Mokslinių tyrimų rezultatai rodo smarkiai blogėjančią vaikų ir jaunimo psichikos ir fizinės sveikatos būklę, kuriai didžiulę įtaką daro karantino metu žymiai išaugęs technologijų naudojimas. Todėl Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų tyrėjų komanda, vadovaujama prof. dr. Romos Jusienės ir Skaitmeninės etikos centras, drauge su didžiuliu būriu vaikų ir jaunimo gerove Lietuvoje besirūpinančių organizacijų, kreipėsi Vyriausybę, Seimo komitetus, Šeimos politikos komisiją, prašydami skubių sprendimų vaikų ir jaunimo sveikatos atžvilgiu.
Organizacijos, išreikšdamos gilų susirūpinimą dėl COVID-19 pandemijos metu itin paaštrėjusios problemos, parengė bendrą kreipimąsi ir pasiūlymus padėčiai spręsti.
Kreipimesi rašoma, kad rudenį atliktų tyrimų duomenys leidžia teigti, kad grįžimas į mokyklas buvo pagerinęs padėtį. 2021-ųjų žiemą situacija vėl pablogėjo ir net peržengė prastus praeito pavasario rezultatus. Naujausi duomenys rodo, kad:
- 6-14 metų vaikų vidutinė buvimo prie ekranų trukmė yra 7 val. darbo dieną ir 5 val. laisvadieniais.
- Darbo dienomis 6-14 metų vaikai prie ekranų vidutiniškai būna daugiau kaip 3,5 val. – mokymosi tikslais ir beveik 3,5 val. – pramogoms ar laisvalaikio leidimui.
- Šiuo metu pusė 6-14 metų vaikų (51 proc.) turi didesnių ar mažesnių psichologinių ir elgesio problemų.
- Didelių psichologinių ir elgesio problemų turinčių vaikų procentas per žiemą padvigubėjo (nuo 8 proc. iki 17 proc.) ir viršijo net praėjusio pavasario karantino procentą (15 proc.).
- Kompulsyvus interneto naudojimas (rodantis priklausomybės nuo interneto pavojų) labai reikšmingai išaugo (nuo 34,4 balo iki 41,4 balo).
- Žymiai padaugėjo vaikų regėjimo problemų, nusiskundimų somatiniais simptomais ir skausmais (pvz., galvos, nugaros); nuo 2020 m. pavasario iki 2020 m. vėlyvo rudens pusantro karto išaugo procentas vaikų, turinčių antsvorį.
- Prastesnė vaikų psichologinė savijauta, antsvorio pavojus ir somatiniai požymiai susiję su ilgesne naudojimosi technologijomis trukme.
Probleminis interneto naudojimas dažnai yra susijęs su kitomis priklausomybėmis, o socialinių pavojų patiriančiose šeimose tai yra ypač opu.
Organizacijos, pabrėždamos, kad privalome pasirūpinti Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikata ir saugumu, susijusiu su interneto ir technologijų naudojimu – jų skaitmenine gerove, siūlo nedelsiant:
1. Įtraukti vaikų psichikos ir fizinės sveikatos bei ugdymo klausimus į Vyriausybės prioritetus.
2. Rasti būdų nedelsiant sugrąžinti vaikus mokytis kontaktiniu būdu:
3. Diegti priemones, didinančias švietimo įstaigų personalo saugumą kontaktinio ir mišriojo ugdymo rengimo metu; aprūpinti mokytojus techninėmis ir apsaugos priemonėmis; rengti mokymosi ne prie ekranų procesą.
4. Priklausomai nuo epidemiologinės padėties, neuždarinėti mokyklų visiškai: geriau mažinti klases skaidant grupėmis, ypač miestuose, ir išplėtoti pagalbos mokytojams ir mokiniams sistemą – skirti mokytojų pagalbininkus, padidinti psichologinės ir socialinės pagalbos prieinamumą mokytojams, mokiniams ir jų šeimų nariams.
5. Riboti mokymuisi prie ekrano skirtą laiką: remiantis kitų šalių gerąja praktika ir Lietuvoje atliktais tyrimais, patartina laiką prie ekranų trumpinti iki 1 val. per dieną pradinio ugdymo mokiniams, iki 2 val. per dieną pagrindinio ugdymo mokiniams, randant būdų mokyti nebūnant prie ekranų ir skiriant ne prie ekranų atliekamas užduotis.
6. Užtikrinti, kad internetą bei išmaniuosius įrenginius parduodantys ir / arba paslaugas teikiantys technologijų rinkos dalyviai prisiimtų atsakomybę sudarydami technines galimybes ir mokydami vartotojus naudotis „tėvų kontrolės“ (angl. Parental Control) funkcijomis, leidžiančiomis riboti laiką internete ir filtruoti interneto turinį (geroji praktika užsienio šalyse). Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialinius pavojus patiriančioms šeimoms ir auginantiems vaikus su specialiais ugdymo(si) poreikiais.
7. Įtraukti į apsaugines ir atsigavimo nuo pandemijos programas priklausomybės nuo ekranų bei tinkamos skaitmeninės higienos įgūdžių kūrimo temas (kad būtų užtikrinamas balansas tarp kasdienių įvairių veiklų – laiko prie ekranų, fizinės veiklos, bendravimo, buvimo gryname ore, tinkamo miego) vaikams ir suaugusiems. Apsauga ir švietimas apie ekranų keliamas problemas turi būti vykdomas ne tik mokyklos, bet ir Visuomenės sveikatos biurų specialistų, NVO atstovų.
8. Pasitelkti į pagalbą NVO ir savanoriaujančius asmenis įveikiant pandemijos išryškintas technologijų keliamas problemas švietime.
9. Šeimos gydytojus ir vaikų ligų gydytojus ne tik informuoti ir šviesti apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, specifiškai – apie ekranų laiko poveikį ir ribojimo svarbą, bet ir įgalinti juos užsiimti apsauga šioje srityje.
10. Į žinovų grupę, sprendžiančią pandemijos valdymo klausimus, įtraukti vaikus ir jaunimą bei ugdymą atstovaujančius žinovus. Tai Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės sudaryta darbo grupė, klausimams, susijusiems su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) lemiamų reiškinių prognozavimu ir valdymu, valdyti ir spręsti.
11. Rengti švietimą ir visuomenės mokymą nacionaliniu mastu, pradedant, bet neapsiribojant, veiksmais: socialinė reklama apie vaikų ir jaunimo įsitraukimą į internetą ir su tuo susijusius pavojus, vieši pranešimai, mokymai įvairioms tikslinėms grupėms: mokytojams, mokyklų administracijos, visuomenės sveikatos specialistams, vaikų ligų gydytojams, tėvams, vaikams ir t. t.
Kreipimosi rašte taip pat pabrėžiama kad, išsprendus šiuos neatidėliotinus ir skubius klausimus, susijusius su vaikais, į problemą būtina pažvelgti ir iš ilgalaikės strateginės galimybes turint mintyje visus Lietuvos gyventojus – vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius, nes dabartinių pastangų apsaugoti Lietuvos žmones skaitmeninėje erdvėje nepakanka dėl švietimo, reguliavimo ir naujo požiūrio į atsakomybę stokos. Ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant apsaugoti vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius skaitmeninėje erdvėje, būtina:
1. Išsikėlus rimtą tikslą, kad skaitmeninė erdvė Lietuvos interneto ir technologijų naudotojams būtų saugiausia erdvė pasaulyje, parengti nacionalinį interneto ir skaitmeninės erdvės saugumo priemonių įgyvendinimo strateginį planą (įskaitant visą įmanomą grėsmių spektrą, t. y. ne tik technologinio ar turinio saugumo, bet ir poveikio psichikos sveikatai (ypač priklausomybių aspektu) ir fizinei sveikatai), suteikiant jam nacionalinę pirmenybę.
2. Sukurti prie Vyriausybės jungtinę ministerijų ir NVO atstovų bei žinovų darbo grupę, kuri vieningai, nuosekliai ir viešai spręs su interneto naudojimu ir skaitmenine aplinka siejamų grėsmių ir žalų problemas (parengs Baltąją knygą ar atitinkamos svarbos dokumentus, sutelkiamas į įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmus, nustatys naujus reguliavimus, suburs įvairių sričių žinovus, konsultuosis su visuomene, inicijuos mokslinius ir visuomenės nuomonių tyrimus, įstatymų pakeitimus ir t. t.).
III. Nubrėžti naujo atsakomybės bei skaidrumo lygio reikalavimus skaitmeninę erdvę reguliuojančioms institucijoms bei verslo organizacijoms, teikiančioms informacinių technologijų gaminius ir paslaugas, įskaitant platformų kūrėjus ir t. t.
1. Įpareigoti skaitmeninėje erdvėje veikiančius verslo subjektus susikurti jų pačių lėšomis išlaikomą nepriklausomą reguliuojančią organizaciją, kuri griežtai stebėtų šį sektorių ir būtų įgalinta imtis veiksmų, kad vartotojai nepatirtų su technologijomis susijusių žalų, kurių galima išvengti (pavyzdys: organizacija Ofcom, Jungtinė Karalystė).
Kreipimąsi pasirašė skaitmeninės etikos centras, patvirtindamas kitų išvardytų organizacijų pritarimą:
Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centras, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacija (LKETA), Jaunimo linija, NVO vaikams konfederacija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komitetas, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija, Vaiko psichologijos centras, VšĮ Vilniaus šeimos psichologijos centras, VšĮ Bundam, VšĮ ir Whatansu komanda „Psichikos sveikatos institutas“, VšĮ NVO koalicija Už vaiko teises, kurią sudaro šios organizacijos: „Gelbėkit vaikus“, visuomeninė organizacija „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“, labdaros ir paramos fondas „Paramos vaikams centras“, VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas „Psichikos sveikatos perspektyvos“, VšĮ „Vaikų linija“, VšĮ „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, asociacija Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ „Šeimos santykių institutas“, VšĮ „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, asociacija „Vaiko labui“ , VšĮ „Lietaus vaikai“, Lietuvos autizmo asociacija „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas Lietuvos psichologų sąjunga Lietuvos žmogaus teisių centras
Kreipimosi dokumentas yra ČIA.
Kokį neigiamą poveikį daro visokių užsienio fondų maitinamų NVO veikla, vaiką supančios aplinkos kiršinimas, jų tėvelius ir Lietuvą menkinančios jų kalbos? Labai reikėtų kritiškai įvertinti savo veiklos padarinius, atsisakyti to, kas vaikams, jų nervų sistemai, savijautai, savivertei, o kartu ir sveikatai neišvengiamai kenkia.