Pirmadienis, 19 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

D. Tamošaitytė: Tradicinės kultūros siejimas su sovietmečiu – spekuliacijos

www.alkas.lt
2021-03-19 18:09:52
18
D. Tamošaitytė: Tradicinės kultūros siejimas su sovietmečiu – spekuliacijos

Daiva Tamošaitytė | R. Tamošaičio nuotr.

„Pasikartojantis sovietmečio siejimo su tradicine kultūra naratyvas iš tiesų yra labai neraminantis signalas. Turime stengtis išsaugoti ir apginti viską, kas padeda mums save suvokti kaip lietuvius ir politinę tautą. Tačiau jeigu iš esmės neutrali tradicinė kultūra kam nors yra kliuvinys, tai gali turėti ir rimtesnę priežastį ir padarinius. Informacinio karo, melagienų laikais kartais galima įžvelgti ir tokias užmačias. Galbūt yra tikslų sumenkinti mūsų paveldą ir tradicinį muzikavimą nužeminti iki padrikos, mažai matomos saviveiklos lygio, bet tai būtų galima prilyginti antivalstybinei veiklai“, – teigia Lietuvos muzikologė, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė dr. Daiva Tamošaitytė.

Vieniems – lietuviškumo saugojimas ir savastis, kitiems – raudonasis „štampas“. Šiandien panašiais epitetais kalbama apie tautinį žanrą, kurį lig šiol puoselėja daug meno, kultūros ar akademinio pasaulio kolektyvų, įskaitant valstybinį ansamblį „Lietuva“.

Kodėl profesionalų atliekamas tautinis menas yra aktualus bei ką iš tiesų reiškė jo gyvavimas okupacijos metais – atsako muzikologė, kuriai įteiktas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Padėkos raštas už kūrybinę ir mokslinę veiklą, nuopelnus muzikos menui.

„Pašalinus tradicinę muziką iš mokyklų programų, nutraukus liaudies muzikos ir meno renginių finansavimą ir faktiškai palikus svarbiausią nacionalinės savimonės formavimo sritį ubago egzistencijai, tuo pat metu viešojoje erdvėje sėjant abejones jos reikalingumu, vykdant akibrokštui prilygstančią negatyvią „kritiką“ tarnaujame ne kam kitam, o iš okupacinio mentaliteto neišsivadavusiai nebrandžiai pilietinei pozicijai ar net mūsų tautos priešui, kad ir kokį kailį šis vilkėtų“, – Alkas.lt tvirtino dr. D. Tamošaitytė.

„Lietuva– Vienoje LMTA mokslinėje konferencijoje esate pasakiusi: „Praeito amžiaus pabaigoje, po devyniasdešimtųjų metų, stebėjau keistą reiškinį, tarsi viskas iki tų metų būtų nukirsta, ir kultūra, taip pat liaudies kultūra, pradėta rašyti iš naujo, tuščiame lape. Aišku, visai tuščias lapas nebuvo, bet būtent 1940–1990 metų laikotarpis, kaip sakyta, laikytas dirbtinai konfliktišku“. Kodėl labiausiai kliūva tokiems kolektyvams kaip ansamblis „Lietuva“, o ne kitoms įstaigoms, kurios buvo įsteigtos panašiu metu ir lygiai taip pat mini savo jubiliejus?

– Kliūva todėl, kad yra labai daug išskaičiavimo. Juk tradicinei kultūrai reikia daug lėšų, valstybinės globos, visokeriopo palaikymo nuo mažiausių iki didžiausių kolektyvų, mokyklų ir universitetų, užklasinės veiklos būrelių ir kt. Panašių tendencijų patraukti antklodę į savo pusę buvo visą laiką, tačiau atsivėrus sienoms pagundų pasipylė kaip iš gausybės rago.

Vis dėlto reiktų suvokti, kad tradicinė kultūra, ir valstybinis „Lietuvos“ ansamblis kaip jos vienas reprezentantų, nėra konkurentas kitoms kultūros sritims ir negali turėti konkurentų iš principo. Tai yra nacionalinės savimonės pamatas ir garantas, ir jį būtina iškelti bei įtvirtinti aukščiau eksperimentų, istorinių perrašinėjimų, subjektyvių ideologinių interpretacijų lygio.

