Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

www.alkas.lt
2021 02 21 09:00
8
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Antanas Smetona | VDU nuotr.

1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona su šeima, po ilgų kelionių, 1941 m. kovo 10 d. pasiekė Niujorką. JAV lietuvių tautininkų buvo garbingai sutiktas. „Deja, JAV lietuvių katalikų ir ypač socialistų vadovai, jau nekalbant apie komunistuojančius lietuvius, nebuvo draugiškai jo atžvilgiu nusiteikę. Tai, be jokios abejonės, apsunkino jo tolimesnį gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorius ir VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininkas Juozas Skirius. Profesoriaus teigimu, A. Smetonos atvykimas iš tiesų pagilino prieštaravimus tarp skirtingų lietuvių išeivijos srovių.

Išeivijos susiskaldymas

VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininkas J. Skirius pasakoja, kad JAV lietuvius tautininkus labai skaudino išeivijos socialistų ignoravimas Lietuvos prezidento ir katalikų srovės laviravimas. „JAV lietuvių katalikų vadovai, siekdami išsaugoti srovių politinį bendradarbiavimą Lietuvos gelbėjimo taryboje (vėliau – Amerikos lietuvių taryba), leido katalikų veikėjams asmeniškai, bet ne organizacijos vardu, dalyvauti A. Smetonos sutikimuose ir rengiamuose banketuose. Tačiau tai neišsaugojo išeivijos vienybės – tautinė srovė atskilo nuo bendro veikimo, pasitraukė iš Lietuvai gelbėti tarybos ir 1941 m. birželio 7-8 dienomis įkūrė savo atskirą politinę organizaciją – Lietuvai vaduoti sąjungą“, – teigia J. Skirius.

A. Smetonos neoficialūs susitikimai su JAV valstybės sekretoriumi ir JAV prezidentu Franklinu D. Ruzveltu Vašingtone pakėlė A. Smetonos gerą vardą lietuvių išeivijos tarpe, dar kartą plačiai šį įvykį išgarsino amerikiečių spauda. „Tačiau JAV valdžia nuosekliai laikėsi požiūrio, kad Lietuvos prezidentas į JAV atvyko neoficialiai, kaip svečias be teisės dalyvauti tarpvalstybinėje politikoje. Jo veiklą apibrėžė kaip propagandisto, aiškinant lietuvių išeivijai ir JAV visuomenei apie sunkius karo padarinius mažoms Europos tautoms“, – aiškina mokslininkas.

Pasak prof. J. Skiriaus, Lietuvos diplomatinė tarnyba JAV (ypač pasiuntinys P. Žadeikis) stengėsi, kad A. Smetona nušviestų Lietuvos valstybingumo praradimo padarinius ir siekius atgauti nepriklausomybę. Atidžiai sekė, kad prezidentas neįsiveltų į JAV lietuvių politinių srovių sudėtingus santykius. Bet vėliau pasiuntinys P. Žadeikis labiau linko nepalaikyti jo rodomų pastangų: JAV lietuvių tautininkų vardu, su kalbomis važinėti po lietuvių kolonijas, renkant aukas Lietuvos laisvinimo reikalams. „Patardavo sėdėti namuose, niekur nevažiuoti, nes kitaip tai gali „pakenkti reikalui“, t.y. pirmiausia ardyti JAV lietuvių sunkiai sukurtą vienybę. Tuo labiau, kad ir pats A. Smetona žadėjo nesikišti į išeivijos vidaus gyvenimą. Tokį pasiuntinio požiūrį A. Smetonos atžvilgiu apsprendė sustiprėję JAV lietuvių tautininkų prieštaravimai su JAV lietuvių katalikų ir socialistų vadais“, – tikina VDU mokslininkas.

Save išreikšdavo rašydamas

„Atvykus A. Smetonai aiškėjo, kad jis čia Amerikoje negali veikti, kaip Lietuvos prezidentas, o visoks kitas jo veikimas priklausė: a) nuo aplinkybių, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti ir b) nuo A. Smetonos statuso, kurį buvo galima įvairiai suprasti ir pagal tą supratimą nustatinėti jo veikimo ribas“, – teigia prof. J. Skirius ir priduria, kad atvykęs į JAV A. Smetona atnaujino senąsias pažintis, užmezgė naujų, daug kur buvo kviečiamas kalbėti (tai liudija spaudos iškarpos, saugomos Lietuvos atstovybių JAV archyvuose).

Išeivijos veikėjai, ypač tautinės pakraipos, stengėsi nors šiek tiek A. Smetonai pradžioje padėti – samdė viešbučius, kvietė pas save trumpam apsistoti, kviesdavo pietums ar vakarienei, siūlydavo savo transporto paslaugas. Pasiuntiniui P. Žadeikiui pavyko iš „atšaldytų“ Lietuvos pinigų JAV bankuose (maždaug du milijonai dolerių) gauti ir A. Smetonai kasmėnesinę 800 dolerių pašalpą, kuri užtikrino stabilesnį pragyvenimą ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Prof. J. Skirius pasakoja, kad nemažai laiko A. Smetona praleido skaitydamas JAV lietuvių spaudą, rašydamas laiškus Lietuvos diplomatams, organizacijų vadovams, JAV valdžios atstovams ir šiaip įvairiems veikėjams Lietuvos laisvinimo klausimais, asmeniniais reikalais. „Žinomi keli šimtai jo laiškų, o dar kiek nesurasta ir nepaskelbta. Pats rašė savo kalbas, pasisakymus per radiją, straipsnius spaudai. Šioje srityje išliko iki pat mirties darbingas ir paliko įspūdingą savo kiekiu rašytinį palikimą“, – tikina mokslininkas ir priduria, kad prezidentas bandė gauti nuolatinį mokamą darbą, nes manė galįs dirbti redaktoriumi, publicistu ar lektoriumi. Buvo kviečiamas dalyvauti ir įvairiose renginiuose, bet mažai kur dalyvavo. „Tam įtakos turėjo ir Smetonų šeimos sunki ekonominė padėtis, nes draugams skundėsi, jog kelionės traukiniais brangiai kainuoja. Be to, A. Smetona stengėsi mažiau rodytis viešumoje, bijodamas galimo pasikėsinimo iš nepritarėjų pusės“, – istorinius faktus atskleidžia profesorius.

Skirius Juozas | VDU nuotr.

Kodėl A. Smetona atsidūrė FTB akiratyje?

„Tautininkų vadovai stengėsi, kad A. Smetona taptų visos išeivijos vadovu ir simbolizuotų tam tikrą vadovybę, kurios klausytų visos ideologinės grupės. Bet tai liko tik svajonėmis. Nors jo politinė įtaka, kaip nurodo A. Merkelis, ir nebuvo jau tokia didelė, kaip jo žinomumas ir veiklumas, tačiau savo priešams, kurių jis turėjo, kėlė nerimo ir baimės. Mat ne paslaptis, kad JAV lietuvių ideologinės srovės varžėsi ir dėl įtakos lietuvių išeivių visuomenei. Todėl katalikų ir socialistų vadovai bijojo prarasti dalį savo rėmėjų, kuriuos gali nuo jų atitraukti A. Smetona, palaikomas JAV lietuvių tautininkų“, – atskleidžia mokslininkas ir papildo, kad daugumoje lietuvių ir kai kurioje amerikiečių (ypač komunistinėje) spaudoje įvairiais sumetimais buvo nuolat skleidžiamos įvairios nepalankios žinios prieš jį.

Išskirtinis jo statusas Amerikoje bei prasidėjęs karas tarp Vokietijos ir TSRS, sudarė sąlygas jį, kaip tariamai provokiškų pažiūrų, skųsti JAV valdžios institucijoms (FTB). „Pats A. Smetona 1943 m. aiškiai įvardijo, kad JAV valdžiai jį skundžia „trejybė”, t.y. katalikai, socialistai ir komunistai. JAV Federalinis tyrimų biuras net bandė A. Smetoną įtraukti į taip vadinamų an agent of a foreign (užsienio šalių agentas) sąrašą. Tai lietė ne tik jo asmenį, bet ir Lietuvos laisvinimą ir tuos JAV lietuvius, kurie buvo atvirai antisovietiškai nusiteikę. Neužmirškime, kad JAV ir TSRS kare buvo sąjungininkės. FTB darbuotojai reikalavo iš A. Smetonos pateikti visas savo kalbas pasakytas Amerikoje, išverstas į anglų kalbą. Tokia padėtis ribojo jo visuomeniškumą, atėmė nemažai laiko“, – teigia VDU Išeivijos instituto mokslininkas.

A. Smetonos mirtis kelia pagrįstų abejonių

Paskutinius savo gyvenimo metus Smetonos praleido Klivlende, dviaukščio namo palėpėje. „Įsitraukęs į intensyvią korespondenciją ir kitokio pobūdžio rašymą A. Smetona visai neatkreipė dėmesio, kad namo, kuriame gyvena, šildymo sistema dirba blogai ir darosi pavojinga. Sausio 9 d. ryte įvyko name gaisras, kurio metu ir žuvo paskutinis Lietuvos Respublikos prezidentas. Jo mirtis stipriai sujudino išeiviją. Buvo kalbų, kad tai paslaptinga mirtis, bet niekas negalėjo patvirtinti, kad gaisras neatsitiktinis. Spaudoje praktiškai tuo klausimu polemika neišsivystė“, – pasakoja J. Skirius.

Visgi, įdomus sutapimas – JAV lietuviai tautininkai 1944 m. vasario 5-6 dienomis Niujorke rengė Amerikos lietuvių seimą, į kurį, kaip seimo garbės pirmininką, pakvietė prezidentą A. Smetoną. „Jis turėjo pasakyti pagrindinę kalbą, iškelti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą. Tokiu būdu buvo bandoma sustiprinti būsimo seimo gerą vardą išeivijos akyse ir sukviesti kuo daugiau delegatų. Seimo tikslas – parengti JAV lietuvių veiklos programą kovai už Lietuvos laisvę, nes 1943 m. antroje pusėje ir 1944 m. labai sparčiai keitėsi padėtis Rytų fronte, vyko Raudonosios armijos puolimas ir artėjo Lietuvos antroji bolševikinė okupacija. JAV lietuviai tautininkai, kritikuodami Amerikos lietuvių tarybos vadovybę už neveiklumą (kaip atrodė tautininkams), pasisakė, kad reikia pasirengti Lietuvos laisvinimui naujomis sąlygomis, glaudžiau bendraujant su JAV valdžia ir nieko nelaukiant pradėti veikti. Toks tautininkų sumanymu labai nepatiko ALT‘os vadovybei, kuri nepritarė seimo sušaukimui, aiškindami, kad tautininkų nepalaiko didžiosios JAV lietuvių organizacijos (katalikų ir socialistų) ir jie negali kalbėti visų JAV lietuvių vardu.“, – pasakoja VDU profesorius.

Pasak J. Skiriaus, didelis sutapimas, kad likus nepilnam mėnesiui įvyko tragedija – žūva prezidentas A. Smetona. „Kyla pačios įvairiausios mintys. O gal gaisras name, kur gyveno A. Smetona, kilo neatsitiktinai?!“, – svarsto mokslininkas. Pasak jo, yra žinių, kad prie namo padegimo yra prisidėjęs Povilas Rotomskis, komunistas, 1942–1944 metais dirbęs TSRS konsulate Niujorke. „Po gaisro 1944 m. jis grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Lietuvos TSR užsienio reikalų liaudies komisaru. Kyla klausimas: Už kokius nuopelnus taip P. Rotomskis buvo paaukštintas?“, – kelia klausimus J. Skirius ir čia pat atskleidžia, kad didelė tikimybė, kad prie A. Smetonos mirtis – sovietų darbas.

„Jeigu Stalino parankiniai 1940 m. sugebėjo prieiti ir nužudyti gerai saugomą stalinizmo kritiką Levą Trockį-Bronšteiną Meksikoje, tai nepalyginamai mažiau vargo (pasiruošiant ir įvykdant) teko atlikti sunaikinant Lietuvos prezidentą. Gal kada nors slaptieji bolševikų archyvai atskleis tą tiesą? Reikia manyti, kad sovietų vykdytojai (jeigu tai jie) gerai įvertino tuo metu susiklosčiusią padėtį tarp JAV lietuvių – susipriešinimą, kurio viena priežastis ir buvo prezidentas A. Smetona. Jie galėjo savo planuose numatyti, kad kaltę už padegimą A. Smetonos gerbėjai suvers prezidento kritikams iš tų pačių JAV lietuvių tarpo. Tačiau tokių nuotaikų nepastebime ne tik to meto spaudoje, JAV lietuvių pasisakymuose, bet ir mokslininkų darbuose“, – teigia VDU profesorius.

A. Smetona buvo pašarvotas sausio 13 d. Šv. Jono katedroje Klivlende. Vietos vyskupas asmeniškai aukojo Šv. Mišias. Prezidentas buvo palaidotas Kalvarijos kapinėse, kiek vėliau jo palaikai perkelti į Nolvudo (Knollwood) mauzoliejų, į paskirtą kriptą 437-D, tikintis juos perkelti į Lietuvą, kai ji taps laisva. Deja, iki šiol prezidento palaikai ilsisi ne gimtojoje žemėje. Kiek yra žinoma, bandoma tartis su A. Smetonos palikuonimis ir artimaisiais, bet kol kas rezultatų nėra.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Minimos Prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės
  2. Minėsime Prezidento A. Smetonos 141-ąsias gimimo metines
  3. Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  4. Kauno meras ragina prezidento Antano Smetonos palaikus sugrąžinti į Lietuvą
  5. Kaune iškilmingai paminėtos Prezidento A. Smetonos 70-osios žūties metinės (nuotraukos)
  6. Užugirio dvare paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 141-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  7. Pasaulio lietuvių vienybės dieną atidengtas stogastulpis Prezidento A.Smetonos gimtinėje
  8. Bus paminėtos 143-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės
  9. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  10. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  11. Prezidento institucijos įkūrimo 95-metis bus minimas azartiškai ir jaunatviškai
  12. V. Rachlevičius. Ką parodė Prezidento D. Trampo inauguracija?
  13. G. Karosas. Prezidento belaukiant: prasmių Lietuva
  14. Z. Tamakauskas. Palangos valdžia nepanoro minėti Prezidento jubiliejinio Gimtadienio…
  15. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I)
  16. Č. Iškauskas. Ar Lietuvai reikia tokio lyderio kaip A. Smetona?
  17. Seime vyks konferencija apie Prezidentą Antaną Smetoną
  18. Č. Iškauskas. Ar statysime paminklą „šunsnukiui“?
  19. J. Panka. Ar Prezidentas A. Smetona šiandien pasakytų „Didžiuojuosi valstybe prie kurios ištakų nemažai prisidėjau…“
  20. Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius?
  21. Valstybės istorinės atminties komisija: siūloma pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai
  22. Lietuvių šaulių sąjunga išeivijoje siūlo Vilniuje statyti paminklą A. Smetonai
  23. V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus
  24. VDU sociologė gavo prestižinę „Fulbright“ stipendiją
  25. V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai?
  26. „Aktualioji istorija“: Pirmoji Lietuvos Respublika ir JAV lietuviai (video)
  27. Išleista istoriko J. Skiriaus knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 m.
  28. Prezidentas Valdas Adamkus jubiliejų švęs Vytauto Didžiojo universitete
  29. „Aktualioji istorija“: Kaip Amerikos lietuviai padėjo atsikuriančiai Lietuvos valstybei? (video)
  30. „Aktualioji istorija“: JAV lietuviai sovietmečiu ir po jo (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Svajonė says:
    2 sav. ago

    Būkim malonūs ir garbingi, tiesiog paprašykim kam dera ir privalu, pasirūpinti Lietuvos Vadovo palaikų perlaidojimo VIETA Rasose – Vilniuje, t.y. Jų Aukščiausiosioms Prakilnybėms G. Nausėdai, D. Grybauskaitei, V. Adamkui, V.Landsbergiui su A. Ramanausko-Vanago dukra tikriausiai. Tuo, tokiu pasirikiavimu SAU, gal ir visą Lietuvos istoriją, įskaitant mūsų Pirmojo šių laikų Valstybės vadovo – Jono Basanavičiaus atminimo garbę Pasauliui grąžintume?
    Mūsų Aukščiausieji, kur ten, – gretimai ilsisi, J. Basanavičius, Sigitas Lasavickas, – tikriausiai nesipriešins tam; o mes …galėsiva net Aikštę Vilniuje RASTIR PARENGT, būsimo paminklo meninės išraiškos
    kūrimui (S. Lasavickas savo erdvę priešais Sąjūdžio muziejaus namą jau nuo pat mirties akimirkos gavęs, antrajam mūsų atkurtos Valstybės vadovui rasime t.p., kaip ir Vyčiui, nepainiojant Garbės Aukų ir Turgviečių).

    Būkim malonūs… reiklūs, griežti ir tvirti l i e t u v i a i.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    2 sav. ago

    1941 m. Birželio 23-osios sukilime Tauta kovodama ginkluotu atkūrė de jure, trumpam – iki hitlerinės okupacijos, ir de fakto, Lietuvos Nepriklausomybę, taigi Smetonai būnant Amerikoje beliko rūpintis, kad JAV arba nors Britanijos valdžia pripažintų valstybės atkūrimo faktą ir atitinkama pozicija veiktų diplomatine tvarka.
    Tokių veiksmų iš Smetonos pusės nematome, kodėl?… Iš to galima spręsti, kad Smetonai tuo metu, kaip, beje, ir prezidentaujant Lietuvoje, terūpėjo jis pats, o tautininkams – ne Tauta, o jų pačių vieta valdžioje…

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      2 sav. ago

      Pliurpalas 🙂 na greičiau pliurpsius, toks minkštas, nelaimingas – nepakaso niekas Vilnos 🙂 🙂
      Bet nieko, ryt praeis; palėkėt pirtelėn gal dabar ir neparanku, bet nepakenktų, tiesiog pasipert.

      Verst pamazgėlių savaitgalio nuo savų erdvių santvarkos, kad atlikus ruošą apsivalymą neįprast …šiaip sau, ant bajerio 🙂
      Juk net JAV lietuvių seime 1918 m. kovo mėn. visiškai jokios Žinios apie Lietuvių Tarybos NUTARIMĄ iš
      Vasario 16 n e t u t ė t a. Derėtų atsargiau, ir atsiprašyt.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        2 sav. ago

        Pataikyta – velniukui į ragučius, – raitymasis nesvietiškas…

        Atsakyti
        • Svajonė says:
          2 sav. ago

          Lojavimai-lojimai-lovinimai
          net…
          “terūpėjo jis pats …ne Tauta” labai ant smagaus amsejimo tenurašoma, šuniško – be jokių ragų;
          negi vadinti Jūs garbioji (galbūt dar) Vilna, – kokia bliau- bliovike raguotas, ožka ar pan.
          (jei jau raginimai “ragais” pasilygint b y r a).
          Deja, – ir tikėtina gan mažai, kad prie šiuolaikinės “Jaunosios Lietuvos” gimimo, kuri pat pirmoji primirštojo BIRŽELIO SUKILIMO vėliavą per naują Kaune prikėlė (kad ir su mulkinu iš Jonavos tuomet D.Kreiviu), būsit Pati irgi tiesiai, kaip asmeniškai man tekę, prisidėjusi.
          Tad ant tos bukos Karo Padėties stovio, kurį neišvengiamai A. Smetonos aplinkai tekę tarpe stalininių su hitleriniais iki pat 1940 m. palaikyt, kaip ir išskirtinumo Jaunalietuvių, anuometčių Šaulių su visa kūrybinga Kariuomenės techninė Aviacijos ir kita žmogiškąja baze, staukit ne taip.
          Nebent…
          užmigti iki šiol ir “spartakininku” užčiaupimas Vokietijoje t am s t a i irgi neleidžia 🙂 🙂

          Atsakyti
          • Julijonas says:
            2 sav. ago

            Skaitant Vilna komentarus dažnai susidaro įspūdis, kad istorijos žinios labai paviršutiniškos, bet rašo lyg būtų profė/as. Beje nejaučia to laiko Lietuvos dvasios, tai irgi rodo, kad ar neskaitoma, ar skaitomi toli gražu ne pirminiai šaltiniai. Todėl ir diskutuoti sunku, belieka tik pasišpilkuoti.

          • Stovis says:
            2 sav. ago

            Įsmuko! Nepastebėjote?? – Įsmuko!! Įsmuko tas, kurs iš tiesų nėra nei STOVIS, nei GULIS, nei SĖDIS, nei TŪPIS, nei SKENDIS. nei … Demaskuokime jį, rėžkime jam į akis trumpai ir drūtai – esi/buvai ,,karo padėtis”, ,,karas”. Tai pakankamai aiškiai nusako nusako būklę

  3. LosAngeles says:
    2 sav. ago

    kokiu tarnybu darbas- galima aiskintis, gal kas ir paasikes, bet… gaisras tikrai nebuvo atsitiktinumas, nes Prezidentas buvo rakstis vienoje vietoje tiek vieniems, tiek ir kitiems. ir gyvo jo nereikejo nei okupantams, nei ‘sajungininkams, kurie tam momentui, kaip zinia, derino pasaulio pasidalinimo planus… taigi…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

2021 03 06
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojais-lrp.lt nuotr.

Pirmoji pora dėkojo nacionalinių premijų laimėtojams: Esate tautos pasididžiavimo žiedas

2021 02 16
Vokietijoje rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas

D. Tarailienė. Žvilgsnis į 1918 m. Vasario 16-ąją

2021 02 16
JAV prezidentas Donaldas Trampas kalba Džordžijos valstijoje Doltono miestevykusiame mitinge | Alkas.lt, ekrano nuotr.

A. Švarplys. D. Trampo apkalta – tiesioginis JAV prezidento rinkimų klastojimo rezultatas (video)

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

2021 02 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08
Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
  • Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
  • „Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)
  • „Iš savo varpinės“: T. Čyvas: Mums ruošiama ekshibicionizmo prievolė (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1255; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 974; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 643; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 562; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

by Ditė Česėkaitė
2021 03 06
3
Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

Šeštadienį, kovo 6 d., vykusioje Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencijoje išrinktas naujas LSS prezidentas. Organizacijos vairą...

Skaityti toliau

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmą kartą pateko į dalykinį reitingą „QS World University Rankings by Subject“, kuriame geriausi pasaulio universitetai...

Skaityti toliau

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
7
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
Kitas straipsnis
pixabay.com nuotr.

Kaip apsaugoti akumuliatorių nuo šalčio?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai