Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Astravo atominės elektrinės (AE) saugos problemoms ir Europos Vadovų Tarybos sprendimui išnagrinėti priemones, padėsiančias apsaugoti ES rinką nuo nesaugios elektros energijos patekimo į ES rinką iš trečiųjų šalių šaltinių.
Prezidentas padėkojo Europos Komisijai už aktyvų įsitraukimą, sprendžiant prioritetinius Astravo AE saugos klausimus ES lygiu. Šalies vadovas akcentavo, kad Astravo AE neatitiktis ES reikalavimams ir rekomendacijoms yra ES principingumo ir politikos nuoseklumo išbandymas, todėl visos streso testų rekomendacijos yra svarbios ir privalo būti įgyvendintos nedelsiant.
Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba dar gruodį sutarė dėl būtinybės užtikrinti Astravo AE branduolinę saugą ir paragino Europos Komisiją numatyti galimas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.
„Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių“, – pabrėžė Prezidentas. Šalies vadovas priminė, kad laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuvoje priimtas Būtinųjų apsaugos priemonių nuo nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse įstatymas turi būti gerbiamas visų šalių, ketinančių veikti Lietuvos rinkoje. Atitinkamai jis įtraukiamas ir į susijusius tarptautinius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis.
Pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju metu taip pat aptarti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir „RailBalticos“ projektai. Prezidentas pabrėžė Europos Komisijai Lietuvos lūkestį, kad Europos Parlamente bus laikomasi vasarą Europos Vadovų Taryboje pasiektų susitarimų dėl Daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo, o finansavimo sąlygos „RailBalticos“ projektui nebus keičiamos.
Dėl “Rail Baltica” tai seniai laikas EK atvirai pareikšti, kad Baltijos šalių nuomone didžiausia ekonominė ir politinė nauda būtų visų pirma turėti 250 km/val greičio susisiekimą tarp Baltijos šalių sostinių. Tokiu atveju tikslinga vėžės “chimičinimą” per Kauną kelti į paskutinį “Rail Baltica” įrengimo etapą, o vadinamą atšaką į Vilnių tiesti ne nuo Kauno, o tiesiai nuo Panevėžio. Atsižvelgiant į tai, prašytina EK šiame etape numatyto finansavimo nemažinti ir neprieštarauti, kad gautomis lėšomis būtų finansuojama vėžės atšakos nuo Panevėžio į Vilnių tiesimo projekto darbai. Manau, kad aiškinti latviui V. Dombrovskiui kokia nauda šalims, regionui būtų sujungus Vilnių, Rygą, Taliną tiesia “Rail Baltica” linija nereikia.
Pagaliau, jei tik gali finansuoti, lai kloja vieną bėgių liniją per K., kitą – per V.. Važiuos, pro kur kam geriau. Gal patiems bus daugiau naudos nuo tokio išsišakojimo, ypač, jei tie traukiniai ir Skandinaviją pasieks.