– Ar galima teigti, kad „Lietuva“ susijusi su tarpukariu prasidėjusiomis Dainų šventėmis, ir tarybų valdžia šias koncepcijas specialiai „pasiskolino“, naudojo visuomenės manipuliacijai?

– Būtent šį manipuliavimą manipuliavimu galima ir reikia visiems laikams užmiršti. Jis buvo taikomas visoms be išimties kultūros sritims. Bet muzika, ypač liaudies muzika, buvo mažiausiai politizuota, skirtingai nuo literatūros ar istorijos. Programoje užrašius kokį nors partijos suvažiavimo šūkį ar atlikus kitos tautos šokį arba dainą, pati tradicinės muzikos koloso visuma nenukentėjo.

Iš privalomų sovietinių inkliuzų patys žmonės patylom šaipėsi. Jokio sovietinio liaudies meno, kaip kokio Minotauro, iš esmės nepavyko sukurti, nes tokia operacija yra neįmanoma, nesunaikinus autentiško „donoro“ – tautos savasties kūno. Jeigu kas čia ir spekuliuoja, tai nuolat politizuodamas neutralų liaudies meną, kas yra absoliutus nonsensas.

Koliažinė opera „Mažvydas“ | M. Vitėno nuotr.
Koliažinė opera „Mažvydas“ | M. Vitėno nuotr.

– Kokiais istoriniais faktais dažniausiai spekuliuojama? Kurie iš jų neatitinka tikrovės ar minimi itin vienašališkai, nutylint „nepatogius“ argumentus? 

– Spekuliuojama tuo, kad ansamblis buvo įkurtas esą sovietų kaip ideologinis įrankis. Aš į tokius faktus, už kurių gali slypėti gudriai maskuojami tikslai, o jie tikrai buvo, žvelgčiau labai realistiškai. Iš tikrųjų kraupoka žiūrėti, kaip tautiniais rūbais vilkintis jaunimas neša savo budelių Markso, Lenino ar Stalino portretus priverstiniuose paraduose, mitinguose.

Neša drebančiomis rankomis, nes tuo metu jų mamytė, tėvelis, sesuo ar brolis gulėjo kur nors išniekinti miestelių aikštėse ar dardėjo traukiniais į Sibirą.

Bet į tuos mitingus buvo varomi visi, ir visi ėjo – visų sričių profesūra, menas, mokslas, ne tik darbininkai ar valstiečiai, nes neisi, tai iškart ne tik tu, bet ir visa tavo šeima atsidurs lageriuose. Arba miškuose. Kito varianto nebuvo.

Totalitarizmo sąlygomis, kada už nekaltą anekdotą ar net nepatikusį žvilgsnį žmogus galėjo būti represuotas, teko išnaudoti visas galimybes išgyventi. Kas buvo ta dalis, kuri nėjo nei į partizanus, nei į stribus? Kodėl iš muzikantų – o kalbame apie muziką  – reikalaujama atgaline data būti kone priesaiką davusiais generolais?

Kaltas eilinis žmogus, kuris darė tai, ką mokėjo – muzikavo? Dieną grojo kokiose nors vestuvėse ar laidotuvėse, kad išlaikytų badaujančią šeimą, o naktį slėpėsi karste kultūros namuose per partizanų ir stribų susišaudymą? Juk visą laiką už plastmasinių šypsenų ir raudonų iškabų fasado šalies „užnugaryje“ vyko nesibaigiantys susišaudymai, partizanų kovos…

Reikia gerai pamąstyti, prieš ką nors kaltinant. Etninis lietuvis, o ypač koks nors sėlis, yra taikus, ramus, sunkiai išjudinamas žmogus, jis fiziškai nepratęs, negali eiti ko nors žudyti, kai kuriais atvejais net ir apsiginti. T

okia mūsų kultūra ir pasaulėžiūra buvo, ir tokia liko. Apie piliečių kovinės parengties, karingo mentaliteto trūkumą kalbėjo ir partizanų vadai. O tarpukario profesionalios karybos pasiekimų ir karinių pajėgumų, kad ir kokių didelių, nepakako, nes jie buvo sunaikinti.

Praėjus stalinizmo baisumams, jau galima buvo ramiau dirbti. Be  abejo, ypač brežnevinio „zastojaus“ laikotarpiu, o tai buvo ištisi 25 metai, pastangos ugdyti tarybinį liaudies muzikantą ir naikinti dvasią nesiliovė, ir tikrai prieš Sąjūdį ta dvasia, gal net viltis buvo nusėdusi.

