kt.) O ir šiaip vyrui ar moteriai keičiant nepatinkančią pavardę keičiant tai irgi naudinga. Ką jau kalbėti apie už užsieniečių ištekėjusių pavardes LR pasuose, ar išeivijos palikuonių ,,suamerikonėjusias”, ,,suanglėjusias” ar kitaip pakitusias pavardes. Latviško pavyzdžio pasas ir tada padėtų, kai LT pilietybę ir pasą pasirinkęs pilietis, turi užsienyje verslą, nuosavybę, giminių – jam nebus rūpesčių įrodyti, jog jis yra jis, nes jo pase bus ir lietuviškai, ir atitinkama užsienio k. įrašyta pavardė, kokia ji yra tos šalies registruose. Ir už užsieniečio ištekėjusiai lygiai tas pat galioja.
Mūsų valstybė stengiasi nerašyti lietuviškai net ir lietuviškų pavardžių. Tarkime, iš Rusijos ar Ukrainos repatrijuoja lietuvių kilmės žmonės ir jiems suteikiama Lietuvos pilietybė, net ir tada Lietuvos piliečio pase įrašoma pavardė ne lietuviškai, o taip kaip buvo toje šalyje transkribuota: pvz.: Shimaytene, jokiu būdu pase neparašoma Šimaitienė. Jei tokie piliečiai nori normalios rašybos, ir jei turi laiko, galimybių, tai po to gali eiti į teismus ir teismine tvarka prašyti „pasikeisti“ pavardę, įrodinėti teismui tokio keitimo pagrįstumą… Štai taip valstybė kovoja už pavardžių rašybą „originalo kalba“.
O čia tai bent!
Ar jau įteisinta Kubiliaus ,,abėcėlė? Piliečiams nežinant?
Vaje, reiks į pirmą klasę eiti, kubicėlės mokytis?
Ir kaip ją turės rašyti, skaityti, o vėliau ir tarti visi, kam teks tą pasą į rankas imti, duomenis iš jo nurašyti?
Pavardės su ‘ -ovič’ nėra joks suslavinimas. Tai lietuviškos dvikamienės pavardės, sudarytos iš vietos pavadinimo, kuris sudaro pirmąjį jos sandą, sujungto jungiamuoju ‘o’ ar ‘a’ balsiais su žodžiu ‘vieta’, kurio ‘t’ esant pavardės galūnei -us virsta ‘č’. Na, pvz. kaip žodžių skaitmuo – skaičius, gaidys – gaidžius. Tai galima matyti ir iš pavardės Nasvytis, kai galūnė yra ‘-is’, tai šaknies viet-/ vyt- ‘t’ , esant kitai galūnei, nepakinta.
Bet tai nereiškia, kad nėra suslavinimų. Juolab turint galvoje, kiek baltų genčių žemių užėmė jas užplūdę slavai.
Matyt, nuo tų laikų, kai baudžiauninkai dar neturėjo pavardžių, prigijo slavų paprotys vadinti(s), kreiptis vieniems į kitus tėvavardžiais. Vienur prie tėvo vardo pridėdavo baigmenį ~ов/~eв sūnums, ~ова/~eвa dukterims (Michailov, Antonov сын, Michailova, Antonova дочь/баба/жонка/ жинка ir t.t.). Kitur, LDK ir kt. žemėse ~ов peraugo į ~ович/~eвич/~ивич. Ir vienos, ir kitos galiausiai virto pavardėmis. Žmonos vadintos ir vyro vardu su baigmeniu ~иха, pvz., Антониха.
Taip pat vadino vieni kitus ir įv. kilmės pravardėmis (Ryžov, Koniuchov, Litvinov, Chazarov, Tatarinov ir kt.).
Pokariu tokias pavardes nuolat girdėdavome ir savo aplinkoje (darbe ar kaimynystėje, turgelyje), ir kino filmuose, taip pat knygose skaitėme, o jų veiksmas ir veikėjai buvo ne tik iš Europinės SSSR dalies, bet ir iš plačiosios Užuralės. Ten lyg ir negalėjo vien vyčių palikuoniai būti?
