Prie socialinių tinklų šiuo metu yra prisijungę pusė pasaulio. Vienas mažas pakeitimas ar nauja funkcija socialiniuose tinkluose pakeičia tai, kaip 3 milijardai žmonių praleis savo dieną. Socialiniai tinklai įtraukia – jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų naršančiųjų dėmesį. Žinovai pataria, kad sąmoningai save stebint galima išmokti iš socialinių tinklų pasiimti tai, kas naudinga, ir nepralindėti ten visos dienos.
Pastaruosius ketverius metus laidas apie technologijas radijuje ir televizijoje vedantis e. skautų tarybos narys Lukas Keraitis pasakoja, kad pats ne kartą yra pastebėjęs, jog vos padėjęs telefoną ir vėl jį paima į ranką. „Bandant skaityti knygą susikaupti yra sunku, o telefone būti gera, net nepastebi, kiek laiko ten pralindi. Tačiau man nepatiko jausmas, kad kažkas kitas mane valdo, todėl ir pradėjau domėtis socialiniais tinklais, dėmesio ekonomika ir skaitmeniniu sąmoningumu“, – sako jis.
Anot L. Keraičio, pasaulyje nieko nėra svarbiau nei mūsų dėmesys. Įmonės moka pinigus už tai, kad žmogus atkreiptų dėmesį į jų gaminius. Kartu su internetu atsirado ir daug tikslesnių būdų pamatuoti žmonių dėmesį ir jo naršymo kelią. Dėmesio ekonomika būtent ir analizuoja žmogaus dėmesio pasiskirstymą bei būdus jam valdyti.
Kodėl jie taip įtraukia?
Socialiniais tinklais naudojamės nemokamai, mat jie gyvena iš reklamos. Kuo ilgiau būsime socialiniuose tinkluose, tuo daugiau jie reklamos galės parodyti. Dažnai net naudojami įvairūs psichologiniai triukai, kurie padeda išlaikyti žmonių dėmesį, vienas jų – niekada nesibaigiantis naujienų srautas.
„Socialiniuose tinkluose visada gausu įvykių, kažkas naujo – paveikslėlis, kuris prajuokina, naujiena, kuri supykdo, draugo, kuriam aš pavydžiu, įrašas. Tai suteikia jausmų, padeda įveikti nuobodulį. Mūsų dėmesį taip pat atkreipia ir nuolat iššokantys pranešimai, pavyzdžiui, socialinis tinklas primena, kad šioje grupėje yra įrašai, kuriuos būtina pamatyti. Kažkas dirbantis socialinį tinklą vystančioje įmonėje, sugalvojo, kad kaskart gavus žinutę iššoks parnešimas. Tą akimirką jis nusprendė, jog 3 milijardai žmonių per dieną daugybę kartų išvys tokius pranešimus. Esame dažnai sutrikdomi – kažin ar nuo to netampame labiau išsiblaškę?“, – klausia L. Keraitis.
Jis įsitikinęs, kad socialinių tinklų vartotojai privalo turėti balsą, pasirinkimo teisę ir galimybę atsisakyti to, kas jiems nepatinka. „Jei kažkokios funkcijos mums nepatinka, manau, turime turėti teisę jų atsisakyti. Verta apie tai kalbėti ir spausti socialinius tinklus bei technologijų įmones. Kuo garsiau apie tai kalbėsime, tuo geresnius įrankius turėsime“, – neabejoja pašnekovas.
Teikia naudą, bet reikia turėti saiko
Pasak L. Keraičio, socialiniai tinklai nėra blogis – jie padeda bendrauti su aplinkiniais, domėtis įvairiais dalykais, tiesiog visa tai daryti reikia sąmoningai stebint save.
„Socialiniai tinklai yra nuostabus įrankis, šių laikų atradimas, leidęs sujungti pasaulį, atrasti bendruomenes, jaustis mažiau vienišam, kad ir kokį keistą pomėgį turi, greičiausiai internete bus dar kažkas, kas domisi tuo pačiu. Tai leidžia palaikyti ryšius su žmonėmis, ypač karantino laikotarpiu. Jeigu dabar būtų 2000-ieji ir mes turėtume tik žinutes ir pokalbius telefonu, būtų gerokai liūdniau. Tačiau, kaip ir visose srityse, reikia turėti saiko, stengtis būti aktyviu naudotoju, o ne vartotoju“, – pabrėžia jis.
Norinčius padiskutuoti apie socialinius tinklus bei kitas temas iš technologijų pasaulio L. Keraitis kviečia į projekto „Prisijungusi Lietuva“ bei Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės, Ukmergės Vlado Šlaito ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos rengiamus nemokamus nuotolinius mokomuosius renginius skaitmeninio raštingumo temomis. Renginiai vyks vasario 23-25 dienomis, juos bus galima stebėti 17 val. prisijungus prie tiesioginės transliacijos projekto feisbuko paskyroje. Renginius ves ir pranešimus skaitys L. Keraitis, kartu su juo diskutuos projekto „Prisijungusi Lietuva“ atstovas, režisierius Vytenis Pauliukaitis, e. skautas Kristijonas Legenis ir bibliotekų atstovai. Renginio metu taip pat bus vykdomas lošimas ir protmūšis, kurių metu bus galimybė laimėti apdovanojimų. Daugiau žinių apie renginius galima rasti „Prisijungusi Lietuva“ feisbuko paskyroje.
Išjungti pranešimus ir apriboti laiką
Keraitis pataria stebėti save naršant socialiniuose tinkluose ir įvertinti, ar tai trukdo ar ne, mat vieniems kelios valandos, praleistos socialiniuose tinkluose, yra nieko tokio, o kiti pastebi, kad socialiniai tinklai iš jų atima daugiau laiko, nei jie norėtų. „Mano pasiūlymas – nedvejojant sumažinti iššokančių pranešimų kiekį. Aš pats esu išsijungęs 95 proc. visų pranešimų telefone – tiek programėlių, tiek naujienų portalų. Nuolat stebiu tik šeimos susirašinėjimą. Mano darbas yra sekti naujienas, nepaisant to, pastebėjau, kad išjungęs pranešimus nesijaučiu nieko svarbaus praleidžiantis“, – savo patirtimi dalijasi jis.
Kiti būdai – apriboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Tai leidžia padaryti šiuolaikiniai išmanieji telefonai be jokių papildomų programėlių. Pavyzdžiui, įmanoma nusistatyti, kad tam tikroje programėlėje per dieną būtų galima praleisti ne daugiau nei valandą. „Ši funkcija naudinga žmonėms, kuriems sunku savo pastangomis suvaldyti socialinėms medijoms skiriamą laiką. Aš pats bandymo tikslais esu tai išbandęs. Taip pat pabandžiau ir dar vieną būdą – nuo tam tikros valandos išjungti telefono ekrano spalvas, kad jis būtų bespalvis. Skaityti tai netrukdo, bet kažkieno atostogų Balyje nuotraukos tampa gerokai nuobodesnės“, – pataria L. Keraitis.
Anot jo, taip pat galima sekti laiką, apskritai praleidžiamą telefone – kartais skaičiai šokiruoja ir tai turi teigiamos įtakos naudojimosi socialiniais tinklais pusiausvyrai. „Vieniems žmonėms socialiniai tinklai nekelia jokios problemos, jie ateina pasiimti, ko reikia ir viskas. Kitiems žmonėms ten lengviau užsibūti, ir tai nėra tik jaunimo problema. Tenka pastebėti, kad tai taip pat ir suaugusiųjų žmonių problema, kurie prieš naktį žiūri juokingus vaizdelius arba itin seka, ką veikia jų artimieji“, – svarsto pašnekovas.
Projektu „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt) siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių veiksmingai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