Tačiau juk atgimėme, ir kas netikra išplovėme. Tad kam grįžti prie įkyrėjusių melagingų štampų?

Atkreipsiu dėmesį ir į kitą labai svarbų faktą, būtent, kad „Lietuvos“ ansamblį kartu su filharmonija 1943 metais atėję naciai uždarė. J. Švedas pasakoja, koks tai buvo nuostolis, kaip viską reikėjo atkurti iš naujo. Tai pakankamai svarus įrodymas, jog kultūra, ypač tautinė, kiekvienam okupantui yra rakštis.

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.
Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

– Ar tiesa, jog diskutuodami apie „stilizuotą“ tautinį žanrą, jo ištakas turėtume minėti dar gerokai iki sovietmečio? Į šį klausimą galime įtraukti ir ansamblio „Lietuva“ sukūrimo viziją, kuri gimė anksčiau nei oficiali įsteigimo data. 

– Be abejo. Šio žanro nesukūrė vienas žmogus lyg koks dievulis iš nieko. Yra nemaža monografijų, kurias reikia perskaityti prieš pradedant ideologiškai angažuotas diskusijas, kitaip panašūs teiginiai tėra iš piršto laužti prasimanymai.

Yra ištakos, pirmtakai, ir yra faktinis žanro sukūrimas, bet sieti jį tik su politine santvarka yra labai drąsu.

Kita vertus, panašūs ansambliai natūraliai steigėsi ir kitose šalyse. Kultūros reiškinius svarbu matyti platesniame istoriniame kontekste.

Apie indų, kinų, turkų, azerbaidžaniečių ir kitų tautų pagarbą liaudies (tradiciniam) menui, kuri nūdien tik auga, jai skiriamas atskiras valstybinis finansavimas, statomi rūmai, o meistrai tobulina instrumentus, rašiau daug.

O pažiūrėkime, kaip mūsų publika, menkinanti savus pasiekimus, suguža į kokio nors gruzinų ar japonų panašaus žanro ansamblio koncertą – bilietų negausi, ir ploja atsistoję…

Taigi tai, kas slypi po žodžiu „stilizacija“, iš tikrųjų yra liaudies muzikos pakėlimas į profesionalų lygmenį, ištobulinus instrumentarijų, samdant choreografijos specialistus, dailininkus ir visa kita.

„Lietuvos“ įkūrėjas Jonas Švedas (žymus Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas – aut. past.) buvo genijus, kuris numatė, kad unikali lietuvių kultūra bus stiprus konkurentas, ir neklydo. Tik liaudininkams pradėjus skinti laurus tarptautiniuose konkursuose, gauti giriamąsias recenzijas užsienio spaudoje, pavyko apginti iki tol ujamus „piemenis“.

Kažkaip nesinori tikėti, kad net dabar yra daug tokių, kurie nemato didelių pastangų išlaikyti mūsų geriausius pasiekimus, jais pasidžiaugti, parodyti savam ir svetimam, auginti jaunąją kartą, kuri turėtų kuo didžiuotis.

Kalbėti apie tradicijų tęstinumo nebuvimą yra būdinga, bet tai neatitinka tikrovės. Okupacijos metais nutrūkus tradicijai vienur, ji buvo puoselėjama kitur. Nepaisant milžiniškų nuostolių, niekas nenutrūko.

– Jūsų nuomone, ar liaudies žanro plėtojimas bei visas šis muzikinis judėjimas (net ir su griežta sovietų valdžios kontrole) prisidėjo prie permainų valstybėje, lietuviškumo puoselėjimo? Jeigu taip, kokiais būdais?

– Jis ne prisidėjo, o buvo ištisa tektoninė plokštuma, ant kurios, Lietuvą atskyrus nuo laisvojo Vakarų pasaulio, išliko didžioji sveikos tautos tradicinės savimonės dalis kartu su Dainų šventėmis. Egzistavo folkloriniai judėjimai, buvo skatinami saviveikliniai reiškiniai, bet lietuviai buvo nepraradę švietimo misijos suvokimo, aukščiausio jos taško, jos prasmės.

Nepamirškime, kad šis iš esmės stebuklas įvyko II pasaulinio karo metais, kada žmonės buvo išvargę, išblaškyti, badaujantys, gyveno nuolatinėje baimėje, šalis puolama iš visų pusių, ir staiga – toks spindulys, toks menas, pagarba nuvargusiai užguito lietuvio sielai! Kiekvienas veržėsi į šitą oazę.

Daugelis nežino, jog J. Švedas sunkmečiu išgelbėjo daugybę žymių kultūros ir mokslo žmonių, priimdamas juos į ansamblį ir suteikdamas jiems duonos kąsnį.

Mūsų tradicinį meną išvydo pasaulis. Tai buvo jėga, kurios nuslopinti niekas negalėjo. Tai buvo prestižas, ir jis liudijo tautos gyvybingumą, norą išlikti savimi.

– Vyžinto knygoje „Ateities kartoms: naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą“ liaudies žanro „stilizavimas“ ir profesionalaus atlikimo ištakos siejamos su J. Švedu. Kodėl iki šių dienų tai vertinama skeptiškai?

– Manau, kad įkyrus paties žodžio „stilizavimas“ kartojimas yra nelyginant bandymas įsprausti J. Švedo viziją į siaurus rėmus. Juk stilizavimas tereiškia išorinį kokio nors stiliaus pamėgdžiojimą, imitavimą. Tai tikrai įžeidu, žinant, kad Švedas surinko autentiškus instrumentus, rūbus, iki tol dulkėjusius muziejuose arba šiaip pasklidusius buityje, juos atgaivino, nupūtė dulkes, pakėlė į scenos lygmenį ir parodė ryškioje šviesoje, o ne balanų spingsulių prieblandoje.

Žmonės, kurie pirmieji suėjo į jo ansamblį, buvo patys tikriausi „lietuviai nuo žagrės“, iš laukų ir trobų, iš sodžių, su jais atkeliavo galinga tikro lietuviško „kvapo“ banga, nemeluotas dvasios virpėjimas, galingas liaudies humoro ir išradingumo, muzikalumo užtaisas.

Net ir miestelių, miestų gyventojai tuomet dar buvo neatitrūkę nuo liaudies. Koks nors mažametis gali nieko nesuprasdamas ką nors „imituoti“, bet ne profesorius, poliglotas, intelektualas.

J. Švedas buvo išskirtinė asmenybė ir išsilavinimo, ir talento, ir atsakomybės, ir vizijos prasme. Jis svajojo sukurti „liaudies operą“. Todėl jo sukurto valstybinio dainų ir šokių ansamblio koncertai žmonėms palikdavo neišdildomą įspūdį.

Ansamblis „Lietuva“ | M. Aleksos nuotr.
Ansamblis „Lietuva“ | M. Aleksos nuotr.

– Pabaigai. Kas yra tautinis (liaudies) žanras bendrąja prasme? Dažnai skiriama takoskyra tarp folkloro, autentikos bei stilizacijos, harmonizavimo. Kokie iš esmės skirtumai?

– Svarbiausi akcentai yra turinys, paskirtis. Turinys – tai lietuvių liaudies muzikinių tradicijų perteikimas tam tikra forma; „Lietuvos“ ansamblio atžvilgiu tai yra sinkretinė (susiliejusi, neatskiriama – Alkas.lt past.) forma, dainos, šokio, drabužių ir siužeto vienovė.

Paskirtis – supažindinti žiūrovą ir klausytoją su lietuvių tautinei kultūrai būdingais per daugelį amžių išsikristalizavusiais reiškiniais. Jei tai instrumentinė muzika – su liaudies instrumentais, jų tradiciniu panaudojimu ir panašiai.

Kadangi liaudies kūryba neišsemiama ir itin įvairi, šis procesas yra nuolatinis ir visada gyvybingas. Jeigu prisimintume mūsų nacionalinės muzikos pradininkų pamokas ir priesakus, tai trumpai būtų galima išreikšti viena mintimi: liaudies muzika ir menas yra visų kitų menų pagrindas ir ištakos.

Pagrindinis skirtumas yra tas, kad kompozitorius, harmonizuodamas ar kurdamas liaudies melodijos išdailą, prideda savo ranką ir fantaziją. Nuo jo pajautos, santykio su kūrybos objektu priklauso ir rezultatas, ir poveikis klausytojui.