Čia tai jau gryniausia “sovietskaja nauka”. Viskas tegalėjo būti iš slavų, o jau dėl pavardžių su -ait, -oit, –oic, -uit ir kalbų negalėjo būti, kad tai yra slaviškos tėvardinės pavardės, mat, tėvas rusiškai – otiec, lenkiškai – oiciec. .
Nasvytis nėra lietuviška pavardė. Deja, kiti ir jūsų išvedžiojimai pro šalį. Domėkitės lietuvybe, o ne fantazuokite.
O kas šioje pavardėje nelietuviško! Išvedžiojimai pačiam yra “pro šalį”, matyt, todėl, kad lietuvybė pagal tai nėra iš slavų…
Didelė dalis latvių pavardžių yra germaniškos (vokiškos, švediškos, daniškos ir t.t.) kilmės- Andersons, Petersons, Vilsons, Freimanis,Kronbahs, Freibergs, Zanders, Kronvalds, Blaumanis,Šmits,Ziverts, Valters, Zatlers,Neilands ),taip pat slaviškos kilmės- Dombrovskis, Rinkevičs.Yra ir lietuviškos kilmės latviškų pavardžių- Linkaits,Banis, Paukšte, Šerns….
Be jokios abejonės. Svetimos, buv. okupantų taip pat ir vietos gyventojams primestos, ar kt. kolonistų išplatintos pavardės paprastai įgauna ir okupanto kalbos gramatinius baigmenis (net jei pavardės šaknį išsaugo). Iš ten ir dalį lietuvaičių taip žavinti germaniška ~ė pavardės gale.
Pažintinis ir įdomus Ąžuolės straipsnis. Iš tėvo žinau, kad, prieškarinėj Lietuvoj krikštyti buvo galima tik šventųjų vardais. Tada kiti darydavo taip: krikštydavo pas kunigą krikščionišku vardu, o metrikacijos skyriuje užregistruodavo savo sumanytą dar antrą vardą. Pavyzdžiui, Petras Algimantas …naitis, Kazimieras Tautvydas ….utkus, Kotryna Žibutė ….aitė ir t. t. Namie, gi, savo vaikelį vadindavo taip, kaip norėdavo. Jau iš savo praktikos žinau, kad kunigai, bet ne visi, atsisako krikštyti tautiniu vardu naujagimį ir šiandien, tačiau tėvai metrikacijos skyriuje užregistruoja antrą jam vardą, tada namiškiai vadina kaip nori. Pavyzdžiui, bobutė vadina krikščionišku, o tėvai tautiniu vardu. Žodžiu, išeičių tautinio vardo suteikimui yra.
Šiandienos LRyte –
– lrytas.lt ?
KLAUSIMAS –
Ar palaikote Seimo narės „laisvietės“ I.Pakarklytės siūlymą suteikti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a?
Šiandienos rezultatai:
18.54% (4141) – Žinoma. Laikas atsisakyti sustabarėjusių pavardžių galūnių.
29.24% (6532) – Ne. Dabartinė pavardžių rašymo tvarka yra gera ir jos keisti nereikia.
37.74% (8430) – Jokiais būdais, net ir moterų pavardės galūnę -ė reikia uždrausti. Laikas grįžti prie savo tradicijų ir išskirtinumo.
14.48% (3236) – Man tai nerūpi.
„atsisakyti sustabarėjusių“… Lietuvybės naikinimas naudingas rusijai. Kokie šlykštus reikalai stumiami.
Nebūkime naivūs –
Tautinės tapatybės naikinimas – ne riba. JOKIŲ tapatybių neturi likti! – Kuo lieps, tuo ir būsim !
– lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2023/01/26/news/sam-finansuojami-mokymai-sukele-tikra-audra-i-lytine-tapatybe-siulo-ziureti-kaip-i-priklausomybe-25924843
– lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1874952/kuo-jauniems-pasitiketi-jei-suauge-juos-laiko-nenormaliais-mokymu-pedagogams-skelbimas-iskele-pasipiktinimo-ugni
Keista, bet ne visa spauda šią naujieną pranešė.
Tačiau ne mažiau sustabarėjusių Egipto piramidžių ar kitų svetimos kultūros paveldo stebuklų UŽSIENIUOSE pamatyti kūlvirsčiais lekia ir netveria noru girtis savo civilizuotumu ? Bet, kad suprastum, jog namuose, tėvynėje tave lygiai tokios pat vertės ir dar senesnis kultūros paveldas supa, tam vien turimų pinigų negana. Dar kai ko reikia. Bet to kai ko neturi ir nesistengia, nesusipranta įgyti?
• Šarkienė galėtų tapti Šarka? Siūlymas keisti moteriškų pavardžių rašybą sulaukė prieštaringų reakcijų Sureagavo koalicijos partneriai
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/01/26/news/sarkiene-galetu-tapti-sarka-siulymas-keisti-moterisku-pavardziu-rasyba-sulauke-priestaringu-reakciju-25930477
JAV ir kt. šalių kalbotyrininkai buvo maloniai nustebinti – manė, jog pasaulyje jau nebeliko tokių informatyvių formų pavardžių . Tačiau kam beraščiams vertybės – juk nei supras, nei įvertins.
bet tie nieko nepasiektų, jei jų nepalaikyktų krikščionys, liberalai ir komunistai. Tai kuo jie visi skiriasi? Niekuo.
Kiekvienoje šalyje visada būna kažkokia dalis budulių, bet jie neturėtų primesti savo supratimų visai visuomenei, valstybei. Tokia Pakarklytė šias savo problemas ir tokius pasiūlymus turėtų aptarinėti nuėjusi pas psichiatrus, psichologus. Kažkas nenormalu mūsų karalystėje, kai tokie klausimai išmetinėjami į spaudą, juos ima komentuoti politologai, politikai, kalbininkai… Kam toks visuomenės trolinimas?
• Ryto allegro apie moterų pavardes (13:35 min.)
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000264415/ryto-allegro-isrinktasis-vilniaus-meras-valdas-benkunskas-lukiskiu-aikste-be-laisves-kalvos-vilnius-be-venclovu-muziejaus-renginiams-sostineje-daugiau-organizatoriu
Sukarpyto pokalbio sakiniai nelabai sėkmingai sudurstyti, tad neaišku, ar neprieštarauja profesorė pati sau ~16 − 17 min.? Be to, visiškai neatsižvelgta į kryžiuočių, vokiečių valdymo laikotarpius, kai valdantieji ir vietos gyventojų pavardėms savo kalbos taisykles taikė (mėgdžiodami ŠnitkĘ, RilkĘ, GėtĘ ir t.t.), tad ar tikrai šiandien Latvijoje ta moteriškų pavardžių ~E − baltų, o ne jų valdymo palikimas?). Na, o ~A gale, aiškinant, jog lietuviškuose žodžiuose arba moteriškuose varduose tokios galūnės esama… Nesuvokimas, jog galūnės paskirtis yra ne klaidinti, o nedviprasmiškai atskirti vieną nuo kito!
Šiandienos kažkurioje iš ryto radijo laidų T. Ignatavičius argumentavo savo teiginius tuo, kad kažkada čia atvykęs Lenkijos prezidentas (ar gal premjeras) nustebo (ar pasijuokė) dėl to, kad mūsų vienos šeimos moterų pavardžių galūnės skirtingos.
I.T. taip greit pasijunta menkesnis už iš jo besijuokiantį? Užmiršo, jog kartais ir politikų pasitaiko ar paprasčiausiai nepagarbių, nekultūringų, ar ne taip plačiai išsilavinusių, kad bent savo šalies vardyno reikalus išmanytų? Nepaklausė, ar tas kaimynas pasidomėjo, kaip jo šalyje yra ir buvo? – Pasidomėjęs ir savo šalyje būtų radęs dar gyvų moterų, kurių pavardės šeimoje skyrėsi – netekėjusių pavardė baigėsi ~ówna, o ištekėjusių ~owa, ~ińska ir įv. kt. (nors vyro pavardė baigiasi kitaip).
