Dviem iš dešimties europiečių ir šiek tiek mažesniam gyventojų nuošimčiui Lietuvoje pavasaris dėl ore plintančių žiedadulkių ir jų sukeliamos alergijos yra sudėtingas metas. Pasak Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) Regionų plėtros instituto Aplinkos tyrimų grupės vadovės profesorės Ingridos Šaulienės, pagrindinės to kaltininkės – vėjo apdulkinamų (anemofilinių) augalų žiedadulkės, o dar tiksliau, juose esantys specifiniai baltymai (alergenai). Kartu su įkvepiamo oro srautu į kvėpavimo takus patekusios ar ant gleivinių nusėdusios žiedadulkės gali sukelti nosies, gerklės ar akių gleivinės uždegimą.
Žiedadulkių barstymas prasidės vėliau
Pasak prof. I. Šaulienės, pirmieji pavasarį žiedadulkes barstantys lazdynai ir alksniai neišsiskiria žiedų dydžiu ar spalvingumu, bet, žirginiuose sujungdami dešimtis mažų žiedelių, į aplinką paskleidžia gausybę žiedadulkių. Nors Lietuvoje šie augalai vidutiniškai pražysta pavasario lygiadienio dienomis (kovo 20–21 d.), žiedadulkių ore aptinkama kur kas anksčiau.
„VU ŠA aerobiologai šiemet pirmąsias alksnių žiedadulkes aptiko oro mėginiuose, surinktuose vasario mėnesio pradžioje. Tai buvo ne vietinių augalų išbarstytos, o su oro masėmis iš Centrinės Europos atneštos žiedadulkės ir jų koncentracija ore kai kuriomis dienomis buvo didesnė nei 50 kubiniame metre oro. Tokia koncentracija laikoma vidutiniu žiedadulkių krūviu ir gali sukelti alergines reakcijas tiems, kas yra jautrūs beržinių šeimos augalų alergenams“, – sako mokslininkė.
Prof. I. Šaulienės teigimu, Lietuvoje augančių lazdynų ir alksnių žydėjimas dar tik prasideda – stebintys gamtą gali matyti, kad šakelių galuose esantys žirginiai jau gerokai ištįsę, yra jau prasiskleidusių žiedų. Mokslininkė pataria šiuos reiškinius stebėti ant lazdynų, nes jie žemesni nei alksniai. Padaugėjus saulės šviesos ir orui išsausėjus, žirginiai taps geltoni ir iš vyriškųjų žiedų aplinkoje pasklis didelis kiekis žiedadulkių. Prof. I. Šaulienės nuomone, šiemet mūsų šalyje žiedadulkių barstymas prasidės šiek tiek vėliau nei praėjusiais metais.
„Prognozuojame gana staigų ir neigiamą poveikį sveikatai galintį turėti žiedadulkių koncentracijos šuolį. Lengvai žiedadulkių alergenų keliamą riziką sveikatai stebėti padeda PASYFO mobilioji programėlė. Joje kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo gali rasti bendrą informaciją apie potencialų žiedadulkių poveikį kelioms dienoms į priekį. Registruoti vartotojai gauna personalizuotą informaciją ir prognozę, todėl gali tiksliau planuoti darbo ir poilsio veiklas“, – rekomenduoja mokslininkė.
Prof. I. Šaulienė sako, kad žiedadulkių sukeltus alergijos simptomus, tokius kaip sloga, kosulys ar dusulys (sergant astma), galima lengvai supainioti su peršalimo, gripo ar koronaviruso infekcijos simptomais, todėl, kilus abejonėms, rekomenduojama kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją. Dėl alergijos žiedadulkėms sukelto čiaudulio ar kosėjimo ligonis paskleidžia aplinkoje vandens lašelių, o sergant koronavirusu jis gali greičiau išplisti.