Šiuo metu, kai labai išsitrynę žanrų skirtumai, jie dažnai sąmoningai miksuojami, autentiškumo klausimas yra labai nevienareikšmis. Tai labai subjektyvu.

Minėtoji takoskyra yra dirbtinė, nes griežtai kalbant folkloras natūralia forma, natūralioje aplinkoje beveik nebesutinkamas, o vadinamąjį stilizavimą galima ir reikia laikyti jo natūralia tąsa, vienu iš būdų įprasminti tradicinę kultūrą, išsaugoti ją ateities kartoms.

Pirmas palinkėjimas būtų atsisakyti to nelemto burtažodžio ir liautis „stilizuotis“. Semkimės iš turtingo mūsų liaudies aruodo, iš pirminių šaltinių, iš pavyzdžių, net įrašų, juk viskas taip gyva. Nes jeigu to viso neliks, ypač jei neliks vilties ir amžinos vizijos, užges tautos širdis, o paskui jau mėgdžiot galima bet ką.

Galiausiai juk matome, kur link veda mėgdžiojimas ko tik nori,  tik ne to, kas lietuviška. Į valstybės sunykimą.

Bet „Lietuva“ neišsilaikys, jei bus kaip vieniša lytis pavasario potvynio vandenyse. Ji, kaip ir buvo sumanyta, turi būti aukščiausia karūna, iškelta visos šalies liaudies muzikos ansamblių judėjimo, bendros kūrybos.

Mūsų tradicinės kultūros puoselėtojai važinėjo po šalį ir ieškojo gabių vaikų, rūpinosi jų pragyvenimu, mokslais. Šis tinklas yra ardomas. Linkiu jį atkurti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mažosios Lietuvos delmonai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą
  2. Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo
  3. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia visus į „ETNO ketvirtadienio“ užsiėmimus
  4. Kultūros ministerija rūpinsis, kad valstybė deramai prisidėtų prie ES paramos kultūrai
  5. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia šventes pasitikti prisimenant tradicinę kultūrą
  6. Eduardas Pilypaitis – lietuvių tautinės kultūros puoselėtojas (video)
  7. „NordTrad–Dainava 2019“: Šiaurės ir Baltijos šalių folkloras Vilniuje ir Kaune
  8. Naujas tradicijų dvelksmas festivalyje „Pokrovskije kolokola“ (video)
  9. LEU folkloro ansambliui „Poringė“ bus įteikta „Aukso paukštė“
  10. „Griežynė“ kvies pajusti senųjų tautos lobių bei nūdienos muzikos dermę
  11. Tėvo dienos proga į koncertą kviečia „Tramtatulio“ laimėtojai
  12. Kviečia A. Brody koncertas sklidinas meilės lietuvių muzikai (video)
  13. Dainologas ir instrumentologas iki kaulo ir panagių
  14. Lenkiško folkloro koncertas su Malvina Pašek (video)
  15. EKGT siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau tautinės muzikos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 18

    1. Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Naratyvas, spekuliacijos, folkloras, inkliūzai, absoliutus nonsensas… Frustracija? Jes…

      Atsakyti
    2. Svajonė says:
      4 metai ago

      Labai ačiū, dėkingi Daivai, kad priminė netiesiogiai ir Mokslų akademijos gimdymą 1941, po 1940 birželio 15 stalinistinio ultimatumo, po 1939 hitlerinio, ir šiandienos priėmimo (1938) opilsudskines Lenkijos ultimatumo

      O gėda, bėda, smarvė ir nelaimių nelaimė, tai pati tiesmukiausiai tiesioginė mūsų sovietų kolaboracinio valdymo dovanėlė”” …kuria vis kaip elgetų elgetos, nepriklausomi “politiniai bomžai” tebesinaudojam,
      – tūnom ausis suglaude, burnas prisiseme, akis nudelbę
      LTSR AT su “šlovinga” LKP CK sovietmečio aukų kančiomis ir prakaitu (o gal ir krauju net) pritvinkusiose
      BANDITŲ RĘSTOSE PATALPOSE…

      Kiek galima iš visų visų Lietuvos Laisvės aukų ir
      SAVO VAIKŲ taip tyčiotis -skalambyt nenutylančiu naratyvu …LTSR AT AT AT, LKP CK CK CK.. čia buvo,
      – čia žuvo /////

      Žiauriau nei pačiose kapinėse dirbt,
      ir Seimui,
      ir Vyriausybei.

      Siūlyti metas Prezidentui, kad 2022 m. biudžete būtų pakankamai statybinėms medžiagoms
      Ir Seimo,
      Ir Vyriausybės
      Lietuvos Rūmams.

      Atsakyti
      • Svajonė says:
        4 metai ago

        Na taip Pajūrieti, tą LTSR AT su LKP CK mūrų galia, gaji,
        užkloja – ir tautiškumą, net Kalba, žaloja Žodį
        ( jau nesipiktinu, tik užjaučiu praradusios).
        O Jūs – pliekit, pliekit ir kitose Pajuriečiu t.p.!

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          4 metai ago

          Antraštė šios dienos delfy: „Konkurencija Kaune tarp Laisvės alėjos ir Vilniaus gatvės: kas laimės varžytuves?“
          Ar tai ne stebuklas, kad delfis parašė „varžytuvės“? 🙂 Pasimokė, manau, iš Alko 🙂

          Atsakyti
          • Mrrrr, mrrrrr, mrrrr says:
            4 metai ago

            Na, kas pamurks katinui, jei ne jis pats?

            Atsakyti
    3. Aistis says:
      4 metai ago

      Pritariu autorei. Kai kurių ideologinių-religinių grupių atstovų pastangos iškelti savo grupes, sureikšminti jų paveldą bendrų lietuvių tautos interesų sąskaita – net sukeliant pavojų lietuviškos Lietuvos išlikimui – yra savo esme nihilistinės. Turiu galvoje tuos, kurie nuvertina liaudies kultūros puoselėjimą, Dainų šventes, sovietmečio rašytojų ir poetų pastangas puoselėti lietuvišką dvasią.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        4 metai ago

        O už tą „puoselėjimą“ iš okupacinės valdžios gaudavo nusipelnusių meno veikėjų vardus, stambias pinigines laureatų premijas, puikius erdvius butus, automobilius, apsipirkimus spec. parduovėse, juos pastatydavo aukščiausios tarybos deputatais, gaudavo keliones į užsienį ir t.t…. Juokinga, kai šiandien ant jų klijuojami vos ne pasipriešinimo dalyvių (lietuviškai – rezistentų) lipdukai… Ak, kas romantizavimas, idealizavimas… Nekalu nieko prie kryžiaus, gimiau, mokiausi, dirbau, auginau vaikus tuo metu. Ne iš delfio, kaip dabartinis jaunimas, žinau, kaip tada buvo… Kam tas miglos pūtimas, ką? 🙂

        Atsakyti
        • Aistis says:
          4 metai ago

          “Juokinga, kai šiandien ant jų klijuojami vos ne pasipriešinimo dalyvių (lietuviškai – rezistentų) lipdukai…” – panašu, kad jūs jau seniai gyvenate ne Lietuvoje ir jos nepažįstate. Kitaip taip nerašytumėte. Jiems ne pasipriešinimo dalyvių lipdukai klijuojami. jie keikiami paskutiniais žodžiais, vadinami išdavikais ir niekšais. Tokia yra valstybinė ideologija, kuri nepaliaujamu srautu pilasi per visas masines informacijos priemones, iš televizoriaus ekrano ir iš visur kitur, o keikti sovietinio laikotarpio kūrėjus ir kitokius veikėjus privalo visi, kas tik nori padaryti bent šiokią tokią karjerą. Tačiau kiekvienas mąstantis lietuvis turėtų sau atsakyti į klausimą: ar blogai lietuvių tautai, kad sovietmečiu Lietuvoje veikė lietuviškos mokyklos, lietuviškos kultūros įstaigos, visas viešasis gyvenimas vyko lietuvių kalba, kad ėjo laikraščiai lietuvių kalba, buvo lietuviška televizija, radijas? Ar blogai? O jei vis dėl to atsakytumėte į klausimą, kad tai nėra blogai, ar manote, kad tai mums gera valia davė Maskva, kompartija, rusai? Netikiu, kad tiki tokio lygio nežinotumėte ano meto realybės, kad nesuprastumėte, jog visa tai išsikovojome mes patys, lietuviai, kokiose to meto pareigose bebūtumėme buvę, vedami lietuviškumo išsaugojimo instinkto, vadovaudamiesi nerašytu šūkiu “neįsileiskime rusų” (į valdžią, į savo šalį), kurį aš puikiai prisimenu, nes pats sovietmečiu baigiau vidurinę mokyklą ir dar spėjau kelis metus padirbėti. O jei taip, tai “kam tas miglos pūtimas, ką?”.