Mūsų kaimynė anksčiau už mus išėjo iš RU globos. Tada ten irgi pakako karštų galvų, kurios iki Solidarność gal buvo vienokios pakraipos aktyvistai, o išsivadavus lygiai taip pat karštai puolė į kitą pusę: kaip šiandien mūsiškis politinis elitas , agitavo už visko savo griovimą, už supanašėjimą su Amerika, anglais, kitu „pažangesniu” už juos užsieniu…
Manau, mūsų , lietuvių, nuomonė yra svarbesnė už kaimynų nuomones.
Kitoms ir kitose valstybėse – taip. Tačiau Lietuvą supančioms valstybėms – ne. Jų akyse Lietuva yra gal raupsuota, o gal kokia joms pavojinga piktžolė, ar virusas. kurią būtina kuo greičiau paskiepyti, dezinfekuoti, išgydyti, su šaknimis išrauti jos lietuviškumo virusą.
Vakar ėLeRTė Panoramoje parodė reportažėlį apie Lietuvoje spektaklį kuriantį rusą režisierių, gyvenantį Lenkijoje ir turintį Lenkijos pilietybę. Vardas ir pavardė ekrane buvo parašyta, be abejo, ariginala kalbą – Iwan Wyrypajew. Šitaip rašoma lenkiškai, galbūt, šitaip yra ir jo Lenkijos piliečio pase. Bet pažiūrėjau internete, radau, kad anglai rašo Ivan Aleksandrovich Vyrypaev (Russian: Ива́н Алекса́ндрович Вырыпа́ев; Polish: Iwan Wyrypajew), švedai rašo Ivan Aleksandrovitj Vyrypajev, prancūzai rašo Ivan Alexandrovitch Vyrypaïev, danai rašo Ivan Vyrypajev, norvegai rašo Ivan Aleksandrovitsj Vyrypajev…
Kiti kažkodėl rašo savo kalbomis, o ėLeRTė lietuviškai – jokiu būdu, būtinai reikia ariginala kalbą.
O kas verčia žiūrėti tą taip vadinamą lrt panoramą? Tai gėris? Ar ne geriau vietoj taip vadinamos lrt panoramos palaistyti veją prie namo ar sukasti naują lysvę ir pasėti ridikėlius? Laikas – brangiausia, ką turime, ir jį skirti panoramai?
A. Bajor – čia vyras ar moteris? Ar tiesiog toks „bajeris”?
užsienietė, nes pas mus tokių moteriškų pavardžių be galūnės ar yra? O gal vyras rašo?
„Man pačiai krikščionišką krikštą Latvijoje, pirtyje, padėjo nusiplauti žiniuonis iš Latvijos. Žinodama kaip tai daroma, pati patariu ir padedu kitiems tai atlikti.“ – tikėjimas ar netikėjimas, krikštas ar ne krikštas yra TIK smegenyse. Juokingas ir naivus tas nusiprausimas pirtyje. Vajetau, vajetau, o be nusiprausimo niekaip? Be ritualų, be pompastikos, be žiniuonių (o jis kas???) niekaip?
Taip rašoma pagal valstybės, kur Autorė gyvena, taisykles. Tie „keistuoliai” kažkodėl SAVO valstybės ir valstybinės kalbos taisyklių paiso!
O p. Tomaševskis šiandienos „Vilniaus ringe” vėl savo kartojo: esą, Lenkijos ir Lietuvos sutartyje įrašyta, jog MES privalome jų pavardes originaliai rašyti. Apsimeta, kad nesuprato, iš tiesų nesuprato, ar jį kas nors apgavo, ir jis dabar tai naiviai kartoja, o apgavikas tyliai kikena? – Sutartyje parašyta, jog bus rašoma pagal originalų SKAMBESĮ (t.y., lietuviškai, tik be lietuviškų galūnių), o ne lenkų kalbos rašmenimis.
.
Ta Tomaševskio minima 1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartis yra terminuota, jos terminas yra 5-eri metai. Kad ji baigtųsi, tereikia, jog Lietuva Lenkijai praneštų, kad terminui pasibaigus jos netęsia. Taigi užuot ir vėl prieš rinkimus beprasmiškai su Tomaševskiu besiginčijus, kas joje yra parašyta ar neparašyta, yra reikalautina, kad Lietuvos valdžia jos termino netęstų. Taip Tomaševskiui nebeliktų galimybės valstybiškai priešišką politiką iš to daryti.
Pritariu.
Gal Vasario 16 ar Kovo 11 Eitynėse priminti, kas yra TM pagal Kremlių, o kas – pagal ŽT bei TMAPK, ir neprieštarauja tarptaut. įstatymams, nepripažįstantiems teisėtomis pretenzijų įteisinti karų ir okupacijų padarinius. V.T. ir šiandien laikėsi Kremliaus aiškinimo, kas yra TM, ir koks Vilniaus statusas. – Nesvarbu, kad jis SOSTINĖ, svarbiausia grąžinti jam daugiatautiškumą.
Jei tokių pažiūrų kandidatas į Vilniaus merus vis dar Lenkijai reikalingas, jei teiginiai draugystės sutartyje, jog kaimynė pripažįsta Lietuvos sienas, tačiau kaimynė nuolat kišasi į mūsų valstybės vidaus reikalus, tartum turėtų kažkokias išskirtines teises į Lietuvą,, tai ta sutartis tėra tušti žodžiai (kaip ir Kremliui įprasta – niekuo nuo jo nesiskiria), tokios sutarties tęsti NEGALIMA.
Čia rašoma, kad Bažnyčia draudė viską, kas susiję su senaisiais papročiais, taigi ir krikštą senaisiais lietuviškais vardais. Betgi gal tik Lenkijos bažnyčia taip darė, prisidengus krikštu siekiant lenkinimo, nes va Mindaugas, kuris krikštijosi ne per lenkų bažnyčią, buvo pakrikštytas senuoju lietuvišku vardu Mindaugas, taip pat iš Mortos ir jo sūnų vardų panašu, kad jie po krikšto liko senieji lietuviški.
Tai labai svarbūs lietuvybės, lietuvių kalbos istorijos faktai, tačiau tarsi uždrausti yra nutylimi. O juk tai istorijos mokslo problema. Antai, latviai, estai, skandinavai ne Lenkijos krykštyti yra likę tautiškesni.
Vyko ir štai tokie dalykai:
delfi.lt/news/daily/lithuania/seimo-rinkimu-agitacija-persikele-i-baznycias-misias-uzpirko-lenku-rinkimu-akcija.d?id=85368047
Lietuvos lenkų bažnyčiai Dievas yra LLRA, jai ir meldžiasi.
Jolanta Zabarskaitė. Mitiniai kalbininkai, dirbtinis intelektas ir karas
– delfi.lt/news/ringas/lit/jolanta-zabarskaite-mitiniai-kalbininkai-dirbtinis-intelektas-ir-karas.d?id=92399681
hibridinis karas ir t.t., ir pan. Nei žodžio apie lietuvių kalbos vertę, svarbą, saugojimą, lietuviškumą, patriotizmą, anglicizmus… Pasibaisėjau. Implikacija paminėta 4 kartus. Vajetau, vajetau…
Kas tai per žodis? Pasibaisėtina, kas per atsilikėliškumas! Gal kontentą, ar pan. turėjo galvoje?
tai iš to parašymo delfy. Dar konvencinis karas, veikia toksiškai…
„Mes išmokstame intuiciją – kad kažkas su šita kalba (šituo kalbėtoju) negerai – paaiškinti objektyviai ir parodyti, kur veda, kokius pasirinkimus gali implikuoti sąvokos, terminai, epitetai ir t. t. Todėl padėkime vėliavėles „kalbininkas žino geriau“ į muziejus ir pasidarykime naujas: „mano kalba – mano nauda“.“ – ???
Nei žodelio, kad lietuvių kaba tarsi valstybė (kol kas).
„Kitas dalykas, kurį turime padaryti, – tai iš moliūgu pavirtusio kalbos vežimo persėsti į kokybišką, greitą, ekologišką kalbos automobilį, kurį vairuotume mes patys, atidžiai iš(si)nagrinėję kalbos veikimo mechanizmų žemėlapius, o kaip techninio aptarnavimo komandą pasikvietę ne mitinius, bet realius kalbos technologijų ir neurolingvistikos specialistus.“ MOLIŪGAS???