Grupė organizacijų kreipėsi į Seimo narius prašydamos nepritarti Birutės Sabatauskaitės skyrimui Lygių galimybių kontroliere.
Jos atkreipia dėmesį, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų proporcingai rūpintis įvairių asmenų grupių nediskriminavimu ir lygių teisių užtikrinimu. Nešališkumas, teisingumas, objektyvumas, asmeniškumų vengimas, neutralumas politinio proceso dalyvių atžvilgiu, simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms nedemonstravimas – to iš Lygių galimybių kontrolieriaus reikalauja Lygių galimybių ir Valstybės tarnybos įstatymai.
Kreipimesi rašoma, kad ligšiolinė B. Sabatauskaitės veikla leidžia manyti, kad teisininkė rūpintųsi išimtinai kelių konkrečių asmenų grupių teisėmis ir interesais, kadangi teisininkė šališka jų atžvilgiu, kas atsispindi jos ilgą laiką vadovaujamo Lietuvos žmogaus teisių centro (Centras) veikloje.
Formaliai Centras siekia ginti įvairių grupių žmogaus teises, tačiau stebint kasdienę organizacijos veiklą, dalyvavimą politiniame procese ir viešajame gyvenime, komunikaciją jo angažuotumas tam tikrais klausimais yra akivaizdus.
„Girdėjome teiginius, kad B. Sabatauskaitė – plataus profilio teisininkė, dirbanti su įvairiomis asmenų grupėmis. Kita vertus, akivaizdūs jos veiklos prioritetai. Centras daug metų itin aktyviai dirba LGBT poreikių srityje, pastaruoju metu galime stebėti suaktyvėjimą ir agituojant už Stambulo konvenciją, kuria būtų įteisinta socialinė lytis. B. Sabatauskaitei nereikia dėl to teisintis. Centras, kaip nevyriausybinė organizacija, gerai dirba pasirinktoje siauroje srityje. Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – turinčiai užtikrinti nešališkus, sąžiningus ir teisingus sprendimus įvairioms grupėms nuo senolių ir neįgaliųjų iki vienišų tėvų ir skurstančiųjų – toks siauras požiūris būtų nederamas. Žinoma, galima sakyti, kad Centro darbas neparodo, kokia B. Sabatauskaitė būtų Kontrolierės pareigose, tačiau tuomet jos patirtis šioje įstaigoje taip pat neturėtų būti traktuojama kaip argumentas, kodėl ji turėtų būti paskirta Kontroliere“, – teigia kreipimąsi Seimui perdavusios Nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos pirmininkė prof. Violeta Vasiliauskienė.
Kreipimesi taip pat pastebima, kad B. Sabatauskaitės vadovaujamo Centro komunikacijos kanalai gali būti traktuojami ir kaip kanalas vienos iš valdančiųjų partijų politinei darbotvarkei palaikyti. Pagrindinės Centro komunikacijos temos visiškai sutampa su valdančiosios Laisvės partijos eskaluojamais politiniais sprendimais, o Centro ar jo vadovės viešuose pasisakymuose neteko rasti nė vieno atvejo, kai būtų nepritariama šios partijos pozicijai.
„Manome, kad tokia darbo sinchronizacija su viena partija signalizuoja apie negebėjimą ar nenorėjimą būti neutraliu politinio proceso dalyvių atžvilgiu“, – teigia V. Vasiliauskienė.
Apie planus B. Sabatauskaitę skirti Lygių galimybių kontroliere Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė kovo viduryje. Naujiena susilaukė didelio ažiotažo dėl to, kad B. Sabatauskaitės vadovaujama organizacija daugiausiai užsiima LGBT teisėmis bei dėl galimo ryšio tarp B. Sabatauskaitės, kaip įtakingo parlamentaro socialdemokrato Juliaus Sabatausko dukros, skyrimo į Lygių galimybių kontrolieres taip užtikrinant socialdemokratų paramą liberalų teikiamam kandidatui į Konstitucinio Teismo teisėjus Vytautui Mizarui.
Tuo metu šimtas žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų ir ekspertų reiškia palaikymą teisininkei Birutei Sabatauskaitei. Anot jų, B. Sabatauskaitė turi didelę darbo patirtį žmogaus teisių srityje bei gilų įvairių žmogaus teisių sričių išmanymą.
„Vertiname B. Sabatauskaitės principingą pažeidžiamų grupių interesų palaikymą ir gynimą, jos ilgametę aktyvią žmogaus teisių gynimo veiklą. Taip pat svarbus tęstinis jos darbas neapykantos nusikaltimų, tarp jų ir neapykantos nusikaltimų prieš asmenis ar asmenų grupę dėl negalios srityje. Mums nekyla abejonių dėl jos kompetencijų ir žmonių su negalia teisių išmanymo. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba visada buvo svarbus negalios organizacijų partneris, todėl svarbu, kad jai vadovautų išskirtinai aukštą teisinę erudiciją, profesines kompetencijas, žmogaus teisių ir lygių galimybių teisėkūros ir praktikos įgyvendinimo patirtį turintis profesionalas. Būtent tokias profesines kompetencijas ir asmenines vertybines nuostatas turi kandidatė“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Kandidatei palaikymą reiškia ir vaikų dienos centro „Padėk pritapti“ vadovė Inga Kreivėnaitė. Anot jos, 2013 m. didelių B. Sabatauskaitės pastangų dėka, Vilniaus Naujininkų rajone buvo įkurtas vaikų dienos centras „Padėk pritapti“, kurį lankė romų tautybės vaikai, taip pat vaikai, augantys didelę socialinę atskirtį ir skurdą patiriančiose šeimose.
„Nuo 2010 m. kartu su savanorių komanda B. Sabatauskaitė lankėsi Kirtimų tabore, užsiėmė iš mokyklos iškritusių, nemotyvuotų ir didelę socialinę atskirtį patiriančių romų vaikų edukacija, sprendė vaiko teisių pažeidimų klausimus bei stiprino romų integraciją į visuomenę. Vėliau šią iniciatyvą pavyko išplėsti ir įkurti dienos centrą, kurį iki šiol lanko įvairių tautybių vaikai. Pastebime, kaip teigiamai apie Birutę atsiliepia patys romai, vertindami jos atsakomybę bei nuoširdų rūpestį šia, Lietuvoje vis dar labai stigmatizuojama, bendruomene“, – sako I. Kreivėnaitė.
Nebeturime solidžių, rimtų, išmanančių reikalą kandidatų
Buvo tokie kada?
Buvo… prieš 100 – 80 metų
Taip, tada – buvo.
rodo, jog iš viršaus, nuo (politinio) elito sklindanti pagarbių santykių atmosfera ilgainiui visą visuomenę apgaubia, tampa kasdienybės norma. Kaip danguje, taip ir žemėje. Nemačiau šio Mokytojo ką nors piktai barant per dešimtmečius buvimo greta – nei kaimynystėje gyvenant, nei mokykloje, kur ir pati, ir mano vaikas mokėmės. Jo orus, pagarbus, vidinės ramybės kupinas elgesys su moksleiviais, jų tėveliais, kolegomis ir net su rajono valdžiomis teigiamai veikdavo visus.
Pavyzdys: užsukau į mokyklą per pertrauką. Vaikai laksto, dūksta, rėkia, mokytojų perspėjimų negirdi – tuoj ausų būgneliai plyš, tuoj besistumdydami nuvers ką nors nuo laiptų. Čia atsidaro klasės durys, išeina Jis, ir staiga lyg viską ir visus raminanti banga užlieja. Padaužos ir mušeikos, kurių nei tėvai, nei mokytojai nesutvarko, nuo kurių kenčia bendraklasiai ir mažyliai, staiga nuščiūva, o nemaža jų dalis puola su Mokytoju pasisveikinti. Iš jų veidų matosi, kaip jiems svarbu, kad Mokytojas jį pamatytų, atpažintų ir porą jam skirtų žodžių ištartų.
Ne politikų žemiausio lygio tarpusavio rietenos, demonstruojama nepagarba vieno kitam ir piliečiams, jų nuomonei (jūsų įteiktus parašus nukišim, kur ir visus kitus), ne grasinimai sankcijomis, baudžiamąja teise sukuria tarpusavio pagarbos atmosferą šalyje.
Neapykantos kalbos šaknų SAVYJE ieškok, politinis ,,elite”… Jei tikrai būtent tai rūpi – pagarbūs tarpusavio santykiai. Bent sau į klausimą atsakyk – ar tikrai tik tai rūpi, o ne galios, tartum kvaišalų, vis daugiau reikia?
gal jau nuspręsta ir ramiau atsidusta?