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            4 metai ago

            Jaunas ir labai naivus. Labai, labai… 🙂

            Atsakyti
    4. Komunistas says:
      4 metai ago

      Antitarybinė reakcija bujoja. Dr. Tamošityte, skaičiais palygink mokslo ir kultūros lygį tarp smetonmečio ir LTSR? Nedrįsti? Žinoma, nes skaičiai byloja, kad LTSR buvo panaikintas nearštingumas, o kultūra suklestėjo. Dar pasakykite, kad komunistai norėjo šeimos institutą panaikinti. Kai žmonės neskaitę Markso ir kitų darbų pasigauna interneto platybėse paskleistus mitus ir kitiems įrodinėja nesąmones, tai labai apgailėtinai atrodote. Ko verti jūsų moksliniai titulai, jei elgiates diletantiškai, remiatės ne faktais (juos vengiate pateikti), o gandais ir asmeniniais įsitikinimais.

      Atsakyti
      • Tamstai patiks says:
        4 metai ago

        beje, kviečia pirkti Gazpromo akcijų(!!!), o Gazpromass neseniai atsidarė naują naftos verslovę Afrikoje. Ir ne tik ją.
        – youtube.com/watch?v=tjp6VFNja-8

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          4 metai ago

          Kas pirks sputniką, tas gaus labai šiltą vietą kokioje nors dujų, naftos, anglies valdyboje? 🙂

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            4 metai ago

            Bandžiau nuslėpti, bet atspėjote. Tai jau dabar iš panosės man nunešit?

            Atsakyti
        • Komunistas says:
          4 metai ago

          Kas bendro tarp komunizmo ir gazprom?

          Atsakyti
    5. Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Skirkime liaudies muziką nuo kičo, vienaip ar kitaip tarnavusio nusikalstamai okupacinei komunistinei ideologijai. Kai tas tada galvojo: „žiūrėkite, kokia vis tik tautinė sovietų valdžia, leidžianti ir kanklę pagnaibyti, ir į skudutį įpūsti“ 🙂 Arba: „ale, ta sovietų valdžia visai gera yr, žiūrėk, kokios gražios mergos šok su užverstais tautiniais sijuonais, o tas buinas bernioks su birbyne užanty toks linksmas“ 🙂 Ir tai buvo liaudies muzika, kaip čia teigiama, net tradicinė? Nejaugi? Liaudies muzika skamba tada, kai kaimo moterys troboj dainuoja grubiais, nuo sunkaus darbo pavargusiais liūdnais balsais. Be konservatorijos dėstytojos dainavimo pamokėlių ar patarimų. Be jokio kompozitoriaus įsikišimo, be taip vadinamų aranžuočių ir „reprezentantų“ (?). Gal ir elertė paduodamas garas yra lietuvių liaudies muzika? „Šiuo metu, kai labai išsitrynę žanrų skirtumai, jie dažnai sąmoningai miksuojami, autentiškumo klausimas yra labai nevienareikšmis. Tai labai subjektyvu.“ Nežinau, ką reiškia „miksuojamas“, bet, jei kas kebabą vadiną šaltibarščiais ir teigia, kad tai subjektyvi tiesa, tada… 🙂 Šoko, dainavo, grojo? Gerai! Ačiū! Nors tiek buvo tada… Bet ar šiandien reikia aklai idealizuoti?

      Atsakyti
      • Aistis says:
        4 metai ago

        Panašu, kad daug kam šiais laikais tas sovietmečio lietuviškumas – visi tie “Lietuvos” ansambliai, visokie Marcinkevičiai, kitokie poetėliai, rašytojėliai, visokios dainų šventės yra šlykštus reikalas. Na tiesiog maišo kortas. Būtumėm kalbėję visi rusiškai ir basta, viskas aišku. O dabar, nei šis, nei tas. Griauna visą schemą (čia turėtų būti šypsenėlė).

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          4 metai ago

          kgb jų nesulaikė, nepasodino, neištrėmė, neuždarė į psichininių ligų grotuotas ligonines/kalėjimus, nenužudė. Viskam (įskaitant kgb) vadovavusi kpSS jiems už tai materialiai ir moraliai y p a č d o s n i ai atsidėkodavo. Kodėl? Todėl, kad jų kūryba pilnai atitiko okupacinio režimo lojalumo reikalavimus, glavlito cenzūra jų nestabdė, veiksmas sklandžiai vyko pagal kpSS azijietiško suktumo ideologinę-politinę liniją! Juk jie sukūrė lietuviškumo regimybę, taip sumažindami nepasitenkinimo įtampą tautoje ir parodydami Vakarams, kaip Lietuvoje gera ir linksma gyventi. Labai smagiai kai kurie (ne visi!!!) meno žmonės tada pagyveno, jei buvo susitaikėliai ir prisitaikėliai, kpSS ck nariai, deputatai ir pan. Tai jų reikalai, jų asmeniniai pasirinkimai, tai jų gyvenimas. Įklimpo? Įklimpo… Likimas… Nei jie man rūpi, nei įdomūs. O patiklius žmones kvailinti apkvailinti labai jau lengva. Tą matome mūsų krašte metų metus…. Ką jau bekalbėti apie svetimų tikėjimų įtaką…

          Atsakyti
          • Aistis says:
            4 metai ago

            Fantasmagoriška… Už ištisos epochos Lietuvos visuomenės įvairovės tematoma K-P-S-S. Vietoj istorijos – plika ideologija.

            Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Paveldo komisija pabrėžia paveldo reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui | vkpk.lt nuotr.
    Kultūra

    Paveldo komisija pabrėžia paveldo reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui

    2025 05 19
    Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš leidimą turinčių įmonių | vvtat.lrv.lt nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš teisėtai dirbančių įmonių

    2025 05 19
    Rusijosinvazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
    Ukrainos balsas

    Ir žodis tapo ginklu

    2025 05 18
    Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Elektros tiekimo planą ir tiekėją galima keisti bet kada

    2025 05 18
    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

    2025 05 17
    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“
    Kultūra

    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

    2025 05 17
    Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
    Istorija

    Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

    2025 05 17
    Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

    2025 05 17

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • >skt apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • skt. apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • fantazijų pasaulyje? apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines
    • Paveldo komisija pabrėžia paveldo reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui
    • Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš teisėtai dirbančių įmonių
    • Pavasarišką šilumą suteiks sūriu užkepti kepsniai kepsninėje
    Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

    Kiti Straipsniai

    IX fortas | K. Jurevičiūtės nuotr.

    Muziejų naktis Kaune: partizanių dainos, moterų drąsa ir istorijos, kurios prabyla kitaip

    2025 05 14
    Ovidijus Vyšniauskas

    Ovidijus Vyšniauskas pristato naują dainą „Dabar žinau“

    2025 04 20
    S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris | A. Andrulienės nuotr.

    S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris 

    2025 04 19
    „Pagulbio šeimų šventė“ kviečia nuotaikingai pažinti paveldą, muziką ir protėvių papročius | pagulbis.lt nuotr.

    „Pagulbio šeimų šventė“ kviečia nuotaikingai pažinti paveldą, muziką ir protėvių papročius

    2025 04 15
    Liucija Grąžina Drąsutienė (1937–2025)

    Netekome pianistės, profesorės Liucijos Drąsutienės

    2025 03 08
    Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

    D. Tamošaitytė. Vyčio Lauryno Palūksčio „Satyros ir nimfai“

    2025 03 08
    „Eurovizija“ 2022

    K. Vilkauskas siūlo keisti požiūrį į „Eurovizijos“ atrankas

    2025 02 07
    Biržų krašto muzikantų melodijos liūliuos rudenėjantį Vilnių

    R. Šarknickas. Popsas ir etno dabartyje

    2025 01 18
    „Shutterstock“ nuotr.

    Nelegalaus turinio vartojimo mastai vis dar dideli

    2024 10 11
    Estas Tone (Tonne) | rengėjų nuotr.

    Pasaulinio garso gitaristas Estas Tonе sugrįžta į Vilnių

    2024 10 09

    Skaitytojų nuomonės:

    • >skt apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • skt. apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • fantazijų pasaulyje? apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • T.Jakutis -> +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Pinigų plovimas ir korupcija | Pixabay nuotr.

    Vyriausybės komisijos posėdyje pristatyta šalies antikorupcinė būklė

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai