Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Klajūnas. Ar gerai, kad lietuviai sukilo prieš bolševikus Lietuvoje?

J. Klajūnas, www.alkas.lt
2021-03-14 17:10:09
21
gintarinesvajone.lt nuotr.

gintarinesvajone.lt nuotr.

Įdomiausi yra laiko dokumentai – jie kalba patys už save, dažnai nereikalingi papildomų paaiškinimų ar komentarų. Štai, kad ir 1941 m. Birželio sukilimo atžvilgiu – koks aiškus, suprantamas ano meto balsas demokratinės šalies, cenzūros nesuvaržytos spaudoje skiltyse! Jau išsyk po Sukilimo pasigirdo balsų: ar „apsimokėjo“ sukilti, gal verčiau reikėję „palaukti“, vokiečiai ir taip būtų „išvadavę“.  1941 m. liepos 25 d. Amerikos lietuvių laikraštyje „Vienybė“ paaiškinama kodėl sukilti vis dėlto „apsimokėjo“.

Vidmantas Valiušaitis

J. Klajūnas. Ar gerai, kad lietuviai sukilo prieš bolševikus Lietuvoje?

Girdėti kalbų, kad nebuvo reikalo žmonėms sukilti. Girdi, būtų palaukę porą dienų, Vokietijos armija ir be lietuvių pagalbos būtų išvijusi bolševikus. Nebūtų buvę tiek aukų.

Taip kalba ne tik taip sau mėgstą patogų, ramų gyvenimą politikuoją piliečiai, bet arti tokios nuomonės ir vieno dienraščio redaktorius, padėjęs į kabutes, kad žuvę „dėl Lietuvos laisvės“. Jam, deja, neaišku kokiu būdu tie sukilėliai kovojo dėl Lietuvos laisvės. Jo nuomone, tai tik kerštas ir ne daugiau. Labai ir labai gaila, kad herojiškas drąsuolių žygis tik taip įvertintas.
Ne kiekviena kova susilauks laimėjimo ir tauta laisvės, bet nebus laisvės be kovos, be gyvybės ženklo ir aktyviai parodyto noro laisvai gyventi.

Kuomet Suomija atkakliai gynėsi prieš sovietų armiją, viso civilizuoto pasaulio simpatijos buvo jos pusėje. Kad ji nelygios kovos neišlaikė, vis dėlto tautos heroizmas ir aukos nenuėjo veltui.
Baltijos valstybės buvo okupuotos klasta ir todėl jos užimtos be kovos, bet tą, faktą mums dažnai prikaišioja, politikai, kurie nepažinojo Baltijos kraštų padėties iš arti ir nepasistengė giliau susipažinti. Jei ir dabar žmonės pasyviai lauktų tik vokiečių atėjimo, tai tie vokiečiai atėję rastų ten gyventojus, kurie savo likimu nesidomi ir dėl savo laisvės nė piršto nepajudina. Teisybė, Lietuvos kariuomenė, šauliai ir šiaip gyventojai, tapę sovietų okupantų visiškai nuginkluoti, anksčiau nematė galimumo prieš nepakenčiamą režimą sukilti.

Dabar gi per radiją ar kitokiu būdu išgirdę apie galimą sau pagalbą, stvėrė kas buvo po ranka ir išsilaisvino iš vieno žiauraus okupanto. Nauji atėjūnai rado jau ne supančiotus kalinius, bet laisvus piliečius su savo valdžia.

Tuo lietuviai parodė, kad 22 laisvo gyvenimo ir tautinio auklėjimo metai nepraėjo veltui, kad lietuviai politiniai yra subrendę. Legendos, kad lietuviai „savo noru“ prisijungė prie Sov. Rusijos, tuo būdu išblaškytos. Vokiečiams irgi tenka skaitytis su įvykusiu faktu ir esama vyriausybe – jei jie to nepadarytų, tuo pačiu ir gyventojai žiūrėtų į juos kitaip. Bet neradę vyriausybės, vargu leistų jai susidaryti.

Lietuvą dabar dar negalima laikyti laisva, betgi tenka atiduoti pagarbą politinei išminčiai ir narsumui ten likusių žmonių – dėka jų sumanumui ir narsumui padaryta didelis šuolis pirmyn į laisvę. Negalima peikti žmonių, kuriems grėsė pavojus ir jie, gelbėdami savo gyvybę, iš ten pabėgo – reikia džiaugtis, kad daug šviesuomenės išsigelbėjo. Betgi dabar valdžios sudaryme pirmą žodį turi tie, kurie metus kentėjo ir vargo, ir pirmieji griebė ginklą ar kirvį ne keršto jausmo vedami, bet rizikuodami galvas už laisvą, nepriklausomą Lietuvą!

Kaip Lietuvos žmones nusistatys prieš dabartinius atėjūnus, priklausys nuo tų atėjūnų elgesio. Mes suprantame, kad jie negalėjo tik pavergtus kraštus vaduoti, bet ir laukiame, kad jie respektuos žmonių norą laisvai gyventi, patiems valdytis.

V. Valiušaičio asmeninio archyvo nuotr.

J. KLAJŪNAS

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. Dėl naujų įvykių Lietuvoje
  2. V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  3. V. Radžvilas. Po susidorojimų: atidavus Sukilimą, nebereiks ir Genocido centro
  4. K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas
  5. A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių
  6. Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
  7. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  8. T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą
  9. V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas
  10. V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana?
  11. A. Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje
  12. A. Ruginis. 1941 m. Birželio sukilimas. Lūšės mūšis
  13. V. Valiušaitis. Kazys Škirpa – šmeižikams
  14. V. Sinica. Per toli, per vėlai
  15. V. Sinica. Birželio sukilimas – pasididžiavimas, o ne kontroversija (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. Kažin says:
    4 metai ago

    Vis dėlto, kad ir laisva spauda, tačiau liko nepasakyta, kad dabar Amerikos ir kitų valstybių pareiga pripažinti Tautos kaip suvereno Sukilimo būdu atkurtą de jure ir de fakto Lietuvos valstybę, jos Vyriausybę. Jeigu tai, kas buvo tuo metu Lietuvai svarbiausia, nėra pasakyta, tad gal ne visiškai laisvojo rašyta… Juolab, kad ir kovota buvo iš esmės “ne prieš”…, o “už”…

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      4 metai ago

      Baisiau ir labai labai labai gėdinga buvo ir LIKO gėdingi 1945-08-02 JAV ir J.K. parašai po 1941-06-22/23 jau Potsdame. Taip ir LIKĘ, – niekšiški, išdavikiški – tarptautinės teisės bėgliai. Čia ir Dabar:
      net kai per visą valdymą Elžbieta II yra susitikusi su 12 Jungtinių Valstijų prezidentų, išskyrus Lyndoną Johnsoną., ir net su 15 premjerų dar neišardytu JUNGČIŲ karalystėje dirbanti, taip – tebekaralauja, ir SPJAUDO karališkai ant pasaulio nuo Potsdamo
      tarptautinių įsipareigojimų Prūsijos ateičiai ir gyvybei
      “p o s t a m e n t o”.
      Gal bus besiveržiančių nuneigti Tai!?

      Atsakyti
    • T0mas J. says:
      4 metai ago

      “Amerikos ir kitų valstybių pareiga pripažinti Tautos kaip suvereno Sukilimo būdu atkurtą de jure ir de fakto Lietuvos valstybę, jos Vyriausybę”.

      Pasvajok.. kai žmonių rinktas parlamentas 1990 atkūrė Lietuvos nepriklausomybę – JAV ją pripažinusiųjų sąraše buvo tik 45-oji, tai padarė po 18 mėnesių. O 1941 sukilimo metu Vyriausybė sudaryta labai jau keistu, retai naudojamu būdu.

      Atsakyti
  2. Raimundas says:
    4 metai ago

    Net abejoti nereikia ,kad sukilimas prieš bolševikus buvo tikrai reikalingas…juk puikiai žinome,kad jau tada prasidėjo trėmimų vajus,o kur dar prieš tai rinkimai,kada neva pasiprašėme priimami į TSRS glėbį…vienu žodžiu,bolševikai visur perlenkė lazdą…tiesiog visiškas nesiskaitymas su žmonėmis,su kitos valstybės piliečiais…ypač tas sukilimas, istoriniu požiūriu ,argumetuotai paneigia kažkokias pasakas apie laisvus rinkimus,visuomenės norą jungtis į sovietų sąjungą

    Atsakyti
  3. Justas says:
    4 metai ago

    Pagrindinis Tautos sukilimo bruožas yra laisvės trošimas! Išlaisvinti sovietų sulaikyti kaliniai 6000žmonių, 500 kalinių išvaduota Vilniaus geležinkelio stotyje ,kurie buvo vežami į mirtį Rusijos kalėjimuose.

    Atsakyti
  4. T0mas J. says:
    4 metai ago

    “Nauji atėjūnai rado jau ne supančiotus kalinius, bet laisvus piliečius su savo valdžia”

    – Užduosiu klausimą: o kuo tokia “valdžia” skiriasi nuo “samazvancų”? Nei rinkti, nei paskirti – kas pirmas atsisėdo į kėdę – tas valdžia?!
    Kaip tokia valdžios rūšis vadinasi? Aš ne prieš sukilimą, ne.. bet paklausti juk irgi galiu?

    Atsakyti
    • Kažin says:
      4 metai ago

      Pamirštate, kad yra suvereno teisė pagal kurios nuostatas gyvena pasaulis. Lietuvos žemės suverenu yra Tauta. Tautos sukilimas yra Lietuvos suvereno sukilimas, jo paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimas ir Laikinosios vyriausybės sudarymas yra Tautos kaip Lietuvos suvereno teisėti veiksmai. Tai va atsakymas į tai, kodėl Tautos sukilimo veiksmai – Nepriklausomybės paskelbimo ir Laikinosios Vyriausybės sudarymo dokumentai yra šios teisės subjektų, o ne kaip pačiam atrodo “samozvancų” veiksmai. Suprantama, galbūt, pačiam norėtųsi ar yra susidaryta nuomonė, kad į valdžią Sukilimas būtų atstatęs Smetoną ir paskelbta būtų jo sudaryta vyriausybė, betgi ir 1949 m. Partizanų deklaracija kalba apie 1920-1926 m. Lietuvos Respublikos atkūrimą, taigi ne už smetoniškai valdomą Lietuvą jų kaip ir Tautos sukilimo kovota.

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        4 metai ago

        “Tautos sukilimas yra Lietuvos suvereno sukilimas, jo paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimas ir Laikinosios vyriausybės sudarymas yra Tautos kaip Lietuvos suvereno teisėti veiksmai”.

        Sukilimas vyko spontaniškai ir chaotiškai, veiksmai buvo nekoordinuoti. Tokio sukilimo metu nedaug trūksta kad atskiri žmonės tuo pačiu metu paskelbtų sudarę atskiras vyriausybes ir jų būtų TRYS. Kuri būtų teisėta?

        Atsakyti
        • Kažin says:
          4 metai ago

          Dėl teisėtumo tokiu atveju problemų nėra.

          Atsakyti
          • T0mas J. says:
            4 metai ago

            Visos trys būtų teisėtos?!

    • Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Tomui: Koks oras Sankt Peterburge, sniego dar yra?

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        4 metai ago

        Nė karto nesu buvęs šiame mieste. Teks tau kažkaip kitaip sužinot apie jo orą.

        Atsakyti
  5. Žemyna says:
    4 metai ago

    Tai buvo velnioniška avantiūra, beprotiška drąsa, bet tai buvo vienintelis kelias mums apie savo atimtą Nepriklausomybę pareikšti pasinaudojus tuo, kad vokiečiai artėja, ir rusai jau nespės iki jiems ateinant mus, kaip Rusijos dalį, bet įžengė į laisvą šalį, kuri pažadėjo nesipriešinti, jei prieš ją nebus imamasi karo veiksmų. Pagarba tai mūsų tautiečių kartai, tokią nesuvokiamą naštą ir atsakomybę prisiėmusiai, tokią narsą pasauliui parodžiusiai.
    Na, o jei ne visi Vakaruose tai prisimena, jei demencija kankina, tai… Ar daug kam iš jų teko vienu metu trijuose frontuose kovoti, kaip Lietuvai pirmąją pr.a. pusę, ir dar tokiu jėgų santykiu? Juk tai buvo beprotiška drąsa.
    O kad Kremlius „neprisimena”, tai jis pratęs kai kuriomis aplinkybėmis я у мамы дурочка apsimesti…

    Atsakyti
  6. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Į kokią lietuvišką svetainę nueisi, visose pajusi bent vieno ar kelių trolių dvoką. Bet iki profesionalaus lygio jiems dar labai toli. Kodėl? Todėl, kad propaganda yra menas, o to vatnikams – nesuprasti.

    Citata iš 15 min. lt, 2016 rugsėjo 27d., apie trolių iškrypėliškumą (ne apie priešišką propagandą): „Jų tikslas? Išprovokuoti visus kitus diskusijos ar pokalbio dalyvius emocionaliam atsakui, kuris interneto „troliui“ suteikia didžiausią pasitenkinimą. Kuo daugiau žmonių toks „trolis“ išprovokuoja ir išveda iš rikiuotės, tuo labiau padidėja jo internetinės „iltys“. Tenka pastebėti, kad populiariausia pačių žmonių siūloma reakcija į interneto „trolius“ yra dėmesio nekreipimas. Dažnai vieni kitiems net pataria: „ei, nemaitink „trolio“, nereaguok“. 🙂

    Atsakyti
  7. Bartas says:
    4 metai ago

    Jei kas mano , kad TOmas J. yra naivus vaikas su daugybe klausimėliu, klystate. Seniai stebiu šį “mažutį”. Pajūrietis teisus, apibūdindamas tokius.

    Atsakyti
    • T0mas J. says:
      4 metai ago

      Stebėk atidžiai, akių nenuleisk. Stuksentojas.. tfu. Ir nepamiršk pranešt kur reikia, kaip įpratęs.

      Atsakyti
      • Dėkinga says:
        4 metai ago

        O, grazie!

        Atsakyti
  8. Komunistas says:
    4 metai ago

    Ne lietuviai kaip tautos dauguma sukilo, o mažuma smetonos režimo šalinininkų. Dauguma lietuvių savo valią išreiškė 1940 06 15 rinkimuose, tema šioje vietoje uždaroma, nes tolesni išvedžiojimai yra revizionizmas.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Va, va, va – būtent taip: kas nesutampa su „partijos linija”, kas nuo jos nukrypsta, yra revizionizmas. Ir mus taip mokė! Todėl dar nuo pokario laikų įsiminiau, jog visada išmintingiau svirduliuoti tik kartu su partija. O prieškariu, jei nepainioju, kartu su tamstos seneliu tame sukilime dalyvavome, Smetonos šalininkus skaičiavome?

      Atsakyti
      • Komunistas says:
        4 metai ago

        Tau, žemyna, revizionizmas – viskas kas nesutampa su šovinistine, rusofobine, antitarybine reakcinga lansbergistine linija. Taip pat ir faktai, kurie neatitinka tavo antitarybinių įsitikinimų.

        Atsakyti
    • nesvarbu says:
      4 metai ago

      Komuniste, nesunku atspėti kodėl “suklydai” rašydamas rinkimų laiką 🙂
      Ne 1940 06 15, o 1940 07 14-15 !

      Iki šių “rinkimų” vyko tokie įvykiai 🙁 🙁
      Molotovo-Ribentropo paktas – Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d.
      1940 m. birželio 15 dieną – rusų kariuomenė užgrobė Lietuvą.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygos apie Birželio sukilimą pristatymas

2025 06 08
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Šiaulių savivaldybė nulupo tautos didvyrio atminimo lentą

V. Valiušaitis. Vėtros žinia Lietuvai: ginsi Tėvynę? Įsitikink, kad esi „tinkamų“ pažiūrų

2025 03 23
Vytautas Sinica

V. Sinica. Ne – Kremliaus melams: Birželio sukilimu turime didžiuotis, o pradėti galima Vilniuje

2025 03 21
Diskusija apie Kazį Škirpą Pilies muziejuje, 2025 m. | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks diskusija apie Lietuvos didvyrį Kazį Škirpą

2025 03 15
Lietuvių karių rikiuotė Katedros aikštėje 1941 m. birželio 28 d. | P. Stankero asm. archyvo nuotr.

Steigiama Birželio sukilimo kolegija

2025 03 13
Kazys Škirpa | archyvinė nuotr.

V. Valiušaitis. Pulkininkui ir diplomataui Kaziui Škirpai – 130!

2025 02 18
Lietuvos kariuomenės kavalerijos karininkai, 1924–1925 m. Pirmoje eilėje iš kairės trečias sėdi Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas (1860–1937), ketvirtas – plk. Pranas Jackevičius (1877–1938), penktas – plk. ltn. Aleksandras Plechavičius (1897–1942), septintas – gen. Povilas Plechavičius (1890–1973) | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Prieš 135 metus gimė iškilus Lietuvos karininkas gen. Povilas Plechavičius

2025 02 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: Lietuvos istorija tarp kūjo ir priekalo

„Iš savo varpinės“: Lietuvos istorija tarp kūjo ir priekalo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai