Degalinių tinklas „Circle K“ Lietuvoje pagamintus RRME biodegalus reklamoje įvardijo „nesaugiais“ ir vietoje jų žiemos laikotarpiu pasiūlė vartotojams dyzeliną su brangesniu biopriedu, kuriam gaminti naudojama alyvpalmių žaliava. Tačiau Norvegijoje bendrovė elgiasi priešingai – dyzelino sudėtyje naudojami RRME biodegalai, kai biopriedo su palmių aliejaus žaliava vengiama. Dėl galimo vartotojų klaidinimo kreiptąsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Šią žiemą „Circle K“ pradėjo reklamos kampaniją, pristatančią naują žieminio dyzelino sudėtį. Reklamoje nurodoma, kad „saugi bio dalis – 0% RRME“. Reklama kuriama vartotojų nuomonė, kad esą RRME biodegalai nesaugūs žiemos sąlygomis ir dėl šių biodegalų blogiau veikia automobilio variklis.
Keista, tačiau Norvegijoje „Circle K“ iš rapsų metilo esterio pagamintus (RRME) biodegalus naudoja žieminio dyzelino sudėtyje ir norvegų vairuotojams nepateikia jokių duomenų, kad RRME yra nesaugūs ar turintys neigiamos įtakos automobilio varikliui.
Lietuviškų biodegalų gamintojus vienijanti Biodegalų asociacija kreipėsi į tarptautinę prekių tikrinimo ir tyrimų bendrovę „SGS Belgium“ su prašymu atlikti „Circle K“ „Miles“ dyzelino cheminės sudėties tyrimą. Iš viso buvo paimti trys mėginiai iš skirtingų „Circle K“ tinklo degalinių. Visų mėginių rezultatai parodė, kad „Miles“ dyzeline buvo nustatyta 7,2 proc. RRME biodegalų dalis.
Nepriklausomą degalų tyrimą Norvegijoje užsakiusi Biodegalų asociacija jau kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl galimos klaidinančios reklamos.
„Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad „Circle K“ taiko dvigubus standartus, todėl galimai klaidinami Lietuvos vartotojai. Kyla klausimų, kodėl lietuviškus RRME biodegalus šaltos žiemos sąlygomis pavojinga naudoti, kai šiaurėje esančioje Norvegijoje tokie patys biodegalai problemų nesukelia. Tikimės, kad vartotojų teisių gynėjai ras atsakymus į šiuos klausimus“, – teigė Biodegalų asociacijos prezidentas.
Dyzelinas su HVO – brangesnis
Šią žiemą visi Lietuvos degalinių tinklai buvo įpareigoti žiemos metu dyzelino sudėtyje naudoti 7 proc. biodegalų. Žiemos laikotarpiu „Circle K“ Lietuvoje pradėjo siūlyti pagal HVO technologiją pagamintus biodegalus. „Circle K“ degalus įsigyja iš degalų gamintojos „Orlen Lietuva“.
Pagal HVO technologiją pagamintas dyzelinas yra brangesnis nei lietuviškas RRME. Skaičiuojama, kad lietuviškų biodegalų iš rapsų kaina rinkoje siekia apie 1000 JAV dolerių už toną, o HVO – apie 1500 dolerių. Tai reiškia, kad dėl HVO priedo vieno litro degalų kaina yra 3–5 euro centais didesnė nei dyzelino su lietuvišku biopriedu.
Lietuviški biodegalai šalčio bandymą išlaikė
Lietuvoje RRME degalus gamina bendrovės „Mestilla“, „Rapsoila“. Lietuvoje pagaminti RRME biodegalai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus ir eksportuojami į Skandinavijos šalis, taip pat ir į Norvegiją. Keista, bet žiemos laikotarpiu Norvegijoje veikiančio „Circle K“ tinklo dyzelino sudėtyje gali būti ir naudojami lietuviški RRME biodegalai, kuriuos Lietuvoje veikiantis „Circle K“ laiko „nesaugiais“.
Pasak M. Palijansko, Lietuvoje dažnai naudojamas argumentas, kad dėl RRME biopriedo šaltą žiemą dyzelinis variklis gali neužsivesti. Tačiau norvegiškas pavyzdys parodė, kad šioje Skandinavijos šalyje, kurios dalis teritorijos yra už poliarinio rato, RRME biopriedas naudojamas ir žiemos sąlygomis.
Be to, nuogąstavimai, kad šią žiemą pradėjus Lietuvoje naudoti RRME biodegalus, per šalčius automobiliai neužsives, nepasitvirtino. „Sausio mėnesį Lietuvoje vyravo šalčiai, kokių Lietuva nematė daugiau nei dešimtmetį. Dyzelinas su RRME išlaikė atšiaurios lietuviškos žiemos sąlygas ir nusiskundimų dėl problemų su degalais nebuvo nustatyta“, – tvirtino Biodegalų asociacijos vadovas.
Norvegai kratosi palmių aliejaus, bet ne lietuviai
Tiek gryno palmių aliejaus, tiek palmių aliejaus šalutinio gaminio PFAD naudojimas degaluose yra vertinamas prieštaringai. Augant alyvapalmių plantacijų plotams, sparčiai naikinami „žaliaisiais pasaulio plaučiais“ vadinami atogrąžų miškai Pietryčių Azijoje. Miškų naikinimas turi baisias pasekmes vietos bioįvairovei, o palmių aliejaus industrija vergšiškam darbui išnaudoja vietos gyventojus.
Norvegija – viena pirmųjų Europos valstybių, pradėjusi taikyti apribojimus palmių aliejaus naudojimui degaluose. „Circle K“ Norvegijoje taip pat teigia, kad nenaudoja palmių aliejaus degaluose. Bendrovės interneto svetainėje teigiama, kad biodegalams naudojama 51 proc. pažangiųjų biodegalų ir 49 proc. įprastų biodegalų, tarp kurių nėra palmių aliejaus.
Tačiau Lietuvos rinkai skirtoje reklamoje „Circle K“ nenurodo, kad žieminio dyzelino sudėtyje yra naudojamas iš palmių aliejaus pagamintas gaminys PFAD. Dar daugiau – svetainėje bendrovė didžiuojasi, kad „Circle“ žieminis dyzelinas yra draugiškas aplinkai ir išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ir jokios užuominos apie palmių aliejų.
Lietuviškai reikia vartoti “dvejopi standartai”, ne “dvigubi”. Pataisykit!
Kaip Greta daug kartų garsiai ir įtaigiai sakė, planetoje, vardu Žemė, vyksta klimato atšilimas. Didžiulė nelaimė. Tirpsta ledynai ir ne tik Todėl visi pergyvenimai dėl šalčių, kai orai su kiekviena diena vis šiltesni, man skamba juokingai.